– Vokietijos agentūra dpa pranešė, kad NATO šalys iš viso aptaria gynybos planą Rusijos puolimo atveju.

– Jie ne tik svarsto šį planą, jie šį planą jau priėmė. Tai yra, jie pagaliau nubudo ir suprato, kad reikia kažką daryt su šaltojo karo likučiais. O tai anksčiau jie kamavosi – nežinojo, kuo gi turi užsiimti NATO, gal kokiomis nors terorizmo grėsmėmis?

Todėl pasiūlymas Europoje dislokuoti 300 tūkstančių NATO kareivių – tai iš tiesų planas prieš Rusiją, jeigu ji sumanytų pulti. Tai rimta grupuotė. Nes ankstesniame [NATO] plane buvo numatyta, kad jeigu Rusija įžengs į Baltijos šalis, į tą pačią Lenkiją, tuomet resursai ir bus permetami. Šios šalys sako: „Na jau ne, brangieji, jūs ką, nematėte, ką rusai darė Bučioje ir Irpenėje? Jūs ką, norite pasakyti, kad turime kentėti dėl to, kad planai tokie?“

Ir planai buvo perdaryti, atsižvelgdami į tai, kad jau dabar resursus sutelkti reikia taip, kad rusai neturėtų galimybės netikėtai ir toli nueiti. Reikia efektyviai gintis ir smūgiuoti visą RF teritoriją. Rytinių NATO šalių teritrijoje reikia dislokuoti branduolinę ginkluotę, veikiausiai amerikietišką. Ir gausinti amuniciją. Putinas juk sakė: „Mes gamianme tiek amunicijos, kiek visos likusios šalys kartu“ (RF gynybos pramonė kasmet PGL raketų išleidžia tiek pat, kiek visi likę gamintojai pasaulyje, tvirtino Putinas 2023 metų sausį. – Republic ).– O tai tiesa?

– Na, tiesa – netiesa, o spragų šiuo klausimu pas sąjungininkus yra. Nekalbant jau apie Ukrainą, kurios KPK įmonės nuolat atakuojamos. Kai šių metų pradžioje rusų kariuomenė pradėjo eilinį puolimo operacijos etapą, jie galėjo panaudoti po 50–70 tūkstančių užtaisų per parą. O Ukraina tik 5–7 užtaisų per parą. Ir dar atsižvelgiant į tai, kad mums visi padėjo. Tad, tai buvo ne šiaip pranašumas prieš mus, o pranašumas kartais.

Dabar situacija pasikeitė: rusų galimybės sumažėjo iki 20–25 tūkstančių užtaisų per parą, o mūsų – išaugo. Tačiau mūsų galimybės dar nesusilygino, ir rusai vis viena gamina ganėtinai daug ginkluotės. Tiesiog vakarietiška ginkluotė tikslesnė, todėl galima eikvoti mažiau sviedinių. Ir vakarietiškų sistemų raketų skrydžio nuotolis didesnis, nei sovietinių ir rusiškų.

– O, jūsų požiūriu, iš tiesų realistiškas scenarijus, kad Rusija gali užpulti NATO, kurią nors jos šalį?

– Manau, kad ne, bent jau ne šiuo metu. Putinui dabar tai nerūpi. Todėl amerikiečiai ir naudoja šį momentą – kad nekiltų situacija, kai Putinas nepratrūktų ir ko nors neužpultų. Ir dar neužmirštant, kad rusų raketos jau užskrisdavo ne tik į Moldovą, bet ir į NATO šalies, Lenkijos teritoriją. Ir Amerika atkakliai šį klausimą gniaužė. Jau nekalbu metgi apie Penktą Straipsnį (Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje numatyta, kad vienos NATO dalyvės užpuolimas yra visos NATO užpuolimas ir į jį atsako visos Aljanso narės. – Republic ), pagal kurį jie turėjo ginti nukentėjusią šalį, tačiau nesiėmė realizuoti netgi Ketvirto straipsnio – jame numatomos konsultacijos. Lenkai stengėsi klausimą iškelti, tačiau jiems tokia galimybė nebuvo suteikta.

Ir jei grįšime prie vadovų susitikimo, tai viskas buvo padaryta taip, kad neįvyktų eskalacija. Ir kad NATO sprendžiami klausimai nesupykdytų Putino. Žinoma, jų [Vakarų partnerių]

supratimas, kad Rusiją reikia nugalėti, gerokai pasistūmėjo. Tačiau [jų nuomone] vis viena laimėti reikia ne greitai ir ryžtingai, o taip, – ne itin subjaurojant Putino veidą.

– Vadovų susitikimo metu paaiškėjo, kad Prancūzija perdavė Ukrainai tolimojo nuotolio raketas SCALP. Tai gali pakeisto karo eigą?

– Viskas priklauso nuo kiekio. Jei bus tik 50 raketų, tai padidins smūgiavimo galimybes, nes jau naudojame analogiškų parametrų britiškas Storm Shadow raketas, tačiau efektyvumo klausimo, deja, tiek [raketų] neišsprendžia. Aviacija šioms raketoms Ukrainai kol kas neduodama, todėl lėktuvus reikia kažkuo pakeisti. Tarkime, atakos sraigtasparniais su modernia NATO ginkluote, o taip pat kelis šimtus kilometrų galinčiais nuskrieti atakos dronais. Tada efektas bus. Šiaip jau iš pradžių kalbėta, kad tolimųjų raketų duos Vokietija ir Prancūzija. Tačiau Prancūzija lygtai duoda tik 50 vienetų, o kaip duoda vokiečiai – mes su jumis jau išanalizavome. Žinoma, mums ir vienas sviedinys svarbus. Bet kai užtaisų užtenka tik parai rusiško naudojimo – tai nerimta.

– Kodėl, jeigu Britanija ir Prancūzija paskelbė tieksiančios tolimąsias raketas, JAV taip ir nesiryžo duoti ATACMS?

– Nes dar prieš karą amerikiečiai labai sunkiai pradėjo nuo „Javelinų“. Karas prasidėjo, ir pirmą mėnesį jie galvojo – ar tiekti mums nešiojamus zentinius raketinius Stinger kompleksus, kuriuos dar prieš 30 metų sėkmingai davė afganų modžahedams kovai su SSRS pajėgomis. Ir tai smarkiai paveikė karo baigtį. Ir štai jie dūmojo, ar patikėti šias priemones Ukrainai. Greitai jie tokių klausimų nesprendžia – tik ilgai, lėtai ir kankinamai Ukrainai. Tačiau visgi prognozuoju, kad iki liepos galo jie visgi ryšis perduoti mums ATACMS.

– O kaip dėl kasetinių sprogmenų?

– Tai, žinoma, svarbiau, nes jų veikimo radiusas penkis kartus didesnis, nei įprastų. Ir Bidenas kaip tik tuo argumentavo jų tiekimo būtinybę. Ir kadangi Vakarai negali patiekti reikiamo kiekio NATO kalibro sviedinių, jie priversti duoti kasetinius – su sąlyga, kad jais nebus apšaudomi civiliai ir nebus naudojami RF teritorijoje. Ten daugybė visokių apribojimų, tačiau kasetinė amunicija vis viena svarbi ir reikalinga tiek gynybai, tiek puolimui, nes jie gali naikinti tiek gyvą jėgą, tiek ir šarvuotą techniką.

– Ką manote apie tai, kad 11 šalių koalicija pradės mokyti ukrainiečius pilotus valdyti naikintuvus F-16 tik rugpjūtį?

– Nenoriu pakišti kiaulės oficialiems karo politikos asmenims, tačiau pareiškimus apie pradėtą [ukrainiečių lakūnų] mokymus girdėjome ir pavasarį, ir vasaros pradžioje, ir dabar, vasarai įpusėjus. Aš suprantu, vyksta hibridinis karas, tačiau tokius pasisakymus reikia koordinuoti. Čia kaip su naikintuvų tiekimu. Kalbėjo, kad jie bus pristatyti rudenį, o dabar [naumatomą tiekimą] perkėlė į kitų metų pradžią. O kai kurie amerikiečių aviacijos specialistai iš viso kalba apie kitų metų pavasarį.

Tai blogas elgesys – jie [Valarų partneriai] visą laiką vėluoja. Įvairiais vertinimais, ginkluotė, kurios jie Ukrainai taip ir nepateikė nuo pernai metų vidurio, sudaro nuo 50％ iki 80％ nuo pažadėtos Ramsteinuose. Ir būtent dėl to Ukrainos gynybai teko atidėlioti kontrpuolimą. Mūsų generolai – [ZSU vyr. vadas Valerijus] Zalužnas ir [Aukščiausios Rados gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Michailas] Zabrodskis savo straipsnyje kalbėjo apie Ukrainos armijos poreikius dar rudens viduryje. Jei Vakarai tuomet būtų davę tą ginkluotę, rusai nebūtų spėję sukurti stiprios gynybos. O dabar – jie turėjo devynis mėnesius. Jie viską sukūrė, o dabar mums visa tai įveikinėjame nepakankamai tiekiama ginkluote. Nors Vakarai šią ginkluotę pareiškė, deklaravo.

 

 

Norint pramušti priešininko gynyboje spragas, reikia atitinkamo atakos potencialo, o jo mes neturime. Todėl nedeginame savo strateginių rezervų ir rengiamės rimtesnėms operacijoms. Rytuose laikome gynybą, o pietuose vykdome taktinio lygio kovinius veiksmus.

– Tai, kadangi negalima panaudoti aviacijos, negalima efektyviai plėtoti kontrpuolimo. O tuo pat metu karo ekspertai dėl vilkinimo kaltina Ukrainą. Argi neakivaizdu, kad čia Vakarų partnerių kaltė?

– Žinoma, tai ir yra priežastis. Pagal NATO doktriną, puolimo ir kontrpuolimo veiksmus atlikti reikia, turint pranašumą ore. Ir reikia suprasti, kad tik dabar nuo karo pradžios nes susilyginome su rusais pagal turimus tankus. Pažymėtina, pagal tankus, esančius Ukrainos teritorijoje. O Rusijoje tų tankų, tegul ir senų, – pilni laukai: Urale, Tolimuosiuose Rytuose. Su tuo kiekiu mes vis viena nesusilyginsime.

Tas pats ir su kitomis ginkluotės rūšimis: raketinė ginkluotė – dominuoja Rusija, aviacija – dominuoja, artilerinės sistemos – dominuoja, gyva jėga jie mus irgi lenkia. Ir tokiomis sąlygomis Ukrainos gynybos pajėgos įsigudrina vykdyti ne tik gynybines, bet ir puolimo operacijas – tokias, kaip Charkovo ir Chersono srityse. Vien per birželį Ukrainos armija išlaisvino beveik tiek pat teritorijos, kiek rusai užgrobė nuo sausio, kai pradėjo puolimą. Ir bendrai, birželį buvo sunaikinta rekordiškai daug tokios priešininko technikos, kaip artilerijos sistemos, zenitinės raketinės sistemos ir specialiosios mašinos. Be to, birželis „antroje vietoje“ pagal sunaikintus automobilius. Didesni rusų nuostoliai buvo tik įsiveržimo pradžioje, kai jie vyko kilometrinėmis kolonomis iš šiaurės link Kyjivo: mūsiškiai tada uždegdavo kolonos pradžią, vidurį ir galą, o paskui pribaigdavo likusius, kai jie nebagalėjo judėti.

Dar pirmame Ramsteine JAV gynybos ministras Lloydas Austinas pasakė, kad bendrų Ukrainos ir karinių veiksmų ir sąjungininkų tiekimo rezultatu turi tapti Rusijos susilpnėjimas ilgam laikui, kad ji negalėtų vykdyti tokių karų, kaip Ukrainoje. Tačiau tam reikia kito lygio logistikos, o taip pat ginkluotės, technikos ir amunicijos tiekimo. [2022 metų] rudenį mūsų generolai prašė tiek, kad išlaisvintų teritorijas, kurios buvo užgrobtos nuo pernai metų vasario. O jeigu keliamas klausimas apie teritorijų, užgrobtų po 1991 metų išlaisvinimą, tai ginkluotės ir technikos turi būti kelis kartus daugiau. Ir neturi būti jokių raudonų linijų nei dėl raketų, nei dėl lėktuvų. Tik tuomet Ukraina sugebės efektyviai kovoti su RF ginkluotosiomis pajėgomis.

Färidä Qorbanğäilevä
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.