Kas atsitiktų, jei Žemė nustotų suktis?

Sukimasis aplink savo ašį yra pagrindinė tuščiavidurio kūno susidarymo sąlyga.Panagrinėkmte tornadų nuotraukas ,darytas iš palydovų.Pastebėsime,kad jų centre ramu(štilis),vadinasi ir tankis mažesnis nei srytyse ,esančiose toliau nuo centro.Kokios jėgos apsprendžia tornado skersmenį?Kodėl dėl išcentrinės jėgos jis neišsiplečia į išorę?Išeitų,kad susiformuoja trauka į centrą,bet pačiame centre sutankėjimo nėra,gal netgi šioks toks išretėjimas.Ar ne taip aš galvoju?

[quote="bahuriux"]Net jei branduolys yra is kietu metalu, tai mantija nera kieta. Beto radio bangos puikiausiai gali atsispindeti ir nuo skysto metalo. Branduolys tikrai nera tuscias [/quot Palygink savo logotipą su tornado nuotrauka.Ar tornado akis netuščia?O dabar įsivaizduok,kad tornado vėjo greitis pakiltų nuo 250 km/h iki 1500 km/h.Prie tokio greičio, šiukšlės užkaistų ir imtų lydytis,išskirdamos dujas,kurios dėl aukštos temperatūros užsidegtų.Štai ir turėtume šviečiančią skylę.

Prasau, atrakinkite temą .

Ziurejau apie sita laida per NatGeo. Zodziu, nelinksma butu

Neteisinga prielaida. Kuo didesnis srauto greitis, tuo mažesnis jo slėgis. Paprastas bandymas - nuimk nuo dulkių siurblio antgalį ir prijungęs žarną prie oro pūtimo, nukreipk ją vertikaliai aukštyn. Iš viršaus uždėk stalo teniso kamuoliuką. Jis laikysis ore, nenukrisdamas į šoną, nes jį laiko aplinkos didesnis slėgis, nei judančio oro srauto. Tornadas nėra tiesiog besisukantis pastoviame aukštyje oro verpetas. Jame veikia labai stiprūs aukštyneigiai ir žemyneigiai oro srautai, „aptveriantys“ besisukančią sistemą. Kai „aptvaras“ susilpnėja, tornadas išsikvepia. Tornado skersmenį apsprendžia jo turimos energijos kiekis.

Ar turite atsakymą į klausimą :kodėl "aptvaras" susilpnėja?Jeigu būtų žinomos visos tornado susidarymą,veikiančios jėgos ir priežąstys,jį nesunkiai sukurtume dirbtiniu būdu,o kartu turėtume "vėzdą" prieš viską griaunančius gamtinius. Kaip ten su slėgiais yra,tiksliai atsakyčiau tik atlikęs matavimus .

Visos priežastys ir tikslus susidarymo mechanizmas nežinomos ir sunkiai išaiškinamos dėl labai nedraugiško tornadų būdo Principų žinojimas dar nereiškia, kad juos galima nesunkiai įgyvendinti. Pirmas galvon šovęs pavyzdys - termobranduolinė reakcija. „Aptvaras“ susilpnėja, kai išsenka tornadui teikiama energija. Energiją tornadas gauna iš šilto oro masių. Todėl, šiltėjant klimatui, tornadų daugėja. Slėgio priklausomybę nuo greičio nusakantis Bernulio dėsnis atrastas ne vakar (1738 m.) ir plačiai naudojamas. Jo tikrinimas, manau, būtų tuščias laiko gaišimas. Gražus bandymas, iliustruojantis šį dėsnį: www.fizika.lm.lt/content/view/798/158/

Tornadai "gimsta" atmosferoje,tačiau kai pasiekia žemę-jų laukia "mirtis".Kodėl?Krenta apsisukimai ir temperatūra,nes yra įsiurbiama vandes,šiukšlių.Išauga tornado kaip kūno masė,todėl jis pasidaro "neįgalus". Laboratorinėse sąlygose šį "neįgalumą" galėtume kompensuoti dirbtinai didindami apsisukimų skaičių.Išryškėtų įdomus reiškinys-dibtinis tornadas imtų rūktį,o po to užsidegtų vidinė ciklono dalis.Manau toks tornadas jau turėtų gravitaciją ,o viduje vyktų lėtinė termobranduolinė reakcija.Kitaip tariant jis imtų "mutuoti į dirbtinę planetą. Bernulio dėsnis tornadui netinka,nes tornadas ,tai srauto judėjimas dideliu kampiniu greičiu.

Jų laukia „mirtis“ dėl energijos šaltinio išsekimo, o visų pirma ir neprasideda be pakankamos energijos. Jeigu ji būtų nuolat papildoma, tornadas nesustotų. Kaip siūlai didinti sukimosi greitį? Kodėl jis turėtų pradėti rūkti? Ir kas jame turėtų degti? Jei turi galvoje azoto reakciją su deguonimi, tai ji vyksta esant aukštam slėgiui ir temperatūrai. Reikėtų purkšti kažkokį kurą. Be efektingo vaizdo iš to būtų mažai naudos. Gravitacija yra masės savybė. Iš kur ji rastųsi tornade? Termobranduolinei reakcijai vykti reikalinga labai aukšta temperatūra - maždaug vieneto su 8 nuliais eilės, t.y., 100 milijonų. Termobranduolinės reakcijos planetose nevyksta natūraliai, o tik žvaigždėse. Jos turi didžiulę masę, tuo pačiu ir slėgį, todėl ten užtenka 10 milijonų laipsnių kad prasidėtų termobranduolinės reakcijos. O kur Bernulio dėsnyje pažymėta, kad srautas turi būti tiesiaeigis? Šaunu, kad bandai kažką įsivaizduoti ir fantazuoti. Tai tikrai svarbu. Gali bandyti rašyti fantastinius romanus. Tačiau fizikos dėsniai turi tokią bjaurią ir visai ne romantišką savybę - galioti, nepriklausomai nuo požiūrio į juos.

Kaip sukurti dirbtinį taifūną?Išspęskime taifūno elektrinę dalį ir viskas pasirodys paprasčiau nei paprasta. Projektas:ant aukštų stulpų ,išdėstytų apskritimu sumontuokime apvijas,tarsi milžinišką elektros variklio statorių,įjunkime srovę,kompresoriumi iš apačios pūskime magnetingas dulkes ir didinkime stotoriumi apsisukimų skaičių.Po to į židinį "patiekime" vandenilio dujų ir dar visiokio asorti.Na,kaip manai,kokio atstumu stebėtum bandymą? Dėl gravitacijos:aš jau senokai nebemanau,kad ji tiesiogiai proporcinga masei.Ir turiu tam pagrindo. Dėl fizikos dėsnių:jie turi dar bjauresnę savybę,kad veikia ir tie,apie kuriuos mokslininkai nežino.

Tai bus elementarus besisukantis oro srautas, o ne tornadas. Pa'google'ink „artificial tornados“ ir pamatysi, kad nesi vienišas savo mintyse. Tiesiog Holivudo specialiųjų efektų meistrai tai atliktų paprasčiau ir ne mažiau efektingai. Kokia nauda iš dirbtinio tornado, kuriam reikia tiekti nežmoniškai stiprią elektros srovę, pūsti magnetines dulkes ir vandenilį ir „visokį asorti“ (kas tai bebūtų)? Beje, karštis neigiamai veikia magnetines medžiagos savybes - pakankamai aukštoje temperatūroje jos tiesiog prarandamos. Kam iš karto reikia tokio didžiulio tornado? Pabandyk sukurti miniatiūrinį - bus daug paprasčiau ir pigiau. Pasiimk variklio statorių ir pabandyk. Pūsk magnetines dulkes, vandenilį ir „visokį asorti“. Spėju, magnetinės dulkės prilips prie statoriaus, vandenilis ir visas asorti išsisklaidys be pėdsakų. Jei vyks kas nepaprasto, labai magėtų pamatyti youtube ar panašiai. Galbūt nemanai, kad gravitacija proporcinga masei, turi tokią teisę. Bet pasikartosiu - dėsniai galioja nepriklausomai nuo požiūrio į juos, o tavo pastaba yra tiesiog manosios pakartojimas. Puiku, kad randam bendrą kalbą. Reikėtų susitarti, ką laikai „netiesiogiai proporcinga“. Traukos jėga yra tiesiog proporcinga kūnų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui ir priklauso nuo gravitacinės konstantos. Šios formulės kol kas visi laikosi, kaip patenkinamai paaiškinančios visus stebimus reiškinius Visatoje ir puikiai paaiškinančios Žemėje veikiančius reiškinius, susijusius su traukos jėga.

Abejoju,kad Holivudo meistrai pasiekia1500 km/h srauto judėjimo greitį.Gabaritai būtent tam ir reikalingi.Tam ,kad dalelės neliptų prie statoriaus,būtina iš vidaus dengti stiklu arba keramika.Be abejo ,į srautą ėmus tiekti vandenilio dujas geležies magnetikai išsilydys,bet jų vaidmenį perims vandenilio atomai(nanomagnetai,sudaryti iš vieno protono ir vieno elektrono).Manau,kad kai kurie tokiomis sąlygomis imtų skilti į protoną ir elektroną.Jeigu iš tikro taip atsitiktų,kaip Jūs šį įrenginį pavadintumėte?

Holivudas gal nekuria, nežinau. Kaip nežinau, ar išvis kas nors kuria, nes nematau prasmės. Tokių, artimų garso greičiui, srautų kūrimas, lengvesnis, kai gabaritai mažesni. Per mažytę skylutę su dideliu slėgiu galima gauti labai greitus srautus. Kad tokiu greičiu srautas suktųsi, reikalinga labai nemaža jėga srautui suteikti kampinį pagreitį. Atmink, vienas kubinis metras oro sveria apie 1.29kg. Tai nedaug. Bute susidarytų gal kokie 200 kg. O jei juda 1500 km/h greičiu? Kokios jėgos reikėtų, norint nukreipti? O jei tų kubinių metrų tūkstančiai? Su magnetiniu lauku tai būtų sunku padaryti. Ypač, jei gabaritai dideli, nes magnetinis laukas labai sparčiai silpnėja, didėjant atstumui. Padengus keramika ar stiklu, magnetinės dalelės kibs prie keramikos ar stiklo. Kibs dėl magnetinės jėgos, sparčiai išvalydami srautą nuo priemaišų. Niekieno nelaikomas oras išeina tarp statoriaus strypų. Kad dujos jonizuotųsi, nepakaks vandenilio degimo. Ypač, jei bus dideli gabaritai. Plazmai gauti reikalinga daug aukštesnė temperatūra (5-30 tūkst. laipsnių). Jai gauti paprastai naudojami elektros lankai. Lauke plazmos neišlaikysi, nes ji plėsis, tuo pačiu tuojau pat atvės ir neteks laidumo savybių. Jonizuotų dujų judėjimo energijos išnaudojimo aparatui pavadinimo galvoti man nereikia, nes tai yra magnetohidrodinaminis (MHD) generatorius.

Adolfai, tai dar nepagaminai termobranduolines sintezes reaktoriaus uz 1mln litovcu ?

Ei, kionig, sugadinai viską. Dar čiut čiut ir jau būtų įvykęs proveržis.

Sory, nieko, ateis veliau dar. O del proverzio, tai nesupratau. Bet koks cia proverzis nagrineti holywoodo iliuzijas, vietoj to, kad rimtai pasiimt koki matchada ar solidworksa ir pasimodeliuoti ?

Tai va,teigi,kad 1500 km/h apskritiminį greitį pasiekti bus sunku.Bet nepabandęs -nežinosi. Dėl lipimo prie stiklo-keramikos:manau Jūs neteisus,kadangi magnetingų dulkių srautas bus greitinamas "estafetiniu" metodu.Kodėl dulkės turėtų laikytis prilipusios,jei magnetinis laukas apvijoje atsirastų sekundės daliai ir išnyktų. O kur išeis oras,jei statoriais viduje bus stiklinis cilindras? O magnetohidrodinaminis generatorius į mano aprašytą įrenginį išvis menkai panašus,na gal tiek,kiek vyriškas organas į kulkosvaidį.

@kionig Šiaip smagiau juk svaiguliuoti, nei su 'cad'u modeliuoti. @homo sapiens Pasiekti tokį greitį tikrai įmanoma. Tam bandymų nereikia daryti, pakanka elementarių skaičiavimų. Mažuose tūriuose tai padaryti būtų paprasčiau. Viduje stiklinis cilindras atsirado? Puiku, modelis įgauna konkretesnį vaizdą. Jei dulkės nesilaikytų prilipusios, jos nukristų žemyn. Oras išeis per viršų. Arba per apačią. Nelygu kur bus atvira skylė.

Magnetingos dulkės tikrai nekristų žemyn prie tokių apsisukimų.Jos šliesis prie cilindro sienelių.Idealesnis varijantas būtų,jeigu vietoje cilindro naudotume sferą kiaurais poliais,tačiau tokį įrenginį pagaminti sudėtingiau.Na,bet jei norite planetos formos,teks paplušėti.Besisukantis dulkių srautas įgautų šiaurinį ir pietinį polius.

Man taip butu gaila laiko svaistyti visokiems troliams Anyway, homo tai beviltiskas