Maži ir ypač tankūs. Dviejų mirusių siaubūnų susidūrimas sunaikins visą gyvybę Žemėje (Video) (1)
Nors toks įvykis nutinka labai retai, mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip tai paveiks mūsų planetą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujo tyrimo, paskelbto išankstinių spaudinių serveryje arXiv, autoriai išsiaiškino, kad galingi sprogimai po dviejų neutroninių žvaigždžių susidūrimo kelia mirtiną pavojų mūsų planetai.
Neutroninės žvaigždės – tai negyvų masyvių žvaigždžių liekanos, kurios yra itin tankios neutronų sferos, kurių skersmuo nuo 10 iki 40 km. Jei dvi tokios žvaigždės yra binarinėje sistemoje, gali įvykti susidūrimas, vadinamas kilonova, kuris yra stipresnis už supernovos sprogimą, rašo „ScienceAlert“.
Iki šiol mokslininkams žinomi tik keli kilonovų sprogimai, ir nė vienas iš jų nebuvo užregistruotas mūsų galaktikoje. Žinoma, kad Paukščių Take egzistuoja tik 10 dvinarių žvaigždžių sistemų, susidedančių iš neutroninių žvaigždžių, kurios susidurs. Tačiau naujojo tyrimo autoriai nusprendė išsiaiškinti, kas nutiktų, jei kur nors netoli mūsų planetos įvyktų kilonovos sprogimas.
Susidūrus dvejoms neutroninėms žvaigždėms, jų medžiaga išmetama į kosmosą ir apgaubia sprogimo vietą. Išspinduliuojamas galingas kosminės spinduliuotės, gama spinduliuotės ir rentgeno spinduliuotės srautas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad jei sprogimas įvyks 300 šviesmečių atstumu nuo mūsų, gama spinduliuotės poveikis bus pastebimas, bet ne toks pavojingas. Jei sprogimas įvyks 13 šviesmečių atstumu nuo mūsų, tada gama spinduliuotė sunaikins ozoną Žemės stratosferoje. Bet šis sluoksnis atsigaus maždaug po 4 metų.
Rentgeno spinduliai yra mirtingesni, o jei Žemė yra šios spinduliuotės kelyje už 16 šviesmečių, tai taip pat sunaikins ozono sluoksnį, nors po kelerių metų irgi atsigaus.
Didžiausią grėsmę Žemei kelia iš kilonovos liekanos sklindantys kosminiai spinduliai. Ši spinduliuotė sunaikins visą ozono sluoksnį, taip pat labai sunaikins atomosferą, o Žemė turės itin aukštą radiacijos lygį, kuris išliks tūkstančius metų. Tai lems visišką visų gyvų dalykų planetoje išnykimą. Tačiau tam Žemė turi būti kosminės spinduliuotės kelyje ir tuo pat metu turi būti ne toliau kaip 35 šviesmečiai nuo kilonovos.
Atsižvelgiant į tai, kad šalia Žemės nurodytais atstumais nebuvo aptiktos dvi mirštančios neutroninės žvaigždės, tai reiškia, kad masinio išnykimo dar neturėtume bijoti.
Mokslininkai mano, kad dabar reikia labiau bijoti Saulės spinduliuotės, kuri kartais išskiria labai galingą energijos ir plazmos emisiją, dėl kurios Žemėje atsiranda stiprių geomagnetinių audrų. Šios emisijos taip pat daro neigiamą poveikį mūsų atmosferai, kuri ateityje gali jai pakenkti. Asteroidai, kurie potencialiai gali nukristi ant planetos ir sukelti masinį išnykimą, yra antroje savotiško grėsmių Žemei pjedestalo vietoje.
Pasak mokslininkų, jei kilonova sprogtų 300 šviesmečių atstumu nuo mūsų, tai greičiausiai lemtų visų technologinių įrenginių Žemėje pabaigą. Kilonovos liekana būtų tokia ryški, kad iš Žemės plika akimi būtų matoma mėnesį.
