Rusija dabar priekyje. Europai gresia „išvysti statinės dugną“ (17)
Europoje auga susirūpinimas dėl susilpnėjusių kariuomenių ir tuščių arsenalų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europoje didėja susirūpinimas dėl susilpnėjusių kariuomenių ir tuščių arsenalų, prie to prisideda ir JAV Senato pozicija dėl pagalbos Ukrainai.
Apie tai rašo „Wall Street Journal“, praneša Censor.NET.
Per pastaruosius daugelį metų Europos pramonės pajėgumai gaminti ginklus labai sumažėjo. Atsižvelgiant į ribotus biudžetus ir lėtą ekonomikos augimą, pagerinti padėtį nebus lengva. Be to, dauguma gyventojų nepritaria karinių išlaidų didinimui socialinių įsipareigojimų mažinimo sąskaita.
„Europa sistemingai demilitarizavosi, nes neturėjo leisti pinigų dėl akivaizdžios grėsmės nebuvimo ir JAV karinio dominavimo visame pasaulyje“, – sakė Voriko universiteto karo studijų profesorius Anthony Kingas.
Karas Ukrainoje parodė Europos problemos gilumą. Vakarai įsitikinę, kad tol, kol Ukrainoje tęsis Rusijos pradėtas karas, Europos šalims niekas negresia. Tačiau Maskvos pergalė gali lemti karštųjų taškų atsiradimą kitose teritorijose.
Leidinyje pažymima, kad JK kariuomenė, kuri yra pirmaujanti JAV karinė sąjungininkė ir turinti didžiausią gynybos biudžetą tarp Europos šalių, turi tik apie 150 tankų ir 12 tolimojo nuotolio artilerijos sistemų. Prancūzija turi mažiau nei 90 sunkiosios artilerijos vienetų. O Vokietijai amunicijos užtektų tik dviem dienoms kovoti. Danija neturi sunkiosios artilerijos, povandeninių laivų ar oro gynybos sistemų.
„Nors bendra NATO šalių ekonominė ir pramoninė galia viršija Rusijos ir jos sąjungininkų ekonominę ir pramoninę galią, Rusijos Federacija dabar yra priekyje. Ukraina dabar kovoja išsekinimo karą, ir jei mes rimtai nesiimsime gaminti amunicijos, karo grėsmė gali priartėti prie mūsų“, – sakė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Anksčiau Europos šalys pažadėjo suteikti Kyjivui milijardus dolerių pagalbos, tačiau Europa be ekonominių problemų susiduria ir su ginklų gamybos apribojimais. Jeigu JAV sulaikys didžiąją pagalbos dalį, Europa neturės tiek atsargų, kurios galėtų kompensuoti skirtumą, taip pat negalės aprūpinti Ukrainos ir atstatyti savo pajėgų tuo pačiu metu.
NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris šiais metais pareiškė, kad Europai gresia „išvysti statinės dugną“, įvertinant tai, ką ji gali pasiūlyti Ukrainai.
Tikėtina, kad Europos Sąjunga neištesės pažado iki šio pavasario aprūpinti Kyjivą milijonu labai reikalingų artilerijos sviedinių, pateikdama tik apie trečdalį šio kiekio.
Pasak Vakarų pareigūnų ir Rusijos vyriausybės, Šiaurės Korėja, skurdi 25 milijonų žmonių diktatūra, per tą patį laikotarpį tiekė Rusijai daugiau nei milijoną sviedinių.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad jei pagalba būtų visiškai nutraukta, jie negalėtų tęsti ir taip sunkios karinės kampanijos, kad atkovotų prarastą teritoriją, ir galbūt nesugebėtų sulaikyti Rusijos dalinių, remiamų daug didesnės šalies su didžiule gyvąja jėga.
