Rusijos „draugė“ siekia užgrobti 2/3 šalies gabalo. Kokie JAV veiksmai (1)
Lotynų Amerika yra sprogus nenuspėjamų režimų, narkotikų kartelių ir plintančios korupcijos mišinys.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei Gajanoje prasidės karo veiksmai, JAV turėtų grasinti įsikišti ir pašalinti Maduro režimą Venesueloje, įsitikinęs daktaras Louisas Fleishmanas.
Nepaisant pastarųjų derybų, Venesuela neatsisakė įžūlių bandymų pažeisti tarptautinę teisę.
Pateikiame Louiso Fleishmanno straipsnį apie tai, kaip Venesuela ketina užgrobti dalį Gajanos.
Neseniai netoli Gajanos krantų pasirodė JK Karališkojo laivyno karo laivas HMS Trent. Nors laivas atvyko su Gajanos kariškiais surengti įprastų pratybų, jo buvimas padėjo išvengti grėsmių Gajanos suverenitetui, įskaitant Venesuelos prezidento Nicolas Maduro pareikštą norą aneksuoti Esekibo (Essequibo) regioną vakarinėje šalies dalyje, kuris sudaro 2/3 Gajanos teritorijos.
2023 m. gruodžio 3 d. Maduro surengė referendumą, kuriame dalyvavo nedidelis skaičius gyventojų, kurie pritarė Esekibo aneksijai. JT Tarptautinis Teisingumo Teismas įpareigojo Venesuelą „susilaikyti nuo bet kokių veiksmų“, kuriais siekiama pakeisti status quo Esekibo regione.
Greičiausiai Maduro ketina susigrąžinti populiarumą apeliuodamas į Venesuelos nacionalizmą ir provokuodamas tarptautinį konfliktą taip pat, kaip Argentinos karinė chunta 1982 metais įsiveržė į Didžiosios Britanijos Folklando salas.
Abiem atvejais Argentinos ir Venesuelos vyriausybės kentėjo nuo gilių teisėtumo ir valdymo krizių. Venesuelos atveju Maduro yra labai susirūpinęs dėl didelio venesueliečių dalyvavimo pirminiuose rinkimuose ir triuškinančios María Corinos Machado, kandidatės, kuriai vyriausybė uždraudė dalyvauti rinkimuose, pergalės. Machado dabar ginčija šį draudimą Aukščiausiajame teisme.
Kita priežastis – ekonominė. Nors teisminis ginčas prasidėjo daugiau nei prieš šimtą metų, teritorijos klausimas vėl iškilo, kai „ExxonMobil“ regione aptiko didelius naftos telkinius. Venesuelos ekonomika patiria nuolatinę krizę, o Maduro siekia ją pagerinti visomis įmanomomis priemonėmis – net invazija.
Kaip ir tikėtasi, Brazilijos prezidentas Lula da Silva, labai prisidėjęs prie Venesuelos narkodiktatūros, privertė Gajaną susitarti dėl dvišalių derybų su Venesuela dėl regiono ateities.
Tada Gajanos ir Venesuelos lyderiai susitiko Sent Vincente ir Grenadinuose (Karibų jūros valstybė) ir susitikimo pabaigoje pažadėjo, kad nė viena pusė nenaudos jėgos. Šalys nepasiekė susitarimo dėl teritorinio susitarimo, tačiau pažadėjo vėl susitikti Brazilijoje po trijų mėnesių.
Toks žingsnis yra didelė nuolaida Maduro agresijai. Kodėl Gajana turėtų sutikti su derybomis, neaišku, tačiau bet kokia nuolaida Venesuelai yra kapituliacija prieš pasaulio demokratiją.
Jei derybos nepavyks ir Venesuela toliau užgrobs Esekibo regioną, kils rimta krizė, panaši į Irako ir Kuveito krizę ir 1990–1991 m. karą.
Irakas, vadovaujamas Saddamo Husseino, įsiveržė į Kuveitą 1990 m., siekdamas kontroliuoti naftos tiekimą ir pagerinti savo ekonominę padėtį po niokojančio Irano ir Irako karo (1980–1988 m.). Jei toks žingsnis būtų sėkmingas, naftos kainos būtų smarkiai pakilusios, būtų sutvirtėjęs Husseino dominavimas Artimuosiuose Rytuose ir iškilusi grėsmė Saudo Arabijai ir kitoms Persijos įlankos valstybėms.
Šiuo atveju viskas būtų lygiai taip pat. Amerikos naftos kompanijos (ExxonMobil) atrado naftos telkinius ir toliau aktyviai dirba Esekibo regione. „Chevron“ plėtoja didelius energetikos projektus Venesueloje ir Gajanoje.
Bideno administracija turėtų sukurti tokiam žingsniui prieštaraujančių Lotynų Amerikos šalių koaliciją. Tačiau tuo pat metu JAV turėtų subtiliai grasinti Venesuelai kariniais veiksmais.
Jei Maduro atmes diplomatiją ir įsiverš į Gajaną, JAV turi sutelkti savo ginkluotąsias pajėgas ir pasiųsti Venesuelos kariuomenei signalą, kad ketina įsikišti, o dėl savo saugumo pareigūnai ir kariai turi pasiduoti, kol dar nevėlu. Jei to nepadarys, turi sekti kariniai veiksmai, ypač iš oro. Abiem atvejais rezultatas turėtų būti Maduro režimo pašalinimas ir konstitucinės valdžios atkūrimas Venesueloje.
Šiandien pasaulis pasinėrė į chaosą. Rusija atlieka pernelyg agresyvų vaidmenį pasaulyje, puola Ukrainą, saugo Sirijos diktatoriaus Assado režimą, stiprina karinius santykius su Iranu ir tyliai remia teroristinę grupuotę „Hamas“ dabartiniame konflikte su Izraeliu.
Lotynų Amerika yra šalia JAV. Šiandien žemynas yra sprogus nenuspėjamų režimų, narkotikų kartelių ir plačiai paplitusios korupcijos mišinys. Nusikalstamos veiklos mastai regione taip pat paaštrino JAV pietinės sienos krizę. Be to, giliai į žemyną įsiskverbė Rusija, Iranas ir Kinija. Venesuelos ir kitos vyriausybės skatina visus šiuos kenksmingus elementus.
Ištisus dešimtmečius Lotynų Amerika buvo užmirštas žemynas Amerikos užsienio politikoje. Panašu, kad Venesuelai skirtų sankcijų nepakanka, kad būtų pakeista režimo politika žmogaus teisių ir demokratinio valdymo srityje. Mažai tikėtina, kad Gajanos krizės atveju sankcijos pasiteisins. Tačiau jei Maduro tęs aneksiją, jis pažeis tarptautinius principus ir kėsinsis į kaimyninės šalies suverenitetą.
Jei administracija dvejos, tai turės didelių pasekmių Amerikos saugumui ir pasaulinei galiai. Dabartinis Kongreso pasipriešinimas pagalbos teikimui Ukrainai jau rodo silpnumą tarptautinėje arenoje. Silpnumas Vakarų pusrutulyje dar labiau pagilins regioninę krizę ir pakenks Amerikos tarptautiniam autoritetui.
Apie autorių
Luisas Fleishmanas – mokslų daktaras, Demokratijos ir politikos studijų centro Palm Byče įkūrėjas, socialinių mokslų profesorius Palm Byčo koledže.
