JK žvėris suniokojęs Jemeną. Kas yra „Eurofighter Typhoon“ (Video) ()
Susipažinkime su naikintuvu „Eurofighter Typhoon“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinės Valstijos ir JK sausio 12 d. naktį smogė taikiniams, susijusiems su husiais Jemene.
JAV pareigūnai sakė, kad per ataką raketos buvo paleistos iš naikintuvų, povandeninių laivų ir laivų. Kaip sakė šaltinis, amerikiečiai panaudojo povandeninį laivą USS Florida, kuris į Raudonąją jūrą įplaukė lapkričio 23 d.
Be to, atakoje dalyvavo JK naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, paleidę „Paveway IV“ valdomas bombas.
Susipažinkime su arčiau su šiuo ginklu. Pateikiame Peterio Suciu straipsnį apie „Eurofighter Typhoon“.
„Eurofighter Typhoon“ nėra F-22 ar F-35 ir neturi 5-osios kartos naikintuvo galimybių. Tačiau jis ir šiandien gali konkuruoti su geriausiais naikintuvais Žemėje. Ir jis buvo skirtas kovoti su geriausiais Sovietų Sąjungos naikintuvais.
Buvo laikas, kai bendro Europoje pagaminto orlaivio idėja buvo tik svajonė. Vis dėlto Europos bendradarbiavimo programa, kuri sukūrė naikintuvą „Panavia Tornado“, įrodė, kad buvę priešai gali gerai dirbti kartu kurdami labai pajėgų karinį „paukštį“.
„Eurofighter Typhoon“ buvo sukurtas siekiant aprūpinti keturias žemyno oro pajėgas oro gynybos naikintuvu, kuris visais atžvilgiais būtų pranašesnis už naujausios kartos sovietų karo lėktuvus.
„Eurofighter“: istorija
1986 m. birželį įkurtame „Eurofighter“ konsorciume dalyvavo tos pačios trys šalys – Vokietija (VFR), Italija ir JK – kurios dirbo kurdamos „Panavia Tornado“.
Vėliau prie tų trijų prisijungė Ispanija, o Prancūzija taip pat buvo ankstyva Europos naikintuvų (EFA) partnerė, kol Paryžius pasirinko vykdyti savo programą, kurios rezultatas buvo „Dassault Rafale“ kūrimas.
Ankstyvas EFA projekto darbas iš tikrųjų apibrėžė pagrindines ateities „Eurofighter Typhoon“ koncepcijas, įskaitant kanardus (canard, sparneliai lėktuvo priekyje), aktyvius skaitmeninius „fly-by-wire“ valdiklius, platų anglies pluošto kompozitų ir kitų pažangių medžiagų naudojimą, HOTAS (hands on throttle and stick) kabiną, pažangią aviacijos elektroniką, daugiafunkcinius kabinos ekranus ir tiesioginę balso komandų įvestį.
Daugelis technologijų buvo išbandytos naudojant pilno masto demonstracinę programą. Buvo pagaminti septyni prototipai, o pirmasis pirmą kartą skrido 1994 m. kovo mėn.
Iš pradžių orlaivis buvo pavadintas „Eurofighter 2000“, o vėliau tapo „Eurofighter Typhoon“. Į kovinę tarnybą lėktuvas priimtas 2003 metais.
„Eurofighter Typhoon“ pasižymėjo tuo, kad tik 15 procentų jo paviršiaus buvo pagaminta iš metalo. Tai padidino jo slaptumą ir apsaugą nuo radarų sistemų. Iš viso daugiau nei 75 procentai orlaivio paviršiaus buvo pagaminta iš anglies pluošto kompozitų.
Pagrindinė ginkuotė – raketos (oras-oras: ASRAAM, IRIS-T, AIM-9 „Sidewinder“, AIM-120, MBDA „Meteor"; oras-žemė – „Taurus KEPD 350", „Storm Shadow", „Brimstone II", priešlaivinės „Marte ER") ir valdomos bombos – „Paveway II“, „Paveway IV“). Antrinė ginkluotė – 27 mm kalibro aviacinė patranka „Mauser BK-27".
Staigi Šaltojo karo pabaiga sumažino naikintuvų paklausą Europoje ir sukėlė diskusijų dėl orlaivių sąnaudų todėl užsitęsė „Typhoon“ plėtra: jis pradėtas eksploatuoti 2003 m., o dabar tarnauja Austrijos, Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Saudo Arabijos ir Omano oro pajėgose. Kuveitas ir Kataras taip pat užsisakė šiuos naikintuvus.
Apie autorių
Peteris Suciu – žurnalistas iš Mičigano, per dvidešimt metų trukusią žurnalistinę karjerą prisidėjęs prie daugiau nei keturių dešimčių žurnalų, laikraščių ir interneto svetainių kūrimo, paskelbęs daugiau nei 3000 medžiagos. Jis reguliariai rašo apie karines technologijas, šaunamųjų ginklų istoriją, kibernetinį saugumą ir tarptautinius reikalus.
