„Raketų smūgiai į visą Europą. Invazija į Baltijos šalis.“ Skelbiamas didžiulio masto karas (Žemėlapis) (1)
Mūsų ir Ukrainos saugumas yra nedalomi, sako karo ekspertas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karo ekspertas Edward Hunter Christie soc. tinkle „X“ skelbia apie didžiulio masto karą.
„Galimo didelio masto Rusijos karo prieš Europą scenarijus: įprastų raketų smūgiai visoje Europoje, invazija į Baltijos šalis, jūros uždarymas, kibernetinės atakos ir sabotažas kažkur kitur.
Keletas drąsių idėjų, užtikrinsiančių, kad tai niekada neįvyktų.
1 DALIS: (Tarptautinė) saugumo politika
Turime nutraukti ginklų kontrolės sutarčių, kurios trukdo mūsų gebėjimui pasiruošti gintis nuo tikrojo Rusijos puolimo, gniaužtus. Šie apribojimai yra žalingi tiek gynybos, tiek atgrasymo požiūriu.
Otavos konvencija (sutartis dėl priešpėstinių minų uždraudimo). Svajonė po Šaltojo karo nuo 1997 m.
Netinkama tikslui, Rusija vėl tapo priešu. Estija nori pasitraukti iš Konvencijos. Ji turi būti remiama, o kiti Europoje turėtų pagalvoti.
Konvencija dėl kasetinių šaudmenų. Taip pat netinkama, jei Rusija yra potencialus priešas. Mūšiai Ukrainoje tai įrodė: kasetiniai šaudmenys yra naudingi prieš didelius Rusijos įsibrovėlių junginius.
Neatsitiktinai šios Europos šalys NĖRA Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų narės: Suomija, Estija, Latvija, Lenkija, Ukraina.
Daugiau Europos sąjungininkų turėtų pasitraukti iš sutarties, kad galėtume dirbti kartu kurdami naujos kartos kasetinius šaudmenis.
Sutarčių dėl branduolinių ginklų architektūra. Turime būti sąžiningi su istorijos pamokomis. Dėl Vakarų nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo lengvatų Ukraina liko be gynybos. Ji buvo užpulta 2014 m., o mes nieko nedarėme. Ji buvo beveik sunaikinta kaip valstybė 2022 m.
Visapusiška branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT). Taip pat sutartis nuo 1990-ųjų. Tačiau Putinui besimėtant branduoliniais grasinimais, o mūsų pačių lyderiams demonstruojant tikrą baimę dėl tų grėsmių, aišku, turime visiškai pasitikėti savo atgrasymo priemone, o tam reikia bandymų.
2 DALIS: Gynybos politika
Mums reikia visapusiško perginklavimo skatinimo, šiek tiek panašaus į tai, ką Rusija pradėjo pagal savo 2011–2020 m. Valstybinę ginkluotės programą – didesni gynybos biudžetai, mažiausiai 3 % BVP, o didelė dalis būtų skirta dideliems pirkimams (mažiausiai 30 % kiekvienais metais).
Transformacija turi būti visapusiška, didinant kokybę ir kiekį; padidėja jėgos dydis; didesnis skaičius pagrindinių platformų kiekvienoje srityje; nauja infrastruktūra ir naujos bei didesnės atsargos; ilgalaikės sutartys su pramone su galimybe karo metu apimtis padidinti.
Žinoma, daug darbo dėl pasirengimo. Didelio masto pratybos. Trumpos pratybos. Tolesnis darbas karinio mobilumo srityje.
Gynybos naujovės yra labai svarbios. Tačiau tai ne tik skaitmeninės technologijos, AI / ML / DL (angl. artificial intelligence, machine learning and deep learning, – Red.) ar net autonominės sistemos, nors jos yra labai svarbios. Kalbama apie lėtų, rizikingų ir ilgo mūsų pramonininkų ir valstybės biurokratijos įpročių laužymą.
Mūsų protėviai neišgyveno dviejų pasaulinių karų, nes užtruko daug metų, kol naujas naikintuvas ar karinis laivas buvo suprojektuotas, išbandytas, patvirtintas, užsakytas ir pagamintas. Jie judėjo itin dideliu greičiu. Mes taip pat privalome.
Tai reiškia radikaliai skirtingą požiūrį į sąnaudas ir riziką kuriant naujas fizines sistemas, kurios gali pasimokyti iš Antrojo pasaulinio karo istorijos, kad ir ko prireiktų – kad ir kas veiktų.
O tai savo ruožtu reiškia tvirtą, dosnią, gerai ištekliais aprūpintą pramonės politiką – tiek įgalinančią politiką, programas, tiek teisės aktus, tiek dosnų finansavimą. Bet tai verta. Nuo to priklauso mūsų laisvė. Ir mes jausimės daug geriau, kai tik pradėsime judėti.
3 dalis: Žvalgybos politika
Mūsų priešai kenkia mums namuose. Jie manipuliuoja informacinėmis erdvėmis, papirkinėja politikus, skleidžia propagandą. Ir tai vyksta taikos metu. Ukrainoje gilios priedangos agentai pasirodė kaip stebėtojai ir diversantai. Atėjo laikas nusimauti pirštines.
Promaskvietiški propagandistai šiandien iš esmės matomi, jie net nesislapsto. Kam toleruoti jų veiklą? Jie tik kenkia mūsų būsimai sanglaudai rimtų grėsmių akivaizdoje. Tam reikia griežtesnių įstatymų. Ir stipresnių slaptų veiksmų.
Ir tada yra tai, kas vyksta mūsų potencialių priešų teritorijose. Matyti, kaip Rusijos infrastruktūros elementai dega, turėtų suteikti vilties. Ar tai ukrainiečiai? Kas žino...
Tačiau dirbdami su savo atsparumu ir CI (angl. Critical Infrastructure, liet. kritinė infrastruktūra, – Red.) apsauga, pranešime savo potencialiems priešams, kad nelaimingi atsitikimai gali įvykti, vyksta ir vyks. Kas, žinoma, yra labai gaila. O dabar ateikite ir įveikite mus.
4 dalis: Ukraina turi laimėti – ir mes turime tai padaryti
Mūsų ir Ukrainos saugumas yra nedalomi. Kiekviena žala, kurią Ukraina daro Rusijai, didina mūsų saugumą. Kiekviena žala, kurią Rusija daro Ukrainai, jį mažina. Vieningi stovime, susiskaldę krentame.
Dvigubas tikslas – nugalėti Rusiją Ukrainoje ir atgrasyti Rusiją nuo platesnio karo – yra vienas didelis tikslas – Rusijai reikia skaudžiausiai gailėtis, kad pasirinko agresiją; jos kovinis potencialas turi būti labai susilpnintas; ji turi prarasti visas pavogtas teritorijas.
Turime sutvarkyti savo ginklų gamybą ir atitinkamai prioritetiškai suskirstyti pasirinkimus. Mūsų natūrali tendencija yra kaupti ginklus sau ir nepakankamai aprūpinti Ukrainą. Tai strateginė klaida: ginklai nukreipiami į tą patį priešą. Perkelkime pusiausvyrą: daugiau ir geresnių ginklų Ukrainai“, – rašo karo ekspertas.
1-21
— Edward Hunter Christie (@EHunterChristie) January 23, 2024
A scenario for a possible large-scale Russian war against Europe:
Conventional missile strikes across Europe. Invasion into the Baltics. Interdiction at sea. Cyber-attacks and sabotage elsewhere.
A few bold ideas to make sure it never happens 🧵https://t.co/zztEen3r43
