Susipažinkime su čiurliais – ant žemės nenusileidžiančiu lietuviškos vasaros simboliu (0)
Čiurlys – pats vasariškiausias paukštis, mūsų krašte gyvenantis tik 3 mėnesius. Paprastai pirmieji čiurliai iš žiemaviečių Pietų Afrikoje grįžta gegužės 10 – 15 dienomis, pavėlavusieji dar skrenda iki gegužės galo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jų pasirodymas visada praneša apie staiga stojusius šiltus orus. Aukštai sukantys sugrįžę čiurliai yra lengvai pastebimi, o po keleto dienų jie įsidrąsina ir nardo prie pat stogų.
Čiurlių su niekuo nesupainiosi – nors skrydyje jie gali priminti kregždę, tačiau yra už visas mūsų kregdžių rūšis žymiai didesni, o lenkti sparnai ilgesni. Pats paukštis gana masyvus, trumpu kaklu, didelėmis akimis ir plačiomis žiotimis – jos būtinos grobį medžioti skraidant.
Skrydis – čiurlių stichija, nes šie paukščiai niekada nenusileidžia ant žemės. Jų trumpos kojos, kurių visi 4 pirštai atgręžti priekin, netinka vaikščioti. Maža to – netyčia nukritęs ant žemės ar į žolę čiurlys negali atsispirti ir pakilti. Dažnai taip surasti čiurliai palaikomi išsekusiais ar sužeistais. Tačiau juos tereikia pamėtėti į orą, ir suplakę sparnais paukščiai kuo sėkmingiausiai nuskris.
Skrydyje čiurliai gaudo maistą (įvairius vabzdžius), taip „medžioja“ vėjo nešamas plunksnas ir šapelius lizdui. Iškilę aukštai ir sukdami ratus, čiurliai miega. Net norėdami atsigerti, jie sklendžia prie pat vandens ir snapu braukdami jo paviršių, pasemia gurkšnį.
Daugelis čiurlių rūšių peri uolų plyšiuose, mūsų čiurliai dažniausiai gyvena miestuose, sodybose. Kaime jų mėgiama perimvietė – varnėnų inkilai, kuriuos jie užima varnėniukams išskridus. Mieste čiurliai peri namų palėpėse, sienų plyšiuose. Todėl svarbu tvarkomuose namuose prie pat stogo palikti angas (maždaug 5 -7 cm skersmens) čiurliams perėti. Atskridę prie lizdavietės, paukščiai neria tiesiai į jos vidų arba pakimba, tvirtai laikydamiesi nagais. Jų nagai labai kibūs ir aštrūs, žieduojant šiuos paukščius, retai kada pavyksta išsaugoti nesužeistas rankas. Seniau daug čiurlių perėdavo miškuose, senose genių drevėse. Prof. T. Ivanauskas rašo, kad piemenys neretai išplėšdavo tokius lizdus ir kepdavosi čiurliukus, nes jie būna labai riebūs. Čiurlio lizdas – negili duobutė. Dėtyje paprastai būna 2 balti kiaušiniai, kuriuos abu poros nariai peri apie 3 savaites. Jaunikliai išsirita pliki, akli ir auga labai ilgai, nebūdingai tokio dydžio paukščiams – lizde praleidžia iki 40 – 50 dienų. Čiurliai – ko gero vienintelė mūsų paukščių rūšis, turint ypatingą biologinę savybę: jeigu vasarą staiga atvėsta orai, seni paukščiai pasitraukia, o palikti be maisto ir šilumos jaunikliai (dažnai dar pliki) keletą dienų išbūna gyvi. Kitų rūšių paukščių taip palikti jaunikliai žūtų per keletą valandų. Sugrįžę ir jauniklius vėl sušildę tėvai juos prikelia naujam gyvenimui.Čiurliukai ilgai laukia dienos, kuri bus pirma ir vienintelė jų gyvenime: pirmojo skrydžio. Augdami jie tikrai tampa riebūs, ši energija bus labai reikalinga pirmomis savarankiško gyvenimo dienomis, nes tėvai išskridusių jauniklių nemaitina. Taigi – užaugę jaunikliai pro inkilo landą krinta žemyn, išskleidžia sparnus ir nuskrenda. Į inkilą jie jau nesugrįš, suks ratus su kitais čiurliais ir patys medžios.
Dažniausiai čiurliai mūsų kraštą palieka rugpjūčio viduryje. Tačiau labai sausringą ir karštą vasarą, kai ore stinga vabzdžių, jie pasitraukia vos jaunikliams palikus lizdus. Beje, kai kada tėvai išskrenda anksčiau, o palikti dar negalintys skraidyti čiurliukai žūsta. Atrodo, kad tokia biologinė savybė turėtų kenkti rūšiai. Tačiau jie nenyksta, nes gamtoje priešų beveik neturi, šiek tiek jų susižaloja ar žūsta atsitrenkę į laidus. Apie jų amžių kalba toks faktas: prieš 40 metų savo tėviškėje Užbalių kaime sužiedavau 2 suaugusius čiurlius, kuriuos lizde perinčius suradau po 8 ir 9 metų.
Čiurlius stebėsime dar bent 2 savaites. O po to jie tyliai pradings – čiurliams išskridus praeis keletas dienų, ir pasigesime jų nardymo ore ir savotiško spiegimo, kuris yra vienas iš malonių vasaros garsų.
