„Anonymous“ ir karas dėl interneto. I dalis (Video)  (0)

Vėlyvą sausio 19-osios popietę JAV Teisingumo departamento tinklalapis dingo iš interneto. Bandantys jį atidaryti ir pranešti apie padarytą nusikaltimą ar pateikti skundą gaudavo pranešimą, kuriame teigiama, kad jo nepavyko įkrauti. Netrukus po to sekė kitos interneto svetainės: Amerikos įrašų pramonės asociacijos, Amerikos kino pramonės asociacijos, „Universal Music“, „Warner Brothers“ ir FTB, rašo „Huffington Post“ žurnalistas Saki Knafo.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iki vidurnakčio dauguma tinklalapių sugrįžo į internetą, tačiau už jų išjungimą atsakingi asmenys leido suprasti savo ketinimus. Jie įvykdė tai, ką patys vadina didžiausiu smūgiu kovoje už interneto kontrolę. Viename iš valdymo centrų programišius „Phoenix“ ir jo bendrininkai džiūgavo.

Koledžo studentas „Phoenix“ yra programišių grupuotės „Anonymous“ narys. Neorganizuota programišių koalicija, pokštininkai ir kiti interneto padarai per pastaruosius metus pateko į pagrindinius žiniasklaidos puslapius dėl įvairių išpuolių prieš kompiuterines sistemas. Jų aukų sąraše galima atrasti kompanijas „MasterCard“, „Visa“ ir „PayPal“, San Francisko viešojo transporto sistemą, Teksaso valstijoje esantį analitinį centrą, daugybę įvairių kompiuterių apsaugos kompanijų bei autoritarines Tuniso ir Egipto vyriausybes.

Be abejo, pats „Phoenix“ savęs nevadina „nariu“. Panašiai kaip ir judėjimas „Užimk Volstritą“, „Anonymous“ techniškai neturi jokios oficialios narystės, hierarchijos ar ypatingos darbotvarkės. Kai kurie „Anonymous“ nariai, arba kitaip „anons“, turi daugiau įtakos nei kiti ir dėl to kilęs pasipiktinimas peraugo į aštrius tarpusavio nesutarimus. Tačiau bendrai oficialios galios struktūros nebuvimas yra būtinas grupuotės identitetui ir greičiausiai jos išlikimui. Kaip neseniai „Anonymous“ pareiškė pašaipiame pranešime NATO: „Jūs negalite nukirsti galvos begalvei gyvatei“.

Vis dėlto panašu, kad gyvatė turi tam tikrą krypties nuojautą, kaip tai leido suprasti sausio 19 dieną įvykdytos atakos. Atakas iššaukęs incidentas įvyko kiek anksčiau tą pačią dieną netoli Auklando, Naujojoje Zelandijoje. Tuo metu vietos policijos pajėgos dviem sraigtasparniais nusileido šalia namo, kuriame gyveno asmuo, save vadinantis Kimu Dotcomu. Jam priklauso populiarusis internetinis tinklalapis „Megaupload“, kuriame vartotojai nemokamai gali dalintis kino filmais, muzikos failais ir kitais duomenimis.

Pareigūnai uždarė minėtąjį tinklalapį ir sulaikė K. Dotcoma bei 6 jo kolegas. Jiems buvo pateiktas 72 puslapių kaltinimas įsitraukimu į „masinę pasaulinę internetinę piratavimo“ veiklą, kurios metu autorinių teisių turėtojai patyrė per 500 mln. JAV dolerių nuostolių. Tinklalapis savo autoriams atnešė 175 mln. JAV dolerių pelno.

Šios naujienos pasklido labai greitai. Per „Anonymous“ „Twitter“ paskyras buvo perduotas pranešimas, raginantis surengti ataką prieš Teisingumo departamentą ir kitas su piratavimu kovojančias įstaigas. Paspaudę ant nuorodos, programišių grupuotės nariai galėjo atsidaryti internetinį puslapį, kuriame jiems reikėjo nustatyti puolimo objektą. Tūkstančiai narių pasirinko Teisingumo departamentą ir užbombardavo tinklapį beprasmių komandų kruša. Neatlaikęs tokios didžiulio internetinio srauto tinklapis nulūžo.

Internetinių pokalbių tinkle, kur „Anonymous“ koordinavo atakas, virtualūs kariai paskelbė pergalę karine fraze „TANGO DOWN“ (posakis, apibūdinantis nukautą teroristą).

Iš dalies tai yra žaidimas, iš dalies – karas. Žinant interneto kultūrą, pagrįstai galima manyti, kad dauguma tų, kurie atsakė į „Anonymous“ kvietimą, buvo paaugliai. Programinė įranga, kuria buvo paleistos internetinės raketos, buvo „Low Orbit Ion Cannon“ (LOIC). Šis internetiniams tinklalapiams nulaužti naudojamos technologijos pavadinimas buvo pasiskolintas iš kompiuterinio žaidimo „Command & Conquer“. Nors šių priemonių panaudojimo poveikis buvo realus – pagrindinės JAV įstatymų vykdymo agentūros tinklapis laikinai buvo paralyžiuotas.

Praėjusiais metais JAV buvo sulaikyta 14 „anons“ už LOIC panaudojimą atakuojant „PayPal“. Kai kuriems iš jų gresia iki 15 metų kalėjimo.

„Phoenix“ sausio 19 dienos atakose nedalyvavo, tačiau vėliau „Huffington Post“ žurnalistas S. Knafo surado jį „Anonymous“ internetinių pokalbių kambaryje ir paprašė jo paaiškinti išpuolio motyvus.

„Prieš tai esate girdėję, kaip „Anons“ teigė, kad tai yra karas, – pasakojo programišius „Phoenix“. – Didžiausio masto informacinis karas. Tai nėra vien tik propaganda, daugelis tai laiko labai tiksliu apibūdinimu. Ant kortos paprasčiausiai yra pastatyta tai, kas kontroliuos informacijos prieigą. Visi ar tik nedideli dariniai?“

Jei nesupratote, tai šie „maži dariniai“, anot programišiaus, yra vyriausybės.

Karas

Kova dėl interneto kontrolės vyksta jau ne pirmus metus, tačiau kulminacija buvo pasiekta dar iki atakų prieš Teisingumo departamentą, kai buvo išjungtas „Wikipedia“ tinklapis. Šiuo veiksmu buvo protestuojama prieš SOPA (angl. Stop Online Piracy Act) ir PIPA (angl. Protect Intellectual Property Act), kontraversiškus įstatymus prieš internetinį piratavimą, kurie buvo pateikti svarstymui JAV Kongrese. „Mozilla“ nukreipė savo srautą į kitus internetinius tinklalapius. Tūkstančiai kitų protestuotojų, nuo „Tumblr“, „WordPress“ iki eilinių tinklaraštininkų, taip pat išjungė savo tinklalapius, išėjo į gatves ir išplatino pranešimą, prieštaraujantį šiems įstatymams, teigdami, kad jie pakenks jų verslui ir prilygs cenzūrai.

Kitoje barikadų pusėje stovėjo kino studijos, muzikos įrašų kompanijos, farmacijos įmonės ir kiti verslo atstovai, siekiantys apsaugoti savo autorines teises nuo neteisėto informacijos dalinimosi internete. Visa tai vyksta tuo metu, kai internetu įvairūs filmai ar muzikos įrašai gali perkeliauti iš JAV esančio „iPad“ planšetinio kompiuterio į interneto piratų tinklalapį Brazilijoje ir vėliau pasiekti Pietų Korėjoje esančio vartotojo asmeninį kompiuterį.

Kompanijos susidūrė su painia užduotimi: kaip paduoti į teismą piratinį tinklalapį, kai jis yra įregistruotas kitoje valstybėje, ypatingai toje, kur intelektinės nuosavybės teisės nėra tokios griežtos? Siūlomos įstatymų pataisos atsakymas: tiesiog nebausti. Anot siūlomų pataisų, reikia gaudyti šiems tinklapiams teises suteikiančius veikėjus – tinklalapius, kurie internetinių nuorodų pagalba nukreipia (kartais net netyčia) interneto srautą į piratinius tinklapius. Pasak kritikų, šių nuorodų pašalinimas privers iš veiklos pasitraukti smulkesnius tinklapius.

Praėjus dviem dienoms po protestų, visuomenės pasipiktinimo ir lobistų pastangų akivaizdoje, Kongresas neribotam laikui atidėjo SOPA svarstymą. Tačiau tai nereiškia, kad karas baigėsi. Vienas iš „Anonymous“ narių internete rašė apie SOPA: „Jis gali būti sugrąžintas bet kuriuo metu. Jis turi būti sunaikintas.“

„Anons“, kaip ir daugelis į protestus įsitraukusių interneto kompanijų, yra linkusios teigti, kad antipiratiniai įstatymai gali pasiųsti internetą į vis labiau veržiančią vyriausybės kontrolės spiralę. Dauguma „anons“ taip pat mano, kad tokios įstatymo pataisos yra sąmoninga ataka prieš žodžio laisvę. Jie teigia, kad prieštarauja kovai su piratavimui dėl idealistinių priežasčių, o ne dėl to, kad kartas nuo karto jiems patinka užsiimti piratine veikla. Naktį, kuomet buvo įvykdytos atakos, „Phoenix“ teigė: „Internetas yra laukiniai vakarai ir „Anonymous“ kovos prieš bet kokias pastangas juos sutramdyti“.

Iš viso „Huffington Post“ žurnalistas bendravo su daugiau kaip 30 „anons“ ir iš dalies visų jų požiūris skyrėsi, tačiau juos vienijo vienas bendras dalykas. Internetą visi jie laikė savo tėvyne, savo namais. Tarp kalbintų „Anonymous“ narių buvo jau minėtas „Phoenix“, „Xyzzy“ ir Greggas Houshas. Kartu jų istorijos veda prie „Anonymous“ iškilimo ir atskirų kovų, kurios privedė prie to, ką „Phoenix“ vadina karu.

Ištakos: „Xyzzy“

„Xyzzy“ pasakojo, kad buvo neseniai įžengęs į trečią dešimtį, gyveno viename Bostono rajone ir apibūdino save kaip bedarbį kompiuterių ekspertą. „Anonymous“ veikloje jis dalyvavo nuo pat pradžių, beveik prieš dešimt metų, ir, kiek pats pamena, visą laiką praleisdavo internete.

Kai kurie „anons“ apie internetą kalba kaip apie savo tėvynę. „Xyzzy“ internetas suteikė namus tiesiogine to žodžio prasme. Jis pasakojo, kad 2008 metais JAV Slaptoji tarnyba išvedė jį iš klasės po to, kai jis pabandė pajuokauti su vyriausybe ir išsiuntinėjo į vyriausybės tinklapius frazę „Nužudykite Obamą“. Pasak jo, tai nebuvo pati geriausia idėja. Vėliau jo tėvai išvarė jį iš namų ir keli draugai iš „Anonymous“ pakvietė jį įstoti į jų gretas. Vieną iš šių draugų „Xyzzy“ laiko savo „interneto mama“, kuri, anot jo, yra netgi geresnė nei tikroji motina.

„Xyzzy“ prisipažino internetą atradęs 12 metų ir nuo to laiko nebeprisimena gyvenimo be jo.

„Aš buvau niekas, – kalbėdamas su „Huffington Post“ žurnalistu S. Knafo teigė „Xyzzy“. – Aš buvau tiesiog moksliukas, kuris niekada neištardavo nė žodžio.“

Internetas įkvėpė jam drąsos, o kartu ir suteikė kalbėjimo dovaną. Internetiniuose pokalbių kambariuose, kur praleisdavo didžiąją laiko dalį, jis išmoko tyčiotis iš žmonių ir vėliau suprato, kad gali panaudoti šį įgūdį keršydamas visiems tiems, kurie mokykloje jį išjuokdavo.

Jis taip pat išmoko, kaip prieš žmones naudoti socialinę inžineriją, kaip jais manipuliuoti. Pasak jo, neretai tai reikšdavo, kad jis paskambindavo elektroninio pašto tiekėjui ir apgaulės būdu iš malonios moteriškės išgaudavo elektroninio pašto vartotojo prisijungimo duomenis. Pasinaudodamas šiais duomenimis programišius įsilauždavo į asmens elektroninę pašto dėžutę, pavogdavo iš ten jo kredito kortelės numerį ir vėliau jį parduodavo.

Jis taip pat išmoko trolinti. Trolinimas yra menas tyčia erzinti žmones tol, kol jie pasiunta ar kitaip sureaguoja sukeldami juoką, arba programišių žargonu „lulz“. Tai yra „Anonymous“ kultūros pamatas. 2000-ųjų pradžioje tamsiomis interneto pakampėmis klaidžiojo daugybė tokių trolinimo grupuočių.

Iš esmės trolinimas pasireiškia žmonių, kurie save pervertina arba įsivaizduoja, kas nesą, žeminimu. Vadinamieji troliai stumdo juos tol, kol jie atsako tuo pačiu, taip atskleisdami savo silpnybes. Tuomet troliai atakuoja silpnąsias aukų vietas tol, kol pastarieji nepasielgia neapgalvotai ir taip dar labiau save sutrikdo.

Internetas padėjo „Xyzzy“ suprasti, kad pasinaudodamas savo kandumu, jis gali pažeminti praktiškai bet ką. Prabėgus keliams metams įprastinis „Anonymous“ grupuotės trolinimo taikinys tapo vyriausybės-kompanijų matrica.

„Krikštatėvis“

Apskritai kalbant, yra dvi „anons“ rūšys: tie, kurie nori pakeisti pasaulį, ir tie, kurie čia yra vien tik dėl juokų („lulz“). Pats „Xyzzy“ laikui bėgant persimetė prie pirmosios grupės, tačiau širdyje jis vis dar išlieka pokštininkas. Pamažu iš „Anonymous“ narių grupės pradėjo išsiskirti ir atskira lyderių grupuotė, kuri rinkdavosi atskirame pokalbių kambaryje ir iš ten įgijo vis daugiau įtakos visai programišių grupuotei. Nors nėra tiksliai aišku, kiek įtakos jiems pavyko įgyti, tačiau „Xyzzy“ juos vadina „Interneto iliuminatais“, o grupei priklausantį vieną iš savo draugų – „Krikštatėviu“.

„Krikštatėvis“ yra 35-erių kompiuterių inžinierius, gyvenantis Bostono priemiestyje. Po šiuo slapyvardžiu slepiasi Greggas Houshas, kuris 2008 metais suvaidino labai svarbų vaidmenį „Anonymous“ surengtoje protestų kampanijoje prieš Scientologijos bažnyčią. Po G. Housho dalyvavimo demonstracijose, scientologai nustatė jo tapatybę ir padavė jį į teismą. Tai suteikė jam netikėtą galimybę bendrauti su žiniasklaida.

Turėdamas puikią iškalbą G. Houshas tapo de facto „Anonymous“ atstovu spaudai. Netrukus po to jis pradėjo dalinti interviu „The New York Times“, CNN bei kitiems žiniasklaidos šaltiniams.

Jam dar būnant vaiku G. Housho šeimą paliko tėvas ir jis netrukus suprato pinigų vertę. Būdamas 10-ies jis atrado tam tikrą gedimą viename iš video žaidimų – paspaudus mygtuką tinkamu metu, automatas išmeta žetoną. Tai jis padarė kelis kartus, o surinktus žetonus išsigrynindavo prie kasos. Netrukus dviejuose skirtinguose miestuose jam dirbo dar 3 draugai. Vėliau jis suvokė, kad formaliai tai galėjo būti palaikyta reketavimu.

Sulaukus 14-metų G. Housho motina padovanojo jam kompiuterį. 16 metų jis metė mokyklą ir prisijungė prie programinės įrangos piratavimo grupuotės. 2001 metais jį pričiupo FTB ir jis turėjo praleisti 3 mėnesius federaliniame kalėjime. Išėjęs iš kalėjimo jis baiminosi sugrįžti į nusikalstamą pasaulį ir tuomet atrado „4chan“.

„4chan“ yra 2003 metais 15-mečio Christopherio Poole’o sukurtas internetinių forumų junginys, kuriame žmonės galėjo diskutuoti apie japoniškus komiksus. Bėgant laikui tinklapis plėtėsi ir jame buvo galima atrasti visko: nuo pašaipių Kim Jong Ilo nuotraukų iki pornografijos ir kitų nešvankybių.

Pirmasis G. Housho nuotykis įėjo į „4chan“ istoriją. Tai buvo masinis reidas internetiniame žaidime „Habbo Hotel“. 2007 metų liepos 12 dieną, iš anksto sutartą valandą, šimtai „anons“ prisijungė prie žaidimo ir pasirinko tą patį veikėją – juodaodį vaikiną su afrikietiška šukuosena. Tuomet visi jie susirinko aplink virtualų plaukimo baseiną, taip neleisdami juo naudotis kitiems žaidėjams, ir teigė, kad baseinas buvo uždarytas dėl AIDS. Kiti „anons“ susibūrė ant pievelės ir išsidėstė taip, kad atspindėtų svastiką.

Kaip dabar prisimena G. Houshas, dauguma panašių „4chan“ pokštų turėjo moralinį pagrindą. Jis teigė, kad „Habbo Hotel“ atveju žaidimo kūrėjai, sukūrę „anons“ pasirinktą veikėją, pasielgė rasistiškai ir programišiai nusprendė tai pademonstruoti.

Kiek vėliau „Anonymous“ nulaužė baltųjų rasės šalininko valdomą interneto svetainę bei susidorojo su Kanadoje gyvenusiu vaikų tvirkintoju. Kai kurie „anons“ pradėjo save laikyti teisingumo nešėjais. Vis dėlto tikroji transformacija įvyko 2008 metais, kuomet gimė judėjimas, apjungęs ironišką interneto supratimą su antikariniu judėjimu. Pagal „4chan“ ištakas judėjimas buvo pavadintas „Chanology“.

Internetas jau čia

2008 metais „Chanology“ pradėjo karą dėl interneto, kurį sukėlė vaizdo įrašas su Holivudo aktoriumi Tomu Cruise’u, kuriame jis kalba apie scientologiją. Kažkokiu būdu vaizdo įrašas iš religinio judėjimo biurų pateko į internetą, kur sukėlė didelę interneto vartotojų juoko bangą.

Kuomet scientologų teisininkai privertė „YouTube“ pašalinti vaizdo įrašą iš savo tinklapio, „anons“ tiesiog pasiuto. Jiems pasirodė juokinga ir kartu siaubinga, kad religija, kurią sugalvojo asmenys, tikintys galaktikos diktatoriumi „Xenu“, gali turėti tokią didelę įtaką tokiame svarbiame informacijos šaltinyje kaip internetas.

Vėliau įrašas su Tomu Cruise’u vėl atsirado „YouTube“ kanale:

Po kelių savaičių G. Houshas su savo kolegomis sukūrė pora vaizdo įrašų, kuriuose paskelbė karą scientologijai ir paaiškino, kaip šis karas turėtų vykti (protestai prieš scientologijos centrus visame pasaulyje).

Tuomet G. Houshas manė, kad į kvietimą atsilieps vos keli žmonės. Tačiau, kaip parodė vėlesnį įvykiai, jis smarkiai nuvertino žmonių meilę internetui ir panieką scientologijos judėjimui.

2008 metų vasario 10 dieną 142 pasaulio miestuose prie scientologijos centrų susirinko tūkstančiai žmonių. Po to sekė nauja protestų banga ir viskas iš paprasčiausio pokšto tapo labai rimtu įvykiu.

Tokiu būdu kilo nauja idėja. Vienas iš „anons“ teigė, kad „Chanology“ leido žmonės suprasti, kad „tūkstantis nepatenkintų moksliukų, išeidami į gatves ir kažką šūkaudami, gali pakeisti pasaulį.“

Straipsnio tęsinys – antroje dalyje

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Saki Knafo
(2)
(0)
(2)

Komentarai (0)