Atvirasis kodas: kokybė už dyką

Sorry, bet visiškai nusišneki. AK vertė eiliniams useriams yra milžiniška. Ir apie tai kalbu ne aš, o pas mus atvažiuojantys įmonių ir korporacijų vadovai. Pirma - ji muša per komercinio softo kainą ir kelia kokybę - useris softą gauna gerokai pigiau. Priešingu atveju už VLC lygio playerį su bjauriais kvadratiniais mygtukais šiandiena mokėtum 100$ kaip minimum. Antra - keičia pačio verslo modelį. Vienu variantu useris moka už softą kaip už paslaugą, t.y. tiek, kiek jį naudoja. Kitu variantu jei softas patinka - gali jį paremti, pirkti šalia jo einančia produkciją, crowdsorcint ir pan.- mokėti už tai ko jam reikia, o ne už tai ko jam nereikia. (pvz perkant Office mokama už Word, Excel, Access ir dar visokį š., nors Access ir to š. daugeliui visiškai nereikia.) Trečia - AK yra tikras lobis hardwaro gamintojams, nes jų produkcijos softo kaina gaunasi gerokai mažesnė ir jie gali uždirbti už hardwarą. Būtent dėl šių priežasčių AK taip remia Intel, IBM, Google ir pan. Ketvirta - Atvirų Technologijų idėja suburia bendruomenes ir leidžia sukurti tai ką eilinė korporacija sunkiai sugebėtų ar norėtų. Geriausias to pavyzdys - Wikipedia - milžiniškas informacijos šaltinis, keliomis dešimtimis kalbų. Ar kas nors girdėjo šiais laikais dar tokią Microsoft Encarta? Abejoju. Penkta - AT (atviros technologijos) neapsiriboja vien tik softu. Tai yra idėja. Jos pasekoje atsirado OpenCola gėrimas, Raspberry Pi kreditinės dydžio mikrokompiuteris, Open3D printeris (RepRap) ir daugelis kitų projektų. Tas pats FB sukasi ant PHP kuris konvertinamas į C++, o jų serveriai sukasi spėk ant ko?

O prie ko čia Wikipedia ir atviras kodas? Wikipedia pirmiausiai yra IDĖJA, o ne technologija. O ši idėja dėl manęs gali ir ant Windows serverio suktis. Visiškai ne nuo to Wikipedia sėkmė priklauso.

Su windows kainomis vargu ar būtų projektas apskritai startavęs.

Tas braškinis kompas nėra panacėja. Tokį nesunkiai galima padaryti. Nubraižyčiau laisvai ten schemą. Va, o jau atportinti linuxus būtų bėda, nes ten dafiga darbo. Tokį daiktą nusiuntus kinams, pagamins tau labai pigiai, bile tik bus paklausa jam. Su printeriu taip pat. Čia ne AK nuopelnas, o pačios idėjos. Ir taisyklė kas pirmas, tas nepaskutinis. Svarbiau idėja, nei tas įgyvendinimas ant AK ar ne. O, ant ko sukasi serveriai(LAMP) - ne mano rūpestis. P.S. Toks paradoksas. Gavau į rankas seniena ITX su VIA C3 800 MHz. Galvojau pažaisiu, kai nebus ką veikti. Buvo minčių sukišti linux su grafine aplinka, nes orignaliai flashe sėdi tik pats bashas. Nu ir ką.. Prasidėjo krušliava. Pirmas bandymas paleisti bent jau live USB - fail. Bandymas sukišti Debian - fail. Radau seną hardą, kuriame pasirodo tebuvo XP. Ir ką, pasijungiau, žiūriu užkrovė iš pirmo karto! Tuo tarpu su linuxais prasikrušau ne vieną ir ne dvi dienas ieškodamas kodėl ten linuxai panikuoja(kernel panic), kol šitą gaidį išsiaiškinau, toliau išvis sminga. Jau noro pačių linuxų nebebuvo leisti iš HDD, nes supratau kuom tai baigsis. Vat ir tavo vertė - nulis sveikų pimpalas dešimtųjų! Beje, ne visas AK yra kreivas, bet nemažai jame kreivumo, kuris nėra suderinamas su sena geležimi. Iš tiesų yra labai gerų dalykų, ypač patinka DjVu vieweris, VLC. O, daugiau bandymai su AK, kur ieškojau pakaitalų komerciniams. Išvados nekokios - crap. Jeigu komerciniam produkte yra debiliška funkcija, tai AK, dar debiliškesnė. Ir t.t. Taip pat galėjai, paminėti, kad AK tikrai sudaro konkurenciją ir neleidžia išplisti monopoliui, bet AK dar daug augti iki komercinių produktų. O, todėl, kad nedaugelis ruošiasi mokėti programeriams.

O į 286 nebandei kišti?

O, nafik? Pridavęs ant aukso gausi daugiau nei bus verta užsiimti pornografija

Sarkazmo nesupratai? Nereali idėja pasiimti N metų senumo hardwarą ir bandyt sudėti softą kuris tuo metu kai buvo išleistas hardwaras buvo vaiko stadijoje, o šiuo metu tokių senienų nepalaikantis, nes jas naudoja vienetai. Tada sudėti softą kuris visada turėjo tam hardwarui palaikymą, nes užėmė apie 98% rinkos ir visiems aiškinti, kad va žiurėkite tas softas kur turėjo 98% rinkos eina, o tas kur turėjo 0.5% neina. Beje, kalbant apie senienas tai ant mano senelio AMD 900 Mhz kaime sukasi Ubuntu Hardy ir vaikai sėkmingai multikus pažiūri taip kad čia dėl tų senienų kaip kam pasiseka. Pasiimk šiandieninį, gerai suderinamą hardwarą susidėk AK OS ir tada pažiurėsim kaip ten kas neina...

Jie nebuvo nutraukti šie produktai ar jų funkcijos transformavosi į kitus produktus pvz. google circle

Pabandysiu trumpai apie AK (atvirą kodą). AK - bendradarbiavimo, kolaboravimo formą pagal tam tikras taisykles! Labiausia tokia bendradarbiavimo forma paplitus kompiuteriniame programavime, mene, moksle ir švietime, bet daugėja ir kitų sričių kur ši bendradarbiavimo formą pasiteisina. Pvz. medicina, farmacija, visokių sričių inžinerija. Ir vienas tokių žymiausių projektu pagal AK taisykles yra globalios enciklopedijos "Wikipedia" turinio kūrimas. p.s Toks AK bendradarbiavimo modelis galimas ne tik tarp programavimo entuziastu, kūrėjų ar menininku, bet ir tarp mokslo įstaigų, mokslinių laboratorijų, firmų ar net korporacijų.

Ar esi garantuotas, kad Windowsinis printeris veiks pajungtas prie Mac'o? Ar Mac'inis Windowsuose? Arba štai turiu ARM'inę planšetę. Taip pat turiu legalius WinXP, kuriuos mielai joje išbandyčiau. Sorry - "nėra CPU draiverio". Au jė! Penktadienį kėlėm šampaną už paleistą serveriuką. Windausai? Taip, tokią galimybę mieravom, ale "draiverius" RAID'ui turėjo tik Unixai... Taigis... Jei kažkoks gelžkalys nesilaiko standartų ir kala "iš kairės" - tai čia kieno problema? Ir nereikia rypaut. Šaraškino kontiuperinėje susuka komponentus, kurie bėga "po aštuntais" - kitokių nerasi, net jei jų kainos/kokybės santykis lubas muštų.

Na, bėdos su softu - ne vien mokama/nemokama ar lin/win/mac. Turbūt yra tūkstančiai priežasčių, kodėl vienas ar kitas įrenginys ar softas neveikia ar veikia blogai... Mokami žaidimai veikia, bet erzina legalius vartotojus visokiom apsaugom, nemokamus reikia burti, draiveriai - nesuprasi, ten tarpfirminis partizaninis karas... Žmonės perkantys win turbūt tikisi kokybės - ir vis vien turi problemų Nemokamas softas kartais būna idealus - pvz irfanview. Kartais ištisas bugas Arba puikus softas, bet reikia mokytis dirbti būtent su juo - pixia. Mokamos programos irgi gerokai užknisa - jei 7 inventorius tilpo į CD, tai dabartiniai inventoriai į dvd netelpa ir dar kompo ne biudžetinio reik... Aš linkęs naudoti nemokamus, dar nuo win laikų. Prasidėjo nuo Mlin startup monitoriaus O kitiems linkęs siūlyti win. Už tai, kad neturėsiu laiko juos mokyti lin, plius galvoti ir ieškoti atsakymų Bet aš tik eilinis vartotojas, lameris, profai visą šitą reikalą mato kitaip. Žmogus kompu užsidirbantis duoną retai kada gali dirbti nemokamu softu - vien todėl, kad iš dirbančio gali uždirbti ir jis privalės mokėti Kaip su mašinų detalėmis - jei golfui, tai 30, jei tokia pat detalė mersui - tai 90 (nes pinigų turi), o jei fūrai - tai 250, nes firmos dar turtingesnės

, kaip profesionalas aš norėčiau naudoti vien OSS. Nebūtinai linuxus - tarp failų tvarkyklių FAR'ui (OSS) prilygsta nebent proprietary Total Commanderis, Eclipsei (OSS) - nebent InteliJ IDEA... Bet niekaip negaliu išmesti Windowsų, Visual Studio, .NET, IE 10, MS Office. Ir kitoje barikadų pusėje - Safari. Juos naudoja mano klientai, privalau ir aš. Va taip ir sukamės užburtame rate: naudojame tai, ką naudoja kiti. Kokybės tendencija irgi: tobulinama ir atnaujinama tai, kas plačiai naudojama. Kita OSS "bėda" - kad neįmanomas "vendor lock-in". Gali nesunkiai nuo Ubuntu pereiti prie CentOS, nuo CentOS prie Mandrivos, Windowsų ar Macų. OSS distribucijai tereikia sykį grubiai prašauti, kad tau nebepatiktų - ir jos atsisakysi. O kas ilgainiui gaunasi: laisvė rinktis stumia prie produktų, kurių sudėtinga atsisakyti (skaityk: Windows ir Office). Ne tik mus, vartotojus - bet taip pat ir gamintojus.

palaikymas, maža kaip kas siekia pelno?! Plius dar patentai, įvairiausi teisiniai būdai apginti turtingesnį, marketingo gudravimai - net siekiantys taikomosios psichologijos gilumas Galų gale reklama - irgi priskirčiau prie nešvarių žaidimų. Tai yra realybė, nuo kurios nepabėgsi, bet kurios nesimato - galim tik spėlioti, kas dedasi iš tikro. Teisybės juk žiniasklaida neskleidžia... Matyt nerentabilu O tautiečiai ką? Win supriešinta su linux, mac išskirti iš visų, jūzeriai yra kito klano heiteriai - skaldyk ir valdyk. Visuose internet pletkynuose vyrauja prietarai, kažkokie mistiniai šūkiai, kažkas, suabejojęs aplium gaus nuo heiterių, kad nepakankamai kritikuoja ir nuo fanų, kad drįsta kritikuoti O su valdiškomis įstaigomis - ten su linux ar ten open ofice visiškas pravalas Nors ir su win pravalas - deklaruojant yra punktas „nuo tokių tai metų dėkite nulį“!!! Nu šakės, patys žino, kad ten nulis, bet jį parašyti turiu aš Ir tokiu stiliumi parašytas visas oficialus mūsų IT gyvenimas OSS kritika daugumoj atvejų teisinga, ypač jei turėti omeny, kad ją kritikuoja tie, kas už mokamą softą nemokėjo Kaip tai svarbu - MS$ parodo, kartas nuo karto beveik viešai globodama piratus O didžiausią žalą OSS padarė idėja, kad visi kūrėjai turi uždirbti. Bus kaip su liet estrada - visiškas nupopuliarėjimas Geriausias menas tas, kuris uždirba pinigus, taip Radžis lenkia SKAMP ar Mamontovą meniniu lygiu Taip ir programose bus. Kai reklama telefonuose užknis - ne pradės mokamas pirkti, o numes tą žaisliuką ir ras kitą Ir kas tada laimės? Pavyzdžiui video pokalbius numarino godūs operatoriai, ar dabar jiems geriau nuo to?!

, su video pokalbiais biškutį prašovei. Niekam jų nereikia. Kalbėdamas tu visai nenori, kad pašnekovas matytų tave besikasantį užpakalį, nepaklotą lovą ar besiglaustančią meilužę. Taip pat tu visai nenori spoksoti vienu metu į pašnekovo akis ir skylutę monitoriaus viršuje (kas svarbiau?). O jau nekalbant, kad šnekant laikyti ragelį prieš nosį paprasčiausiai nepatogu. Bent man kur kas dažniau aktualu matyti vaizdą pašnekovo desktopą nei jo nosį. Štai ir rezultatas: vaizdo pokalbius "stumia" komerciniai gamintojai - Skype, Google, Imo... OSS turime atskiras Mirandas ir UltraVNC, kurie puikiai veikia tiek atskirai, tiek kartu - neprimesdami vieno bendravimo modelio, užtat abu atlikdami konkrečią funkciją, kuriai jie tobuli.

Video pokalbiai ne toks jau blogas pavyzdys. Susidomėjimas buvo nemažas, daug telefonų pirkta dėl front kameros. Ir tik operatorių godumas numarino paslaugą. Pavyzdys, kaip IT technologijos priklauso nuo verslo nelankstumo ar godumo. O atviras kodas ar taip jau retai susiduria su verslo nenoru keistis? Užsakovui lengviau pateikti sąskaitą, kai dirbta su brangia įranga. Nepretenduoju į tiesą, gal ir nusišneku, bet vis tiek įdomu panagrinėti temą

- LINUX bendruomenė veikia kaip sekta, sektos nariams neleidžiama kritikuoti LINUX. Tarp narių yra griežta hierarchija, kad pereiti į "aukštesnę pakopą", būtina surinkti rekomendacijas (kaip buvo KPSS).

O kuo susiję tarkim Ultra VNC ir Skype/Gtalk? Jų paskirtis absoliučiai skirtinga.

tikslui?