Mokslas iš arti: Atominės energetikos mitai ir tikrovė (Video)

AE puikiausias dalykas norint atsiriboti nuo Rusijos, be to 25ct/kwg skamba labai viliojanciai. O kodėl gi nepropoguoti atominės energetikos nėra nei vieno logiško teiginio.

Aš norėjau labiau padiskutuoti kodėl buvo pasirinktas ABWR reaktoriaus tipas, na bet diskusija truputų pasinešė į šoną apie šaltinio patikimumą Kodėl naudota ar nenaudot atominės el. lyg nediskutavom, čia nebloga tema, bet jau nemazai reikia žinoti ir apie alternatyvius energijos šaltinius. Kas dėl elektros kainos, tai turiu didelių abejonių ar tikrai tiek kainuos ji mum, tik 25 ct/kw. Labai norčiau bet... kai pagalvoji kad pačios AE kaina milžiniška ir statant per ilga laiko tarpa dar pabrangs del infliacijos. O kaip atsiimt statybos išlaidas? tik per elektros pardavimą. Kaip įsivaizduoju į el. kaina įsiskaičiuos ir elektrinės statybos kaina ir elektros gamybos savikaina, elektros transportavimo kaštai ir infrastrukturos išlaikymo kaina, plius dėl infliacijos pinigai nuvertėja po truputį, ir dėl perkamosios galios sumažėjimo mokėsime daugiau. Na kad nepriklausomi busim nuo rusijos tai didelis pliusas iki kol kuro neprireiks rektoriui nors video sake kad galima gauti jo is Kanados arba Australijos, bet tada tampam priklausomi nuo kitų valstybių. Šiaip, jei gerai pamenu, tai kai uždarinėjo esama AE suomiai siulė pirkt iš jų el. lyg už 19 ct/kw jei gerai pamenu gaila, kad buvo nuspresta vis del to pirkti iš Rusijos, jei klystu pataisykit.

Jūs man pasakykit, kaip Lietuva pardavinės elektrą, jeigu gaminama elektra nepatenkins net mūsų poreikių? Aj nu nebent patys pirkim už velniai žino kiek.

Lietuvos poreikius patenkins 20proc. elektrinės galios. Video žiūrėk. Kiti 80 eis ant pardavimo kaip sakant Dabar kaip tik ir perkam už velniai žino kiek.

Iš suomių galėsim pirkti, kai turėsim jungtis. Bent jau su švedais. Dabartinių jungčių pilnam apsirūpinimui neužtenka. Jei įdomu faktai su skaičiais www.litgrid.eu

Krc pasakysiu paprastai ir aiskiai. 1. Kiek pasaulyje buvo avariju atominese elektrinerse ? ogi dvi a) Chernobilyje del zmogaus konkrecios klaidos (katros siuo metu nesodrinanciai urano valstybei yra neymanoma) b) Japonijoj del drebejimo ir cunamio (lietuvoje taippat tai yra neymanoma nes nera ne drebejimu ne cunamiu nei jokiu kitu rimtu stichiju) 2.Ka darysime jai risijos uzsienio politika europos sajungai ar nato atzvilgiu pasidarys dar agresyvesne ir sugalvos atjungti elektra kokei dienai ar net menesiams ? (verksim tamsoje) arba kas bus jai sugalvos pakelti kaina 10kartu ? vistiek mokesim nes verkti tamsoje nesinori 3. Kam moketi kitoms valstybems uz elektra ir tuo pildyti ju biudzeta kada galim investuoti y savo nuosava jegaine ir is jos dar uzdirbti ir visi pinigai liktu cia namuose ir pildyti savo paciu biudzeta cia tik rusas (specialiai klaidindamas tauta) arba kvailys gali nesuprasti strategines vertes ir butinybes tokio projekto

Malonu skaityti tokius atsakymus . Tik norčiau pridurti, kad PWR arba APWR siuo metu yra visur statoma, jie yra 4 - os kartos rektoriai. Taigi, tai jau nebe konceptas, o praktiškai naudojamas daiktas.

PWR'ai yra daugiausiai antros kartos reaktoriai. PWR'uose yra du uždaro vandens ciklai, BWR - tik vienas, kas a) padidina naudingumo koeficientą, b) iš principo sumažina riziką, dėl to, kad nėra to antro suspausto vandens ciklo (mažesnė sprogimo tikimybė. Siūlomas ABWR jau gali būti priskaitytas trečiai plius kartai dėl daugybės nori būti išgirstas, teks pačiam trumpai išdėstyti, kas konkrečiai šitam R. Asauskui nepatinka. Ir neturint patirties šiuose dalykuose neturi jokios teisės evangelizuoti Asausko minčių, ypač, jau pasirodęs esąs klaidingas (reaktorių kartos). Mano nuomone, Lietuvai reikia statyti ABWR ir iš karto galvoti apie LFTR'io (ketvirtos ar net penktos kartos reaktoriaus, veikiančio torio pagrindu) ar travelling/standing wave reactor (gebančio sunaudoti U-238 - likusias atliekas iš RBMK ir būsimo ABWR). O tada jau ir apie termobranduolinius reaktorius ar inercinio apribojimo sintezės reaktorius ateis laikas galvoti... Žinoma, tuo pačiu turėtų būti lygiagrečiai vystoma ir atsinaujinanti energetika. Bet tik tada, kai tai iš tikro finansiškai apsimoka.

O gal ponas pats esate nelabai įsigilinęs trumparegis, neturintis klausimų.

1. Taip jo žinios prastos, nes rimta avarija tebuvo viena vienintelė, Černobylis. 2. Jai problemas pradėsime spręsti iš principo, tai paaiškės, kad visas gyvenimas yra lydymas problemų, tad mokyti žmonės jau seniai apsvarstę kur investuoti pinigus. Ar į 100proc. pasiteisinsiantį projektą, tai AE, ar į eksperimentinius kitokio tipo energetinius šaltinius. 3. Tokiai valstybei kaip Lietuva kuriai tereikia vieno paprasto reaktoriaus būtų tragiška kurti savo išskirtinį reaktorių, nes šioje srityje nėra žinių, todėl ir perkame visas technologijas iš Japonų kurie būtent ir specializuojasi reaktorių statyboje, nelaimės atveju turėsim kam suverst bėdą.

Ir vel prasideda kalbos apei nepatikima saltini. Lyg siame straipnyje pateiktas video labiau patikimas nei mano pateiktas. Prielaidos iš oro paimtos ir tiek, ir negana to priimami sprendimai net neperžiūrėjus pateikto video, plius dar drįstama mėtyt replikas visokias, ale laiko nėra tokiems video žiūrėti. Tik keista kai kokio nors filmo žiurėjimui laiko yra Ir gal nereiktų ironizuoti pateikaimų mano minčių. jei bučiau specialistas šioje srityje , tai nerašyčiau čia. Nemėginčiau suprasti kuom vienas rektorius prastesnis/geresni už kitą. Apskritia kuo pasitikėti kuo ne, čia susitarimo reikalas. Vieniem žmonėms patikima info yra ta kuri per televizija rodoma, kitiems, tai garsiu zmoniu vaizdo įrašai ir t.t., man tai aiškus turinys. Taip, su patirtim sunkus reikalas, įtariu dauguma(ar net visi) jos neturiu šioj srity, bet nu ir kas ? tai jei neturi diplomo, tai nereiskia kad negali suprasti kas tas per reikalas atominis reaktorius. Vyručiai nepykit, bet mano nuomone, čia dauguma susirenka ne padiskutuoti, o pasiginčyti. Aš neesu specialistas nei fizikos, juo labiau atominiu reaktoriu, bet kai mėgini domėtisi, kažką išsiaišknti, tai dauguma forumiečių kaip pasiute šunys pradeda kandziotis: "ka tu cia kliedi..., ...evangelizuoji,... ". Aš tai nelabai suporantu, pvz jusu universitetuose/ kolegijose ar kitose mokymo įstaigose nieko neišmokė ? (retorinis klausimas) Kai dipomus gynėtės taip pat atsakinėjot žmonėms, kurie specializuojasi kitoj mokslo sritytje, bet visvien uždavė klausima.

1.As nekalbu apie incidentus kur 2 darbuotojai zuvo ar seip gaisras kilo ir sustabde laikinai viena bloka.. tokiu nelaimiu gali acitikti kad ir kepykloj, as kalbu apie tokius kurie tikrai kele pavoju del ko bijoma atomines energijos 2. O kam kitokios ? jai sita yra pigiausia lyginant pastatymo kaina ir pagaminamos energijos kieki ir mazai tersianti aplinka? 3. Tai gal mums dar savo reaktoriu pradet isradinet ? DD tai as kalbu apie pacia energija kad ja ais parduoti kam pirkti jai galim aparduoti ? 4. Atsinaujinancius... isgirdes situos zodzius grynai matau preis akis ta politika butkeviciu kur rusijai actovauja ir kuris pucia burbulus lietuvai .Statykime geriau acinaujinancios energijos elektrines tai pigiau ir geriau nei atomine jegaine... juokas ima Tik tokios valstybes kaip Vokietija kurios gali sau leisti investuoti y brangia acinaujinancia energija kuri gamina mazai energijos o pastatyti kainuoja daug... is kur Lietuvai tokia prabanga ?

Sveiki, pabandysiu paiiškinti iškilusius klausimus dėl technologijų ir reaktorių kartų. Pirmiausiai apie technologijas. Kad būtų papraščiau galime paimti analogiją: dyzeliniai ir benzininiai automobilių varikliai. Abu yra įrenginiai turintys tą pačią paskirtį, tačiau truputį besiskiriantys savo veikimo principu. Kitaip sakant skirtingas technologijos tipas. Taip ir reaktoriai - jų paskirtis branduolinės reakcijos metu gaunamą šilumą panaudoti elektros gamybai, tik skiriasi principas kaip tai įgyvendinama. Vėlgi, skirtingas tipas. Suslėgto vandens reaktoriuose pirminiame cirkuliaciniame kontūre vanduo neverda (palaikomas ~160atm slėgis), iš branduolinės reakcijos gaunama šiluma šilumokaičiais (garo generatoriuje) pernešama į antrą kontūrą, kur vanduo verda, gaminamas garas sukantis turbogeneratorių. Verdančio vandens reaktoriuose šilumnešis verda eidamas pro aktyviąją zoną (reaktoriaus šerdį), garas gaunamas pačiame reaktoriaus inde (slėgis apie 70 atm.), toliau garo linijomis nukreipiamas į turbogeneratorių, po to kondensatas vėl nukreipiamas į reaktorių ir procesas kartojasi. Čia, kaip supratote technologinis kontūras vienas. Jeigu žiūrėt pagal popūliarumą, šiuo metu suslėgto vandens reaktorių (arba PWR (akronimas iš pressurized water reactor)) pasaulyje daugiausia, verdančio vandens reaktorių (arba BWR (akronimas iš boiling water reactor)) antroje vietoje. Tokį pasiskirstymą galima trumpai paaiškint pažiūrėjus į branduolinės energetikos raidos istoriją. Iš pradžių, pirmosiose reaktorių tobulinimo stadijose, buvo manoma, kad turint fazinį virsmą reaktoriaus aktyviojoj zonoj (šerdyje) bus kenkiama reakcijos stabilumui, todėl buvo sukurta ir tobulinama suslėgto reaktoriaus technologija, kur šilumnešis aktyviojoj zonoj neverda. Tokie reaktoriai buvo pritaikyti ir karinėje pramonėje (povandeniniuose laivuose), ir tik po to pradėti taikyti elektros energijos gamybai. Verdančio vandens reaktorių pirminė paskirtis buvo ne karinė pramonė o komercinė elektros energijos gamyba. Jų tobulinimas prasidėjo tada, kai GE skyrė finansavimą ištirti fazinio virsmo įtaką procesams vykstantiems aktyviojoje zonoje. Buvo atrasta, kad turint tokį virsmą reakcijos stabilumas ne sumažinamas, o atvirkščiai padidinamas (dėl neigiamo vandens-garo reaktyvumo atsako). Tuomet prasidėjo ir visa BWR reaktorių istorija ir evoliucija. Mano nuomone, kadangi tai įvyko vėliau, ir dauguma valstybių jau buvo pradėjusios diegti PWR technologiją, šiuo metu ir turime tokį paplitimo pasiskirstymą. Apie kitų tipų technologijas nerašysiu, kadangi šitos diskusijos kontekste jos kolkas neaktualios Dabar kas liečia kartas. Reaktorių evoliucija skiriama į keturias kartas: Pirma - eksperimentiniai bandomieji blokai, kurių paskirtis buvo pagrįsti principus (tokie kaip Obninsko, Calder hall, Shippingport ir kt. reaktoriai). Be elektros energijos gamybos, tokie blokai dažniausiai turėjo ir karinę potekstę - pvz. plutonio gamyba. Antra - prasidėjo komercializavimo etapas. Antroji karta tai visi (išskyrus ABWR) pasaulyje veikiantys reaktoriai šiandien. Eksperimentinės technologijos buvo standartizuojamos, gerinami jų ekonomiškumo, saugumo parametrai. Paskirtis - elektros energijos gamyba. Trečia - evoliucinis laiptelis iš antrosios kartos. Principinės technologinės idėjos (reaktorių tipai) tie patys - suslėgto, verdančio, sunkaus vandens ir t.t. Tačiau pasinaudojant per ilgą eksploatacijos laiką sukaupta projektavimo ir eksploatacijos patirtimi, atlikti patobulinimai projektuose susiję su sauga, ekonomija. Jėgainių projektai dar labiau standartizuojami, diegiami modulinės konstrukcijos principai (tam, kad galima būtų ekonomiškiau ir greičiau pastatyti); tobulinami naudojamo kuro parametrai (naudojami išdegantys sugėrikliai, geresnės kuro termomechaninės, šiluminės savybės, pažangūs kuro ciklai) pvz. GE 10x10 BWR rinklės, kas vėl lemia didesnę elektrinių ekonomiją, mažesnį susidarančių radioaktyviųjų atliekų kiekį; diegiamos papildomos saugos sistemos (sistemų dubliavimas, patikimumo didinimas ir t.t., labiau atsižvelgiama į tikimybinės saugos analizės klausimus), ko rezultate gerokai (keliomis eilėmis) sumažinama aktyviosios zonos pažeidimo tikimybė. Šios kartos reaktorių pavyzdžiai - EPR (European pressurized reactor (tipas - PWR), AP1000 - advanced passive 1000 (tipas PWR), ABWR - advanced boiling water reactor (tipas - BWR), KERENA (tipas BWR) ir t.t. Ketvirta - tai pagrinde revoliuciniai projektai, susiję su naujomis idėjomis (tipais). Apie tai galima būtų atskirą diskusiją prirašyt... Pagrindinės idėjos - mažos galios modulinės konstrukcijos reaktoriai, reaktoriai naudojantys naujo tipo branduolinius kurus, reaktoriai skirti susidariusių branduolinių atliekų pakartotiniam panaudojimui, vandenilio gamybai ir t.t. Šios kartos reaktoriai (kaip ir pirmos kartos reaktoriai buvo savo laiku), šiuo metu dar yra R&D stadijoje. Keli moksliniai skirtingų tipų prototipai jau veikia institutuose, dar daugiau planuojama paleisti netolimoje ateityje. Kitas klausimas - šių technologijų komercializavimas (su kuo susiję visokios saugos analizės, ekonominiai klausimai ir t.t.) skirtingais vertinimais kažkokio lūžio tikėtis reikėtų bent po 20 m. Taigi, tiek trumpai. Jeigu kils klausimų, ar kamnors nepritariat, rašykit, pasistengsiu netingėt atrašyt Šio pranešimo moralas galėtų būti toks, kad nereikėtų painioti reaktorių tipų su kartomis (neteisinga yra teigti, kad visi pwr ar bwr yra antros kartos reaktoriai ar visi trečios kartos reaktoriai yra pwr ir panašiai).

Labai issamus aprasymas, dekui kolega. Dar karta isitikinau, kad Lietuva labai logiskai ir teisingai pasirinko statomo reaktoriaus tipa. Tuoj vel ateis samokslo teoriju salininkai...

Visas samokslas tame, kokio bb ta kaina tokia kosmine? O jei jis tarnaus 60 metu gal ir gerai tada, tada gal ir atsipirks ir apsimokes tiem kas ji statys, bet tai nera Lietuva ir lietubvai cia nubyres tik kapeikos 20% ar kiek tenai. Dar samokslas tame, ar tikrai nebutu geriau/pigiau/saugiau statyti biokuro kogeneracines jegaines kiekvieno miesto katilinese? Net ne jegaines o tik spec iranga jau esamose katilinese. Tada visi pinigai uz elektra ir siluma liktu Lietuvoj. Na dar keleta simtu malunu pajury/juroj ir uztenka tos elektros. Nifiga nera pigesne ta branduoline energija, kas pateiks logiskus skaiciavimus. Kazkas buvo grubiai primetes, kad tos atomines jegaines elektros savikaina gaunasi ~28 ct/kWh, jei iskaiciuosim palukanas, pabrangimus ir tt. o kur dar pelnas? As noriu pigios elektros, pvz kad galutiniam vartotojui ji butu po nedaugiau 0,3lt kWh su branduoline jegaine panasu, kad to negausim, ar as klystu? Na tas yra imanoma, bet tik ne LT, kur vykdomas intensyvus gyventoju genocidas.

žmogeliai..

1. Susprogusi kepykla palyginus nieko baisaus net ir nusineždama 1000 gyvybių. O sprogusi atomine kitas reikalas! Tokia avarija gali užteršti visą Lietuvą, taip, kad tikrai patys nesusitvarkysim ne tik valant aplinka, bet ir su ligomis. Maža to dar viskas persiduoda kitoms kartoms. Mes maža valstybė, o tokias katastrofas, net pačios didžiausios valstybės labai stipriai jaučia. Tarp kitko prie SSSR žlugimo labai stipriai prisidėjo ir Černobilio avarija. Ukraina ir dabar viena nesugeba tvarkytis vien tik su likusioms pasekmėms. Taip, kad "žaidžiant" su atomu net ir menkiausias įvykis yra labai svarbus. 2. Čia tik teoriškai. O praktiškai nieko panašaus. Juk visas pelnas ne Lietuvoje pasiliks, o keliaus į Japonija jos technologijų gerinimui. Vadinasi, vienas kilovatas Lietuvai kainuos daugiau nei Japonijai, jei gamintu toks pat reaktorius. 3. Tai ir sakau, kad mums atominės statyba kainuoja daug kartu brangiau nei tarkim, tai valstybei kuri ją kuria ir stato savais resursais. Savaime mums ir jos energija bus brangesnė. todėl ir sakau, kad čia reikia diskusijų ir skaičiavimų. 4. Tai tu pats pripažisti, kad mastai stereotipiškai ir nesigilini į esama padėtį. Nereikia Vokietijos, Danija kuri taip pat neturi daug gamtinių išteklių, be to nedidelė šalis, bet jau net 2050 metais planuoja apie visiška perėjimą vien tik prie atsinaujinančios energijos. Ką jie visiški žiopliai? http://www.technologijos.lt/n/technolog ... 25&l=2&p=1 P.s. Aš ne prieš atomine energetika, aš tik už diskusijas. Nes dabar neaišku, nei kaina, nei sąlygos, ką darytumėm katastrofos atveju? Nėra nei rimtu analizių apie alternatyvas, energetini saugumą "nuo brolio", priklausomybe nuo Hitachi ir panašiai. O alternatyvos tikrai visada yra, ir nereikia galvoti, kad atomas, tai panacėja.

- Branduolinio kuro atsargos Žemėje labai ribotos. Paskaičiuota, kad jis baigsis anksčiau nei nafta. O tai reiškia viena - kainos kils žvėriškai!