Nuo už­gniauž­tų pri­si­mi­ni­mų iki ne­tei­sin­gų liu­di­nin­kų pa­ro­dy­mų, psi­cho­lo­gė Elizabeth Loftus pa­gar­sė­jo dar­bais ne­tik­rų pri­si­mi­ni­mų sri­ty­je. Ji pa­sa­koja Alison George, kaip pri­si­mi­ni­mai ga­li bū­ti su­kel­ti ir kaip šis pro­ce­sas net­gi ga­li bū­ti nau­do­ja­mas gy­dy­mui

Jūs tiriate atsiminimų klaidingumą. Ar mes visi esame linkę išsigalvoti dalykus?

Visi turime plastiškų prisiminimų, kuriuos galima kaip nors iškreipti ar papildyti.

Žinau, jūs renkate netikrų atsiminimų atvejus.

Taip, daugiausiai gėdingas politikų padarytas klaidas. Pavyzdžiui, Mittas Romney'is prisiminė buvęs Auksiniame Jubiliejuje – svarbioje Mičigano šventėje – ir pasirodė, kad ji vyko prieš 9 mėnesius iki jam gimstant.

Kaip tai nutinka? Kas būtent dedasi, kai atsimename?

Ką nors prisimindami, imame potyrio gabaliukus – kartais iš skirtingų vietų ir laikų – ir juos apjungdami, sukonstruojame tai, ką laikome tikru prisiminimu, nors iš tikrųjų tai yra konstrukcija. Išvedimo į sąmonę procesas gali ją pakeisti, ir dabar išsaugote kažką kitokio. Mes visi tai darome, pavyzdžiui, netyčiomis priimdami girdėtą istoriją – kaip Romney'is.

Kodėl ėmėtės studijuoti netikrus atsiminimus?

Savo karjeros pradžioje atlikau labai teorines atminties studijas, ir tada panorau darbuotis srityje, turinčioje akivaizdesnį praktinį panaudojimą. Nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų liudininkų atsiminimai buvo natūralus pasirinkimas. Konkrečiai, stebėjau, kas nutinka, kai žmonės klausinėjami apie savo potyrius. Galiausiai supratau, kad tais klausimais atsiminimai užteršiami.

Esate žinoma, kaip užslopintų atsiminimų idėjos neigėja. Kodėl susitelkėte į juos?

Dešimtajame dešimtmetyje ėmė rastis atgautos atminties atvejai. Pirmuoju garsiai nuskambėjusiu buvo George'o Franklino teismas. Jo duktė teigė mačiusi, kaip tėvas nužudė jos geriausią draugę, kai jai buvo 8 metai – bet atsiminė tai tik po 20 metų. Ir kad jis išprievartavo ją ir ji taip pat užslopino šį prisiminimą. Franklinas buvo nuteistas už žmogžudystę ir užslopintų atsiminimų kamuolys ėmė ristis per teisinę sistemą. Ėmė rastis šimtai atvejų, kai žmonės ėmė kaltinti kitus, remdamiesi užslopintais atsiminimais. Pirmiausia tai mane ir sudomino.

Kaip tiriate netikrų atsiminimų sukūrimo procesą?

Tokių prisiminimų tyrimui reikia naujos paradigmos. Išvysčiau „sodrių netikrų atsiminimų“ kūrimo stipria įtaiga metodą. Pirmasis toks prisiminimas buvo apie pasimetimą prekybos centre būnant vaiku.

Ar žmonėms tokius atsiminus lengva įdiegti?

Priklausomai nuo tyrimo, iki 50 procentų žmonių pasiduoda įtaigai ir visiško ar dalinio netikro atsiminimo išsivystymui.

Ar manote, kad galima užgniaužti traumuojančių įvykių atsiminimus?

Įmanoma ilgai apie ką nors negalvoti, netgi apie kažką nemalonaus nutikusio jums. Bet tose užgniaužtos atminties bylose yra kažkas tokio, pernelyg ekstremalaus, ką būtų galima paaiškinti užmiršimu ir prisiminimu. Jie sako, kad tam, jog galėtų gyventi, reikėjo nustumti tuos atsiminimus, nes su jais būtų pernelyg skaudu gyventi. Tada galiausiai užsiimi terapija ir prasilauži per šį priespaudos barjerą ir pasirodo šis tyriausias prisiminimas. Bet iš tiesų tokiems teiginiams nėra patikimų mokslinių įrodymų.

Ar tai gydytojo įtaigos galia sukuria tuos „prisiminimus“?

Taip, daugeliu atvejų tai susiję su įtaigos psichoterapija. Bet terapija nėra būtina. Įtaiga gali kilti iš kultūros ir aplinkos, kai, tarkime, kas nors įsijungia Oprah ir mato, kaip kalba užgniaužtų atsiminimų terapeutai ir įtiki, kad taip atsitiko ir jiems.

Į ką sutelkėte dabartinį savo tyrimą?

2003 m. mane padavė į teismą už moters atvejo, paremto „užgniaužtais“ atsiminimais, atskleidimą, nors moters vardo nepaminėjau. Pasibaigus šiam reikalui, ėmiau domėtis visų mūsų turimų netikrų atsiminimų pasekmėmis. Ar jiems įsitvirtinus, atsiranda pasekmės? Vienas būdas tai patikrinti buvo įdiegti prisiminimą, galintį pakeisti elgesį – pavyzdžiui, kad susirgote, valgydamas kokį nors maistą.

Kaip diegiate šiuos atsiminimus?

Naudojame „netikro grįžtamojo ryšio“ techniką. Surenkame iš jūsų visokių duomenų apie asmenybę, mintis apie įvarius valgius, įvairiausius dalykus. Paskui pateikiame šį kompiuterinį profilį, atskleidžiantį tam tikrus įvykius, kurie tikriausiai nutiko jums, vaikystėje. Šio sąrašo viduryje parašyta, tarkime, kad susirgote, valgydamas žemuoginius ledus. Suteikiame netikrą atsiliepimą apie jūsų duomenis ir tada paprašome įsivaizduoti.

Paskui įsitikiname, kad tikite, jog tai nutiko jums. Tada siūlome pasirinkti iš visokiausio maisto. Šiame pavyzdyje išsiaiškinome, kad dalyviai nelabai norėjo žemuoginių ledų.

Vėlesni tyrimai parodė, kad įdiegus netikrą prisiminimą apie tam tikrą maistą, pasiūlius jo žmonėms, šie suvalgo jo mažiau.

Ar tai veikia ir su alkoholiu?

Taip. Atlikome panašų netikro grįžtamojo ryšio tyrimą su degtine. Įtikinus žmones, kad būdami jaunesni, nei 16 metų nuo degtinės gėrimo apsirgo, jie nelabai nori gerti degtinę.

Ar gali netikri atsiminimai būti panaudoti terapiniais tikslais, tarkime, mažinant alkoholio vartojimą?

Taip, žinoma. Žmonės klausė, ar manau, kad netikrų atsiminimų technika galima išspręsti visas problemas? Tikiuosi žmonės tai pabandys.

Ar toks tyčinis netikrų atsiminimų diegimas nežengia į abejotinos etikos teritoriją?

Terapeutai etikos sumetimais to daryti negali, ir savo standartuose gali turėti nuostatas prieš apgaulę. Bet blogų vyriausybių, blogų žmonių tokie reikalavimai neriboja. Kai neseniai paskelbėme tyrimą apie netikrų atsiminimų diegimą tarp JAV kareivių, nerimavau, kad pateikiame receptą, kaip galima atlikti siaubingus dalykus ir paskui atsiminimus apie juos ištrinti.

Kaip atlikote šį tyrimą su JAV kareiviais?

Psichiatras Charlesas Morganas tyrė kareivius besimokančius Išgyvenimo mokykloje, kur jie sužino, kas nutiktų, pakliuvus kare į nelaisvę. Turėjau progą dirbti su juo ir pateikėme netikrą informaciją, kad pamatytume, ar galime šiuos treniruotus kareivius priversti neteisingai atpažinti jų tardytoją. Netgi traumuojančio įvykio atveju, gerai treniruoti kareiviai gali būti suklaidinti.

Ar galima kaip nors atskirti netikrą atsiminimą nuo tikro?

Be nepriklausomų patvirtinimų, atskirti netikrą prisiminimą nuo tikro praktiškai neįmanoma.

Ar tam gali būti panaudotas smegenų atvaizdavimas?

Bendradarbiavau smegenų vaizdavimo tyrime 2010 m. ir pasiekta įtikinama išvada, kad netikrų ir tikrų atsiminimų nerviniai vaizdai labai panašūs. Kol kas toli gražu negalime žvilgtelėti į kieno nors smegenų aktyvumą ir užtikrintai atskirti autentiškus atsiminimus nuo kilusių dėl kokių nors kitų procesų.

Kaip manote, ar svarbu žmonėms suvokti, kokie plastiški jų prisiminimai?

Dėl savo darbo pasidariau tolerantiškesnė šeimos ir draugų atminties klaidoms. Nereikia jų vadinti melu. Manau, galime būti atlaidesni ir sakyti, kad gal tai yra netikras atsiminimas.

Alison George
New Scientist, № 2931