Iki 2020 me­tų ma­žiau­siai pu­sė ame­ri­kie­čių sirgs dia­be­tu ar bus prieš­dia­bet­in­ės būk­lės

Diabetas (cukraligė) yra metabolinė (medžiagų apykaitos) būsena, charakterizuojama nenormaliai aukštu cukraus lygiu kraujyje, trikdančiu daugelio organų normalų veikimą. Yra du pagrindiniai ligos tipai. I tipo diabeto atveju, kūnas tiesiog nepagamina pakankamai insulino, pagrindinio hormono, reguliuojančio cukraus kiekį kraujyje. Tokia būklė gana efektyviai kompensuojama insulino injekcijomis. I tipo diabetas yra santykinai retas imunologinis sutrikimas. Deja, 95 % diabeto atvejų yra II tipo, kurio galima išvengti ir kurį sukelia praktiškai vien nutukimas ir nesveika gyvensena.

II tipo diabeto atveju, kūno ląstelės tiesiog praranda jautrumą insulinui ir nebesvarbu, kiek kūnas jo pagamina ar kiek susileidžia. Įprastai, raumenų ląstelės yra skirtos cukraus saugojimui, bet nutukusiems žmonėms pertekliniai riebalai, nebetelpantys kūno riebalinėse ląstelėse, irgi kaupiami raumenyse. Tai neleidžia raumenų ląstelėms energijos gamybai naudoti cukraus, kadangi verčiami naudoti riebalus. Visas cukrus, nebekaupiamas raumenyse, laisvas plaukioja kraujyje. Riebalų perteklius blokuoja ir raumenų ląstelių insulino receptorius, taip ženkliai sumažindami jų jautrumą insulinui. Ilgainiui diabetas gali pateikti klaikią komplikacijų puokštę, kurioje vainikinių arterijų ligos, inkstų nepakankamumas, aklumas ir chroniškos žaizdos su labai didele gangrenos išsivystymo tikimybe. Aišku, tai regisi tik kaip tolima perspektyva, bet jei paklaustumėte manęs, kasdienė šlamštmaisčio porcija neverta rizikos iki šešiasdešimtojo gimtadienio turėti amputuotus pusę pirštų ir pėdas.

Kad ir kaip nesinorėtų pripažinti, dabartinio postindustrinio gyvenimo stiliaus teikiamas komfortas atsieina mums labai brangiai. Įprasta žmogaus diena susideda iš 8-10 valandų sėdėjimo biuro kėdėje ir po to – persikėlimo ant svetainės sofos priešais televizorių. Šią sėslią rutiną paprastai pertraukia tik maitinimasis patiekalais, kuriuose labai liberalus cukraus kiekis ir sūdyta mėsa, bei šiek tiek (jei išvis) vaisių ar daržovių. Vienintelis metas, kai tokio vidutinio žmogaus gyvenime prireikia fizinių pastangų, tai greičio pedalo mynimas keliaujant į darbą ar iš jo, arba, kuriems pasisekė labiau, kai žingsniuoja dešimt minučių iki metro stotelės. Ar turėtų stebinti, kad beveik 68 % amerikiečių turi svarbiausią diabeto rizikos faktorių – viršsvorį?

II tipo diabetas kyla ne dėl infekcijos ir vienareikšmiškai apibrėžtos genetinės predispozicijos irgi nėra nustatyta. Susirgimas šia liga priklauso praktiškai vien nuo žmogaus gyvenimo būdo. Salko instituto tyrimas aprašė antrą ryšį tarp nutukimo ir diabeto. Perteklinių kūno riebalų saugyklos trikdo baltymo gamybą, kuris, savo ruožtu, pradeda netinkamą gliukogenezę – biocheminį gliukozės sintezės procesą. Esant tokiai stipriai koreliacijai tarp diabeto ir nutukimo, regis, savaime suprantama, kad susirgimo didžiąja dalimi, jei ne 100%, galima išvengti tinkamu gyvenimu būdu. Tai reiškia sveiką mitybą – smarkiai sumažinant cukraus ir riebalų vartojimą, valgant daugiau augalų ir maisto, kuriame gausu vitaminų ypač A, C ir E, bei nepamirštant padaryti mankštos kasdieniu ritualu.

Trumpai apžvelkime augančios diabeto epidemijos ekonominę pusę. Pernai vien su diabetu susijusiai priežiūrai buvo išleisti 194 milijardai dolerių, o tai sudaro 7 % bendrų JAV sveikatos priežiūros kaštų. Remiantis tuo pačiu Jungtinės sveikatos grupės pranešimu, iki 2020 metų šis skaičius gali išaugti iki 500 milijardų, tai reiškia 3,4 trilijonus per ateinančius dešimt metų. Kad būtų aiškiau, asmeniškai diabetas kainuoja 8000 $–12000 $ per metus, neskaičiuojant receptinių vaistų. Tačiau tai tėra ledkalnio viršūnė. Įsivaizduokite šalį, kurios daugiau, nei pusė gyventojų kenčia nuo sekinančios ir brangios ligos. Koks bus tokių žmonių produktyvumas šalies ekonomikai? Kiek darbo dienų turės būti praleistos dėl sveikatos sutrikimų? Iš tiesų, labai tikėtina, kad diabeto atvejų gausėjimą lydės ženklus produkcijos mažėjimas daugelyje pramonės šakų.

Ilgas gyvenimas visad buvo gerbiamas, nepaisant laiko, vietos ar užsiėmimo. Visame pasaulyje laimingieji, sulaukę savo šimtojo gimtadienio, pagerbiami dovanomis ir sertifikatais ar oficialiais vyriausybės laiškais. Tačiau dabartinėje postindustrinėje visuomenėje, žmonių gyvenimo pratęsimas tapo pernelyg priklausomas nuo technologijų ir medicinos inovacijų. Tiesa, per pastaruosius 100 metų regėjome stulbinantį progresą: 1911 metais arkliai tebebuvo pagrindinė transporto priemonė; 2011 m. raketas į kosmosą siunčiame kas antrą savaitę, bet technologija dar nepasiekė tokio lygio, kad stebuklingai išspręstų visas mūsų problemas, ir regimoje ateityje dar nepasieks. Efektyviausias ilgo ir svarbiausia, sveiko, gyvenimo receptas yra teisingo gyvenimo būdo pasirinkimas, su teisinga dieta ir reguliaria mankšta. Stebuklingų piliulių nėra – bent jau kol kas. Būtent tinkamai pasirinkdami, vadinamųjų mėlynųjų zonų gyventojai gyvena ilgai. Kaip bebūtų, žmonės ir toliau visas viltis deda į technologiją, prisiimdami labai mažai atsakomybės patys už savo sveikatą ir pasirinkdami klaikų gyvenimo būdą. Dėl to beveik 70 % amerikiečių kenčia nuo praktiškai visiškai išvengiamų chroniškų susirgimų, tokių kaip širdies kraujagyslių ligos, plaučių ir kepenų vėžys, bei, savaime suprantama, II tipo diabetas.

Jau išsigandote? Taip ir turėtų būti. Tai labai reali problema, ne kokia nors fantazija, pamišusio rašytojo sukurpta siaubo filmui. Galų gale, juk daugiausiai galių paveikti žmogaus sveikatą turi jis pats, ir faktas, kad plintanti tokio dydžio epidemija yra sukelta beveik vien tik mūsų pačių, yra absurdiška, jei nepasakyti, kad beprotiška. Visi trokštame pasiekti singuliarumą, bet kol tai išties pavyks, turime išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, taip pat ir už sveikatą, palikdami tokiems medicininiams prietaisams, kaip iPhone gliukozės matuoklis ir silicio kasai tik palaikymo vaidmenį. Kitaip paprasčiausiai galime neišgyventi pakankamai ilgai, kad tai išvystume.

[Šaltiniai: CDC, Salk Institute, United Health Group]

Komentarai (15)