Gyvenimas po mirties? Atgaivinimas seniai mirus

Sąmonė yra radijo bangos, o smegenys - radijo imtuvas. Mirtis sunaikina magnetolą kartu su kasete (atmintimi), tačiau radijo bangos niekur nedingsta.

Prašyti kaip nors pagrįsti tokius teiginius tikriausiai būtų per įžūlu?

visai dienai C vitamino uzteks

Labai gili įžvalga. Ko skubate juoktis? Radijo bangos, magnetola, kasetė - čia, kaip suprantu, analogija.

Iš dalies sutinku, mes "esam" smegenyse, bet nesam smegenys, smegenys tik dar vienas organas, savotiškas valdymo centras, atkūrus smegenų struktūrą sąmonę būtų galima perkelti į kitą laikmena, rasti technologiniam sprendimui kasmet skiriama vis daugiau pinigų. O va kas buna po mirties - manau tiesiog išsijungia laiko fiksavimo funkcija (panašiai kaip miegant), bet nereikia to sureikšminti, juk prieš jums gimstant taip pat negyvenote, bet dėl to nesukate galvos? Užtat ta laiko atkarpa kurią nugyvensite jau bus "įrašyta", turės pasekmes tolimesniems įvykiams, todėl kartais sveika pagalvoti, jei jūsų gyvenimas kaip užstrigusi kasetė kartotusi vėl ir vėl ar tai netaptų kančia? Jei taip gal kažka darote netaip? Žodžiu, nukrypau aš jau čia tiesa, laikas nebūtinai yra chronologiškas, galbūt tai tik mūsų kaip žmonių savybė jį taip suvokti, jei "išjungtume" antrą ternodinamikos dėsnį kažin ar tas laikas tekėtų pirmyn.

Įsivaizduok, kad prieš save matai identišką savęs kopiją, net tik identišką kūno kloną, bet ir asmenybės. Ką tu galvosi žiūrėdamas į tą kloną? Ar sakysi, kad tas klonas ir esi tu? Ar leisi tam klonui tave užmušti?

Na ne, bet jei žinočiau, kad man nedaug liko gyventi arba jei mirčiau artimieji galėtų "atkurti", nežinau ar tai morališkai teisinga, tiesiog pateikiau faktus. Čia daugiau info http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... a/S-34902/

Aš labai abejoju, ar apskritai įmanoma ištraukti žmogaus asmenybę iš smegenų. Aš laikyčiausi nuomonės, kad žmogaus asmenybė yra niekaip neatskiriama nuo smegenų t.y. mes ir esame smegenys, o ne smegenyse. Bet koks rimtesnis smegenų pažeidimas, dažnai sukelia didžiulius asmenybės pasikeitimus.

aukseliui pamastymui: asmeniskai manau kad mes esame smegenys ir ne kas kita, bet neatmeskit kitu argumentu kaip minejo smegenys gali buti kaip radijas, pvz tu paminejai kad po galvos traumu pasikeicia asmenybe, radijas taip pat nukrite gali pradeti dzergsti, ar kitaip sustreikuoti, isjungus is elektros jis neveik, ( mirs ). o seip tai klonavima yra moraliskai neteisinga mano poziuriu, nes save klonaves tu jau nebebusi tu, mastysi galbut taip pat bet vienas is dvieju mirs o kita gyvens kaip niekur nieko.

Situacija su klonavimu neblogai pavaizduota filme "Oblivion".

Sąmonė: moklsas sako, jog tai yra smegenų veiklos produktas; filosofija sako, joga tai yra aplinkos atspindys. Manau, jog eksperimentas, kai individui, nuo pat gimimo "atimtume: visas jusles ir jam minimaliai padėdami egzistuoti stebėtume, tai ir pajegtume atsakyti kas tai per daiktas ta sąmonė. Jei ji vystytusi, tik su minimaliu išoriniu stimuliavimu - atsakimas, kad samonė nėra vien smegenų produktas, jei ne - yra

Aš pritariu Styvenui Hokingui, kad visas pasaulis, jo dėsniai,tai yra įnformacijos, perleistos per mūsų priėmimo sistemas, atspindys mūsų smegenyse.

aukselis, mokslininkai jau daug metų dirba kurdami dirbtinius neuronų tinklus, nori pasakyt, kad jų darbas nieko vertas? Reikia ne ištraukt asmenybę, o nukopijuot smegenis, kurios ją atkurtų. rimasD, tai kad jau Imanuėlis Kantas prieš pora šimtų metų apie tai šnekėjo, vaizdinys yra tik tarpininkas tarp mūsų ir daiktų, o daiktų pačių savaime negalime suvokti.

Aš neprieštarauju. Kieno smegenys - to ir pasaulis.

Ar čia tik idėja, ar šį klausimą rimčiau nagrinėjai? Jei nagrinėjai, kokiomis teorijomis, šaltiniais domėjaisi?

Nors jis ar ji būtų visiškai identiški, tai dar nereiškia, kad ši asmenybė darys viską taip pat, nes ją mes pastatome į kitą perspektyvą, kas sukuria kitokias sąlygas. Mūsų smegenys nėra statiškos, mūsų ląstelės nėra statiškos, net ir genomas nėra statiškas, tai reiškia, kad organizmas pastoviai veikia į aplinkos pokyčius. Kadangi tu nei tavo klonas niekada negalės būti tuo pačiu metu toj pačioj vietoj, tai reiškia, kad laikui bėgant klonas pasuks kitu vystymosi keliu nei kad tamsta.

Šauni replika.

Šaunus nusipezėjimas neįsigilinus į komentarus.

Drįsiu paklausti. I.Kantą pats skaitei, ar iš forumo žinai. Jei skaitei, tai ką? Aš irgi šiek tiek susipažinęs.