Gyvenimas po mirties? Atgaivinimas seniai mirus

Studijų laikais du metus turėjom filosofijos įvadą, tai tiek ir gaudausi bendrame kontekste, Kanto skaičiau "Grynojo proto kritika" ištraukas.

Tai truputį praplėsiu. Suvokiami daiktai yra sąmonės ir "daikto savaime" sąveikos reiškiniai, kurie mums yra pažinūs. Daiktas pats savaime, o ne sąmonės reiškinys, mums nepažinus. Įdomu tai, kad į "daikto savaime" kategoriją I.Kantas įtraukė ne tik išorinius daiktus (kurie mums reiškiasi reiškinių pavidalu), bet ir sielą. Gaunasi įdomi dialektika - du "daiktai savaime/savyje" (kurie yra vienarūšiai, ar ne, nežinom) sukuria sąmonės reiškinius, tačiau sąmonei, dėl jos apribojimų ( kuriuos I.Kantas taip pat aprašė, bet tai jau plati tema), jie nepažinūs. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad I.Kantas nurodė nepažinumą diskursyviu protu (kaip filosofas, kuris naudoja diskursyvų protą savo tyrimui). Apie intuiciją ar tiesioginę įžvalgą jis nekalbėjo (jo filosofija remiasi racionaliu protu, dėl ko šie negali būti filosofijos metodas). Edit: gaunasi, anot I.Kanto, kad sąmonė yra "daikto savyje", kuris yra žmoguje, ir "daiktų savyje", kurie yra už žmogaus, abipusės sąveikos (sąlygotos žmogaus įgimtų apriorinių suvokimo formų (iš esmės loginių, t.p. erdvės ir laiko) - mūsų laimei ar nelaimei/nežinome - jos atspindi tiesą ar iškreipia) rezultatas.

Ačiū už papildyma. Taip gaunasi, kad pas Kantą nebelieka atramos taško, kurį turėjo Dekartas (cogito ergo sum) ir kadangi esame nepažinios tikrovės dalis, patys negalime savęs pažinti? Teisingai supratau? Tos dalies nelabai pamenu.

Nesu didelis neokantininkas (profesionalas), dėl ko mano rašliava yra neautoritetinga ir gal būt gali iškreipti tiesą. I.Kantas atmeta galimybę racionaliu būdu pažinti metafizinius daiktus (daiktas savyje). R.Dekartas, išeinant iš I.Kanto pozicijos, turi atramą reiškiniuose (jokiu būdu ne metafizinę). Mes, kaip reiškiniai (fenomenai) ir mūsų fenomenali tikrovė pažini. Nepažinūs tik "daiktai savyje", tai yra neprieinama mums metafizika. Čia vėl reikia pabrėžti, kad I.Kantas pažinimą suprato kaip pažinimą juslėmis bei protu. Lyrinis nukrypimas: Vedanta (bent jau propaguota Šankaracyarjos) ir Budizmas pažinimo procese siekia eliminuoti protą ir jusles. Nesusiję istoriškai, bet susisiekia su I.Kantu. Edit: I.Kantas išskyrė tris protui nepažinias idėjas - Dievas, siela, Visata. Edit2: siela kaip žmogaus giluminė esmė, Visata kaip už žmogaus esanti visuma, Dievas kaip absoliuti visuma.

Aišku, aš taip pat nesu didelis Kanto gerbėjas, dėl savo metafizinių įžvalgų man visada labiau imponavo Kanto pasekėjas Šopenhaueris. Kantą paminėjau, dėl jo taiklios įžvalgos, tikrai ne Hokingas pirmas tai įžvelgė, releatyvizmas mokslą pasiekė gerokai vėliau.

Kiek teko skaityti S.Hawking, tai jis, mano nuomone, nėra neokantininkas. I.Kantas, tarp kitų dalykų, aprašė logikos, matematikos ir fizikos įtaką savotiškam žmogaus sąmonės "įrėminimui". S.Hawking, būdamas geras logikas, matematikas ir fizikas, galėjo prieiti panašių išvadų, kaip ir I.Kantas, savarankiškai. Ne tik S.Hawking. Manau, kad geras mokslininkas jau yra vienoks ar kitoks filosofas, bent jau plačiąja šio žodžio prasme.

Kartais pramuša rytų filosofija, kaip Advaita Vedanta.

Tai man aiškiau. Advaita Vedanta turi stiprų pagrindą teiginiui "sąmonė kuria materiją". Tik šiame kontekste "sąmonė" reiškia grynąją sąmonę, būties pagrindą, esmę, idealią būtį. Iš pastarosios kyla ir materija, ir materiali/fenomenali sąmonė, kaip viena su kita betarpiškai susijusios. Yra šiokia tokia paralelė su Vakarų tradicijos objektyviuoju idealizmu. Problema tame, kad mokslas dėl savo metodo yra indiferentiškas Advaita Vedanta ar objektyviojo idealizmo teiginiams, kaip nepasiduodantiems patikrinimui naudojant mokslinį metodą (kaip jis suprantamas šiuo metu). Tuo tarpu Vedanta, kiek man teko skaityti, dabartinį mokslą laiko tik tamsybe ir žaidimu. Tai šių tradicijų suderinimas problematiškas.

Mes nesam smegenys, tiksliau mūsų išviso nėra, smegenys tą vidinį mąstytoją susikuria tik tam, kad galėtų priimti sudėtingus sprendimus, bet kad tą vidinį mąstytoją perkelti, reikia perkelti smegenis, smegenis teoriškai imanoma simuliuoti kompiuterio pagalba (aišku tokio kompiuterio nėra), bet klausimas ar kompiuteryje atsirastų ta gyvybės kibirkštis, ar būtų tik algoritmai, kurie imituotų asmenybę. Palikim šitą klausimą mokslininkams, o kol kas manau nereikėtų atmesti vienos ar kitos versijos, ateitis dažnai pateikia daug staigmenų.

O man tai įdomu, kas yra "37°C (98,6 °K) temperatūra"

Ačiū, jau pataisyta.