Ar turėtumėte valgyti kviečius? Didieji gliuteno debatai

Geras straipsnis parodantys, kad nėra nei sveiko nei nesveiko maisto. Tu tiesiog gali būti jautresnis vieniems ar kitiems maisto sudedamosioms dalims. Vienam gali kenkti mėsa, kitam gali kenkti pieno produktai, trečiam grudai, o ketvirtam daržovės. Dar kita dalis. Grudai valgomi nuo senu seniausiu laikų, tai kaip tradicinis maistas. O dabar sakoma, kad jis kai kuriems gali kenkti. Tai rodo, kad ir tradicinis seniai vartojamas maistas gali būti kenksmingas. Todėl sakantys kad reikia maitintis taip kaip maitinosi mūsų protėviai, nes tai sveika, labai klysta. Todėl aš valgysiu viską kas man skanu.

Na kad daržovės būtų blogai dar neradau kuo, nebent perdozavimas. O šiaip viskas svarbu su saiku. Jei atsisakytume visiškai grūdų - tektų badauti.

Reikia žiūrėti iš kitos pusės - jei tūkstančius metų žmonija tai valgė, tai galbūt, tai nėra kenksmingas maistas, arba kenksmingas tik vienetams?.. Nes kitaip žmones valgančius grūdus būtų nukonkuravę kiti valgę ką nors kitą, arba valgantys grūdus būtų išnykę ir t.t.

Ta pati buvo galima sakyti ir apie grūdus prieš 5 ar daugiau metų. Juk visa psichozė dėl grūdų prasidėjo visai neseniai. Jei nenustatytas kenkimas tai nereiškia, kad nekenkia. Gali būti, kad niekas tiek detaliai netyrė kad tai pastebėtu. Arba kaip grūdų atvejų gali kenkti ne visiems, o turintiems tam tikrus genus (ar jų neturintiems). Gali kenkimas būti labai minimalus ir pastebimas tik po daugelio metu ir interpretuojama kad kenkia kažkas kita. Kaip ir straipsnyje sakoma, kad dėl sutrikimų kaltino gliuteną, o po tyrimų pasirodė, kad kenkia cukrūs (FODMAP ). Mokslas dar nėra pažengęs tiek, kad sugebėtu stebėti kaip ir kur keliauja kiekviena molekulė žmogaus organizme ir kaip jį veikia organizmą. Nes ta molekulė gali tiesiogiai kenkti žmogaus ląstelėms, vykstantiems fiziniams ar cheminėms reakcijoms. Arba gali įtakoti ne tiesiogiai. Veikti žmogaus organizme esančias bakterijas kurios ar kurių šalutiniai produktai kenki žmogaus organizmui. Aš būdamas mažas dažnai vasarai važiuodavau į kaimą ir gerdavau ką tik pamelžta ir tik per merlių prakošta karvės pieną. Kuris būdavo dar šiltas. Su močiutės kepta rūginę duoną. Ir buvau sveikesnis nei dabar gerdamas pasterizuota pieną, kuris labiau primena pabalinta vandenį nei piena. Nors dabar nepasterizuotas pienas laikomas viena baisiausiu blogybių. Nes kai kurie negali jo suvirškinti. Žinoma dar yra ilgo laikimo problema, nes reikia išvežioti ir parduoti.

man atrodo, kad tik pradėjom kapstyti, bet dar nepakankamai giliai, kad tiksliai žinot kas kenkia, kas padeda, dėl to vos ne kasdien galim skaityti apie vienų ar kitų maisto produktų kenksmingumą ar naudingumą. Gaunasi taip, kad vienas tiria ieškodamas teigiamų savybių, kitas - neigiamų ir abudu atranda tai ką ir norėjo.

Nuotraukoje tikriausiai miežiai.

Grūdai išgyvenimui, bet ne klestėjimui. Grūdas tai sėkla, o sėklos užduotis pernešti genetinę informaciją ir nebūti suvalgytam kokio primato, todėl natūralu, kad turi ginybinį mechanizmą tam. Net ir kaikurios daržovės tuo pasižymi. Bet del gluteno tai čia kiekvienam spresti, kaip jam geriau (ar skaniau). Bet kitas dalykas dėl ko reikėtų susimastyti, ir mano nuomone svarbesnis, kiekvienas suvalgytas grūdelis virsta gliukoze, o norint gyventi sveikai, energingai ir turint kuo mažiau sveikatos problemų šito daryti nepatartina.

kai rasant straipsni nepavyksta idet kvieciu nuotraukos vietoj mieziu, tai reik manyt kad ir su gliutenu tokia pat situacija, ir su fodmapais....

Gliuteinas=cukrus. Va čia ir problema. O makdonaldas su kokakola su tokiais straipsneliais-tyrimais tik bando pateisint savo ėdesį su cukrum.

. Kai žalio supratimo neturintyys žmonės imasi pranašų darbo, va, čia tai problema.

Miežiuose gliuteno (glitimo) irgi yra.

Bet kuris maistas galiausiai virsta gliukoze, tiesiog vieni greičiau, kiti lėčiau. Jei kūne nebūtų gliukozės, neišgyventum, nes ląstelės neturėtų energijos (didžiąja dalimi ATF forma) gyvenimui. Marš į mokyklos suolą kartoti biologijos.

Kur čia pasakyta, kad nereikia gliukozes? Reikia bet tikrai ne iš šio šaltinio. Kai nesupranti kaip organizmas reaguoja į angliavandenių ir sočiūjų riebalų santykį organizme nelabai gaunasi ir kažką pamokinti.

Pasakyta, kaip trūkumas, kad grūdai virsta gliukoze. Tai rodo, kad nelabai suprantama, jog viso maisto tokia lemtis. Norint rašyti kokius teiginius, reikėtų pateikti kitokius argumentus.

Negi tai gali būti pranašumas kalbant apie eilinio Pilypo mitybos racioną. Taigi, kai organizme labai mažai angliavandenių ir daug sočiūjų riebalų, vistiek visas maistas konvertuojamas į gliukoze?

Ar negali čia būti panašiai kaip su alergijomis? Vieni žmonės alergiški žiedadulkėms, kiti ne. Vieni geria dar šiltą pieną ir giria jo natūralumą, kiti sako, kad tai beveik nuodas. Vieniems kviečiai kenkia, kitiems ne... Tik šiaip spėju.

Žinoma, asmeninis jautrumas svarbus ir tikriausiai net svarbiausias faktorius. Kaip straipsnyje ir rašoma, celiakija serga ir gliutenui jautrūs ~1% žmonių, tai jiems ir aktualu. Tačiau kai bandoma tai (gliuteno atsisakymą) įteigti kaip vos ne panacėją, nekreipiant dėmesio į mokslinius faktus, tai veikiau primeną eilinį pasipinigavimą, pasinaudojant žmonių kvai… eee… neišprusimu ir patiklumu.

straipsnis skirtas nukreipti demesi nuo maisto pramones chemijos invazijos, vien tik natrio glutamato zveriskos dozes naudojamos maisto pramonej daro tokia itaka zmogui , kad gliutenas pries ji atrodo kaip sventasis

Išties išmanus manevras maisto pramonės, ką ir besakyti. Panašu, pačiai įtaka padaryta išties nemenka. Pabandyk actą pagarinti, turėtų padėti.