Ar turėtumėte valgyti kviečius? Didieji gliuteno debatai

Panašu, jog ta pati opera kaip ir vegetarizmas, tik kita serija . P.S. norėčiau, jog atliktų tokį bandymą: sukviestų tuos 30+ dalyvių, kurie vengia gliuteno. Jiems pateikiama viso eksperimento laiko meniu, kuriame nurodyta, jog meniu bus sudarytas iš produktų, turinčių gliuteno. Dalyviai turės aprašyti būseną/jauseną, kuomet perėjo nuo begliutenės dietos ant gliuteninės. O kalbiukas bus, kad nors ir meniu nurodytas su gliuteno turinčiais produktais, bus pateikiama begliuteniai. Dalyviams nežinant. Būtų įdomu rezultatų derlių nuimt.

Mokyklos kursas per siauras, kad sužinotum, jog žmogus gali gyventi be gliukozės iš maisto. Žmogaus organizmas trūkstant gliukozės, ją galima iš riebalų (glicerolio) ir aminorūgčių, tinkančių šiam procesui. Kai su maistu negauna gliukozės, žmogaus pagrindinę energijos dalį gauna iš ketoninių kūnų, kuriuos gamina iš riebiųjų rūgščių. Organizmo audinai kaip smegenys teikia pirmenybę ketoniniams kūnams. Smegenims per parą reikia apie 50 g gliukozės, kitiems audiniams nereikia, jie gali pilnai apsirūpinti energija iš ketoninių kūnų.

Suprantu. Todėl ir manu, jog ir dabar viso labo sėdi ant psichologijos.

Visgi abejoju supratimu. Kam įtraukti į tyrimą psichologiją, jei tiriamas glitimo poveikis? Trumpai reziumuoju straipsnelį Gliutenas (glitimas) yra baltymas, kuriam yra jautrūs celiakija sergantys ar jam alergiją turintys žmonės. Mokslininkai norėjo ištirti ar glitimas tikrai yra vienintelė kaltoji grūdinių kultūrų medžiaga. Pasirodė, kad nemaža dalis atsakomybės tenka FODMAP, ne glitimui. Ar verta naudoti beglitiminius miltus, jei nesergi celiakija? Ne, neverta.

Taip. Nustatė, jog šuo pakastas FODMAP. Tačiau netgi po pačių rezultatų atskleidimo dalyviams, jie buvo linkę likti prie dietos, kuri realiai neturi poveikio, tačiau jie jaučiasi geriau, ar tiesiog mano besijaučiantys geriau. Ne psichologija? Aišku, dabar kai susimąstau, tai gal ir pats į visą šį reikalą žiūriu gal kiek perdėtai. Tiesiog labai panašu į situaciją su skiepais. Paduoda skysto šūdo apie mercury ir reziumė matom, kas vyksta. Nesu labai įsigilinęs į skiepus, tačiau mano nuomone daug mamyčių to atsisakę gali pakenkti kitų mamyčių vaikams (o gal ne, logika apgauna? Nežinau..net įdomu). Gi tokios inovacijos tarp mažiau intelektu pasižyminčių plinta kaip gripas, tad reikia kažkaip užkirst kelią, kad žmogėnai su silpnesniu "imunitetu" neapsirgtu. Žodžiu, mano idėja dėl eksperimento buvo tokia, kad visą pridrėbtą mėšlą greit sukabinsi šakėm ir išmesi kur toliau, atgal į pradinių ūkininkų daržą, kad kam į rankas paėmus kvapelis neapsisuktų galvos apie gluteną ir kitiems nepapasakotų kaip stipriai gliučina, kuomet esmė glūdi visai kitur . Į skambią antraštę atsakysi skambia antrašte ir viskas tvarkoj, po senovei. Sorry , punktyrai, nuo pat pradžių man viskas čia atrodė psichologiją (nekalbu apie sergančius. Nors kurie čia serga irgi reikia pagalvot ), išskyrus apie dujas, kurių pagausėjimą ir pats pastebėjau valgant tam tikrus vaisius (kurių mėgstu didesniais kiekiais pavartot). Visas tas ir blogumas.

Vieniems žmonėms vienos maisto sudedamosios dalys kenksmingos, kitiems kitos... O tos sudedamosios dalys, kurios kenkia iš esmės visos pesticidų liekanos, trąšų liekanos ir t.t., tyroji chemijos pusė. Esu valgęs daug naminių duonos gaminių - nieko, bet tik pavalgau bulkos iš parduotuvės - tuoj pat išberia. Nu tai kokias išvadas galima susidaryt? Ar grūdai kalti, ar chemija kalta? Ir dar knisa protą kad tas ar anas kenkia... Manau, kad pats maistas retai kam kenkia, kenkia chemija jame.

Išberti gali ir nuo psichologinio poveikio. Taip, berti gali ir nuo pesticidų ar kitų priedų naudojamų. Tik va duonoje ten tokie likučiai maži lieka, kad dvejoju, ar pajustum.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21248165 Gliadin (glycoprotein present in wheat) activates zonulin signaling irrespective of the genetic expression of autoimmunity, leading to increased intestinal permeability to macromolecules. Autoimunininkai atsikrato savo bėdų, jei ima laikytis "paleo autoimmune protocol".

Maisto gamyba taip pat yra chemija. Nes turi vienas medžiagas jas maišai su kitomis medžiagomis ir verdi arba kepi. Kitaip sakant keiti chemine sudėtį. O skrandyje vyksta dar baisesnė chemija. Kai sudėtingos molekulės suskaidomos į paprastas molekules.

Aha, tik prieš 50 metų žmonės valgė duoną ir skrandžiuose pesticidų, trąšų, konservantų liekanų tai tikrai niekas nerastų (dabar pramoninu būdu gi sėja jau beicuotus grūdus, tada purškia dar, o paskiau nukūlus dar apdoroja. O beje kad ir kvietiniai miltai iš parduotuvės yra su dažais, nes tikri balti nebūna, taip pat su konservantais) Ir kas čia sakė nuo psichologinio poveikio, tai ne nuo visų bulkų išberia, o nuo tų su dvigubu sudėties sąrašu ir nuo kaikurių su trumpu sąrašu taip pat, bet tikrai ne nuo visiškai visų. Taip kad chemija stobal kalta dėl to, tik vieni chemikalams jautrūs, kiti ne, nes kažkada buvau hamburgerį suvalgęs, tai parėjau su visu veidu raudonais spuogiukais nuklotu kai draugas kartu grįžo nepasikeitęs.

. Nusišneki. Pikliuojant sumaltas grūdo turinys atskiriamas nuo sėlenų - va ir gaunasi balti miltai, nepikliuosi - bus pilki. Tarybiniais laikais, jei ką, aukščiausios rūšies miltai irgi buvo balti.

Maisto technologijos eksperto būtą Tada dar paaiškink kodėl jie nekartūs? Nes tu nukulk tuos grūdus nuo lauko ir sutrink į miltus ir jie kartūs bus gi. Ir pesticidai ir trąšos nieko bendro neturi su tavo pelėsiu ir skalsėmis! Kaip dabar tokiais ritmais auginama tie grūdai... Tai ten be šių pagalbininkų vargiai apgailėtinas 5 tonas iš 1ha ištrauktų , o dabar kokiais kiekais gamyba eina? Net nežinai Taip, kad tiek daug žmonių prišert eko produktais, tai kaina labai išaugtų, taigi daro taip, kad kaina būtų visiem prieinama, bet tai nereiškia, kad tie žymiai pigiau pagaminti produktai neturi nuodingos žmogui chemijos likučių, kurie sukelia alergiją! Taip, mano darbas susijęs su žemės ūkiu šiektiek... Ir beje miltai su "ekologiniu sertifikatu" ne tokie ir balti dabar parduotuvėse, ką? Ai, tiksliai, net pirkęs nesi.

O gal kas nors daresi antkuniu tyrima celiakijai nustatyti? Gal galetumete pasakyti ar tai tikrai veiksmingas budas nustatyti gluteno netoleravima?

Beicus ir fumigantus pamiršai turbūt?

Celiakija ir gluteno netoleravimas yra du skirtingi dalykai, todėl, neradus celiakijos, dar nereiškia, kad neturi jautrumo gliutenui. Vienintelis tikrai efektyvus būdas - bent mėnesį susilaikyt nuo gluteno turinčių produktų, o paskui jų prisivalgyt. Beje, šis būdas nieko nekainuojantis. Gali pasiskaityt http://chriskresser.com/pioneering-rese ... -leaky-gut

grūdo gemale yra nestabilių polinesočiųjų riebalų, kurie greit apkarsta, todėl pramoniniu būdu gaminant miltus gemalas pašalinamas ir miltai gali ilgiau išstovėt neapkartę. O jei sutrini visą grūdą, tada gal greit ir apkarsta. Tačiau kartumas gali jaustis ir dėl miltų išbalinimui panaudotos chemijos. http://lt.wikipedia.org/wiki/Milt%C5%B3_baliklis

Reiškia, buvau neteisus - bent dalis miltų balinama. Tik klausimas, ar visi?