In­flia­ci­ja mi­rė, te­gy­vuo­ja in­flia­ci­ja! Tie pa­tys re­zul­ta­tai, šiais me­tais šlo­vin­ti, kaip aki­vaiz­džiai de­mons­truo­jan­tys in­flia­ci­nio vi­sa­tos mo­de­lio pa­da­ri­nius – ir taip nu­ro­dan­tys mul­ti­vi­sa­tos eg­zis­ta­vi­mą – da­bar, re­gis, da­ro dia­me­tra­liai prie­šin­gą da­ly­ką. Jei re­zul­ta­tais iš­vis ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti, jie da­bar ro­do, kad in­flia­ci­ja yra ne­tei­sin­ga ir iš­ke­lia cik­li­nės vi­sa­tos, eg­zis­ta­vu­sios prieš Di­dį­jį Spro­gi­mą (DS), ti­ki­my­bę.

Kovą eksperimentatoriai pranešė apie atrastas pirmykštes gravitacines bangas. BICEP2 Teleskopo Antarktidoje komanda užfiksavo iškalbingus Kosminio mikrobangų fono (KMF) – seniausios visatoje atsiradusios šviesos liekanų – poliarizacijos pokrypius ir posūkius.

Fizikai manė, kad atradimas yra preliminarus infliacijos patvirtinimas: minties, kad trumputėlaitę akimirksnio dalį po DS visata plėtėsi labai greitai. Ši teorija, plačiausiai naudojama kosmologinė idėja po DS, paaiškina daug paslapčių, tarp kurių ir keistas visatos plokštumas bei itin tolygus jos pasiskirstymas, t.y. homogeniškumas.

Bet labai greitai BICEP2 atradimais sudvejota, kai paaiškėjo, kad poliarizacinį vaizdą galėjo sukelti kosminės dulkės. Kosmologai laukia, kol kosminis Planck teleskopas parodys, ar dulkės iš tiesų galėjo sukurti tokį raštą, ir praeitą savaitę paskelbti preliminarūs rezultatai rodo, kad dulkės išties tai galėjo nuveikti.

Bet šią savaitę teoretikų komanda nusprendė išanalizuoti poliarizacinį raštą nuodugniau ir paklausti: jeigu tai sukėlė ne vien dulkės, ką konkrečiai jis sako apie infliaciją?

Užuot tiesiog žiūrėję į poliarizaciją ir siekę nustatyti, ar jos rodo gravitacinių bangų egzistavimą, Davidas Parkinsonas Queenslando universitete Australijoje su kolegomis nusprendė pažvelgti į tariamųjų gravitacinių bangų prigimtį ir išsiaiškinti, ar tai tokios bangos, kurias numato infliacija. Ne, ne tokios.

Priešingai, nei iš pradžių sakė BICEP2 komanda, Parkinsono analizė rodo, kad iš tiesų BICEP2 rezultatai atmeta bet kokią protingą infliacijos teorijos formą.

Atmesta – galbūt

Daugumai infliacinių modelių reikia, kad į visatą žvelgiant vis didesniu masteliu, matytųsi vis didesnės ir didesnės gravitacinės bangos. Kosmologai tai vadina „gravitacinės bangos spektru“.

„Tai, ką numatė infliacija, iš tiesų buvo atvirkščia tam, ką radome,“ sako Parkinsonas. Kiek infliacinių modelių tai atmeta? „Tiesą sakant, daugumą iš jų.“

Nėra visiškai neįmanoma, kad infliaciniai modeliai atitiktų BICEP2 rezultatus, jei atliktume „išties sudėtingus“ dalykus su matematika, sako Katherine Mack, astrofizikos teoretikė iš Melbourne'o universiteto Australijoje. Bet tokie dalykai sugriautų vadinamąjį infliacinio tolygumo santykį, sako ji, o tai yra „kai kas, iš esmės laikomo infliacijos pagrindu“. Infliacijos tolygumo santykis sieja pirmykščių gravitacinių bangų amplitudę su materijos pasiskirstymu visatoje.

Alanas Guthas, MIT fizikas, infliacijos koncepcijos pionierius, sako, kad naujoji analizė įtikinama, bet ne tokia įtikinama, kad jis būtų pasirengęs atmesti tikimybę, kad BICEP2 užfiksavo infliacijos signalą. Parkinsono ir kolegų darbas „iš tiesų neigia signalo aptikimą“, sako jis, „bet aš galutinį sprendimą atidėsiu, kol bus paskelbta jungtinė analizė.“

Guthas mano, kad dar gali būti paprastus infliacijos modelius remiantis signalas. Ir pabrėžia, kad jei signalas išties yra dėl dulkių, tai dar nėra įrodymas prieš infliaciją, kadangi dauguma infliacinių modeli numato daug silpnesnį signalą, kurio aptikimui reikėtų darbuotis daugiau. „Jei BICEP2 nematė gravitacinių bangų [įrodymų], tada atmetami tik tam tikri infliaciniai modeliai, tuo tarpu pati infliacijos koncepcija išlieka visiškai sveika.“

Nobelio premijos laureatas Brianas Schmidtas Australijos Nacionalinio universiteto Canberra'oje, kritikavęs infliacijos teoriją, sako tikintis, jog tolesnė analizė patvirtins, jog gravitacinės bangos išvis nebuvo stebėtos. „Bet antra vertus, jei pasirodys, kad BICEP2 teisus, tai bus jaudinama,“ sako Schmidtas. „Ir tai potencialiai sugriauna standartinę infliaciją, taigi, tikrinama infliacija ir parodoma, kad ji neteisi.“

Paulas Steinhardtas iš Princetono universiteto, padėjęs kurti infliacijos teoriją, bet dabar jos besikratantis, sako, jog tai gali būti smūgis teorijai, bet jis yra menkniekis, lyginant su kitomis infliacijos problemomis.

Sutikite multivisatą

Steinhardtas sako, jog idėja apie kokias nors infliacijos teorijos aptikti prognozes – netgi BICEP2 tikrintas – remiasi paprasčiausiai neteisingu teorijos supaprastinimu.

„Gilesnė problema, kad kartą prasidėjusi, infliacija nesibaigia, kaip numato šie supaprastinti skaičiavimai,“ įsitikinęs jis. „Vietoje to, dėl kvantinės fizikos ji skyla į multivisatą, kur visata subyra į begalybę gabalėlių. Šių gabalėlių visuma apima visas įmanomas savybes. O tai reiškia, kad nėra jokios prasmės klausti ką numato infliacija, nes ji numato viską. Jei tai fiziškai įmanoma, tada kur nors multivisatoje tai vyksta.“

Steinhardtas sako, kad infliacijos tikslas buvo paaiškinti itin paprastą visatą. „Taigi, norėdami paaiškinti tokį paprastą dalyką, mažiausiai mums reikėjo galimybių multivisatos tokio paprasto dalyko paaiškinimui,“ sako jis. „Manau, tai kuo aiškiausiai rodo, jog turėtume sugebėti tai suprasti, o kai suprasime, tai pasirodys itin paprastas ir gaIingas modelis. Manėme, kad tai infliacija – tačiau tai ne ji.“

Šokinėjanti visata

Steinhardtui labiau patinka naujesnės teorijos, kuriose visatos suvienodinimui infliacijos nereikia. Užuot rėmęsis infliacija, turėjusias KMF sukurti dideles gravitacines bangas, Steinhardtas kelia mintį, kad visata egzistavo ir prieš DS, ir pamažu susitraukė į Didįjį Suspaudimą, po to vėl atšoko ir plėtėsi. Jis mano, kad tai eitų paaiškinti visatos vienodumą ir be multivisatų. Gravitacinių bangų neradimas ateityje bus šios teorijos įrodymų pradžia, sako jis. Vystomos kitos išmatuojamos prognozės, tačiau tai yra santykinai nauja teorija, tad dar reikia su ja padirbėti.

Schmidtas taip pat į infliaciją žiūri kritiškai, bet yra labiau ambivalentiškas. „Visai gali būti, kad infliacija reiškia multivisatą, bet taip pat sakyčiau, kad niekada nesu tikras, ką galime numatyti ir ko ne. Galiausiai, galbūt yra dalykų kuriuos sunku žinoti – kaip multivisata. Galbūt mus gaubia neužtikrintumo šydas. O gal ne – mums labai, labai gerai sekasi sugalvoti dalykus, apie kuriuos niekad anksčiau nesusimąstėme .“

Kitas žingsnis yra pažiūrėti, ką Plancko duomenys – pasirodysiantys kitą mėnesį – sako apie tikslią kosminių dulkių prigimtį. BICEP2 darbuojantis vietoje ir ruošiant dar kelis naujus instrumentus, visi New Scientist kalbinti kosmologai sakė, kad tai jaudinantis laikas.

Žurnalo nuoroda: arxiv.org/abs/1409.6530

Michael Slezak
New Scientist

Komentarai (4)