Tai, ko nežinojome apie Lietuvos okupaciją 1940 metais: Lietuvos karių pasipriešinimas

Kažkoks ruskis parašė nesąmonę, o mes bandom perrašyti istoriją savo interpretacijomis palankią sau. Istorija tai tik rašytinių šaltinių (kur rašė kas ką tik norėjo) interpretacija.

Tas ruskis yra žymus istorikas, dokumentų neklastoja. Nesąmones rašote jus.

Čia tikrai joks ne pasipriešinimas, papliūpą iš kulkosvaidžio galėjo paleisti netgi civilis. Garantuoju, kad ir šiandien atsirastų tokių narsuolių ir ginklų iš paslėptų.

Prieš partizanus tai lenkiu galvą, o cia tai kazkokia nesamonė, o interpretuoja kaip rimtą pasipriešinimą

Civilis negalėjo paleisti, nes pas jie neturėjo kulkosvaidžių. Niekas nesako, kad buvo rimtas pasipriešinimas, tik, kad šūviai buvo paleisti ir jie nebuvo simboliniai

Teisiškai neturėjo, bet ką realiai civiliai turėjo parodė partizaninis karas.

Jus pamiršote, kad vieną pusę ginklų gyventojai prisirankiojo 1941 m. kai sovietai, bėgo, o kitą pusę 1944 m., kai vokiečiai traukėsi

Tada visi sušoko į laiko mašiną ir grįžo į 1940'uosius.

Jonas Laba, aš dėl vietovės Seniškis. Beveik tikras, kad šūviai buvo paleisti ne Švenčionių, o Ignalinos r. Čia vienas prie kito (per 2 km) yra du Seniškiai - I ir II. Pro pirmą Seniškį 1940 m. bevardžiu upeliu ėjo siena su SSRS, o Švenčionių Seniškis nuo sienos buvo už 12-15 km. Antra, toje pat Meltiuchino knygoje rašoma, kad 27-oji tankų brigada 18.15 val. kirto geležinkelį prie Dūdų. Šis kaimas netoli geležinkelio nuo Seniškio judėjimo kryptimi yra už 5 km. Tad šūviai paleisti Ignalinos r. prie Seniškio I k. Kad siena prie kaimo ėjo upeliu (jis yra ir dabar) patvirtino sena kaimo gyventoja, tai dar atsimenanti.