XX a. pa­bai­ga, tiks­liau, de­vin­ta­sis ir de­šim­ta­sis de­šimt­me­tis, ne­abe­jo­ti­nai su­kū­rė stip­rų šiuo­lai­ki­nių kom­piu­te­ri­nių sis­te­mų pa­grin­dą. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad XXI a. moks­las tuo pa­si­ten­kin­ti ne­nu­si­tei­kęs. Ge­riau­sias to pa­vy­zdys – nuo­la­tinis įvai­rių pra­mo­nės ša­kų mo­der­ni­za­vi­mas spe­cia­liai pri­taiky­to­mis kom­piu­te­ri­nėmis sis­te­momis.

Šiuo metu bene dažniausiai linksniuojamas tokių sistemų pavyzdys, žinoma, yra 3D spausdintuvai. Jie palengva keičia nusistovėjusius masinės gamybos stereotipus. Tai itin reikšmingas įvykis, nes XX a. pradžioje Henrio Fordo išpopuliarintą masinės gamybos idėją 3D spausdintuvai dabar yra pajėgūs perkelti ir į kitas pramonės šakas. Tik šį kartą orientuojamasi ne vien į standartizuotą ir greitą gamybą, bet ir į jos unikalumą.

Argi ne keistas sutapimas? Amžiaus pradžia vėl parodo gamybos metodus, o šie linkę taip išpopuliarėti, kad žmoniją vėl neabejotinai pasmerkia naujam pažangos etapui?

Ketvirtą dešimtį skaičiuojanti revoliucija

3D spausdinimas šiuo metu dažnai pristatomas kaip objektų gamybos metodas, naudojant sluoksniavimo techniką. Tačiau dar 1980 m. tai buvo tiesiog sparčios prototipų gamybos metodika. Tačiau tai nesutrukdė 1984 m. pristatyti pirmąjį 3D spausdintuvą, o kiek anksčiau ir stereolitografijos terminą. Jis išliko reikšmingas iki šių dienų – tai vienas iš daugelio šiuo metu žinomų 3D spausdinimo metodų.

Tam tikrą laiką atrodė, kad ilgą laiką vykęs įvairių 3D spausdinimo metodų patentų registravimo žaidimas jokios apčiuopiamos naudos taip ir neduos. Išsklaidyti abejones galėjo tik periodiškai dėl inžinerinio užsispyrimo sukuriami primityvūs 3D spausdintuvai. Deja, jie buvo nepakankamai tobuli ir labai brangūs, todėl visuotinio pripažinimo neįgijo.

Galima teigti, kad tinkamus ir pritaikomus techninius sprendimus gebame atsirinkti tiesiog iš karto. Tačiau tikrai būna išimčių. Kai kurie iš jų tiesiog turi kantriai sulaukti tinkamo supančios aplinkos evoliucijos etapo ir tik tuomet būna pripažinti.

3D spausdinimas iki pripažinimo ilgai keliavo taip pat ne dėl to, kad visuomenei ar pramonei to nereikėjo. Reikėjo, ir gal net labai, tačiau šio poreikio patenkinimui ilgai nepakako nei kompiuterių skaičiavimo resursų, nei programinės įrangos galimybių, nei plataus gamybai tinkamų medžiagų asortimento. Kitaip sakant, 3D spausdinimo idėjos ilgai negalėjo paplisti dėl technologiją supančios aplinkos netobulumo.

Vertinant mokslo plėtrą ir pažangą, savaime suprantama, per daugiau nei trisdešimt metų galima nuveikti labai daug. Būtent taip ir įvyko. 3D spausdinimo galimybių jau minėti pašaliniai veiksniai seniai neriboja, bet atkreiptinas dėmesys ir dar į kai ką. Ištisus dešimtmečius brandinta revoliucinė idėja ir ankstyva 3D spausdinimo metodų patentų registracija akivaizdžiai išėjo į naudą. Kai kurių su 3D spausdinimu susijusių patentų galiojimo pabaiga, trumpai tariant, uždegė žalią šviesą 3D spausdintuvų gamintojams. Savaime suprantama, šilta vieta tuščia ilgai nebūna, todėl tuojau atsirado norinčių integruotis gan naujoje ir daug žadančioje 3D spausdintuvų rinkoje.

Ši konkurencija, žinoma, tapo ypatingai nenaudinga 3D spausdinimo metodų idėjų pradininkams. Vis dėlto, ji šiuo atveju tikrai kaip niekad reikalinga. Dėl konkurencijos vyksta spartesnis nusistovėjusių gamybos metodų modernizavimas, o 3D spausdinimo laimėjimai vis dažniau pritaikomi ir integruojami ne tik pramonėje, bet ir buityje.

Tiesinę priklausomybę keičia eksponentinė

Grįžtant prie patentų, svarbu pabrėžti, kad pirmasis itin reikšmingas baigė galioti dar 2009 metais. Būtent to pakako, kad FDM (angl. Fused Deposition Modeling) spausdinimo metodą naudojančių 3D spausdintuvų kainą sumažėtų nuo dešimčių tūkstančių eurų iki tūkstančių, o kartais – vos šimtų eurų.

Antras 3D spausdinimo idėją populiarinti padėjęs etapas prasidėjo 2013 metais ir, galima sakyti, tęsėsi iki pat 2015 metų. Tuo metu nustojo galioti daugiau nei dešimt patentų, o sąraše taip pat atsidūrė SLS (angl. Selective Laser Sintering) 3D spausdinimo metodas. Pastarasis reikšmingas tuo, kad, juo – kitaip nei FDM – 3D objektus galima kurti ne tik iš plastiko, bet ir iš metalo, stiklo, keramikos ir kitų tinkamas savybes turinčių medžiagų. Akivaizdu, galimybė panaudoti įvairias skirtingas medžiagas – itin svarbus 3D spausdinimo galimybių demonstravimo ir pritaikymo aspektas.

Senų patentų galiojimo pabaigos teigiamo efekto skeptikų tikrai netrūko. Iš dalies jie teisūs. Senieji patentai apibrėžė tik bazinius SLS, FDM ar kitų 3D spausdinimo metodų principus. Tuo tarpu visą tolimesnę pažangą, žinoma, saugo nauji, dar ilgai galiojantys patentų aprašai. Bet skeptikai visuomenei visgi bandė primesti pernelyg pesimistines prognozes. Kaip atpigo FDM metodo 3D spausdintuvai, tai pamažu pinga ir SLS 3D spausdinimo metodas. Tokių 3D spausdintuvų kaina dar ne taip seniai žemiau kelių šimtų tūkstančių eurų ribos buvo sunkiai įsivaizduojama. Šiandien ji svyruoja dešimties tūkstančių eurų ribose, tačiau jau šiais metais pasirodys pirmieji komerciniais tikslais platinami SLS metodo 3D spausdintuvai žengiantys į trijų nulių zoną.

Reikia sutikti, tokia kainodara patraukli ne visiems, todėl namų pažangiausius 3D spausdinimo metodus naudojančiais spausdintuvais tikrai neapstatysime. Vis dėlto gamybos pramonei tokia 3D spausdintuvų kaina jau yra priimtina. Tai patvirtina ne tik rinkos analitikų prognozės, bet ir kiekvienais metais neįtikėtinais tempais didėjantis pelnas iš 3D spausdinimo. Ir šis lūžis, kuris tiesinį rinkos pelno augimą pakeitė į eksponentinį, žinoma, glaudžiai susijęs su pirmųjų patentų galiojimo laiko pabaiga.

Daug pasako ir tai, kad tokias kompanijas kaip „Hewlett-Packard“ 3D spausdinimo rinka domina taip pat kaip ir kompiuterių gamyba. Pokyčių bangą išgyvenusi „HP“ teigia matanti laisvą nišą ir jau 2016 m. yra pasiryžusi pradėti platinti savo 3D spausdintuvus. Šie bus ypatingi tuo, kad patvirtins rinkos analitikų prognozes dėl mažėjančios 3D spausdintuvų kainos ir sparčiai didėjančios jų spausdinimo spartos. „HP“ teigia, kad jų sukurtas 3D spausdinimo metodas bus net iki dešimties kartų spartesnis už dabar naudojamus.

Komentarai (25)