Kodėl tiek daug teroristų universitete studijuoja inžineriją? Ar inžinieriai labiau linkę tapti džihadistais? O gal visa tai – sutapimas? Šiuos klausimus knygoje „Džihado inžinieriai: Keista sąsaja tarp smurtinio ekstremizmo ir švietimo“ („Engineers of Jihad: The Curious Connection Between Violent Extremism and Education“) nagrinėjo socialiniai mokslininkai Diego Gambetta ir Steffenas Hertogas, rašo „The Chronicle of Higher Education“.

Faisalas Shahzadas pastatęs sprogmenų kupiną automobilį netoli Taims Skvero norėjo užmušti tuzinus pėsčiųjų. Umaras Faroukas Abdulmutallabas padegė sprogmenis įsiūtus į jo apatinius ir bandė numušti lėktuvą skraidinusį 289 keleivius. Mohammadas Youssefas Abdulazeezas apšaudė JAV karinę būstinę Tenesyje ir nužudė penkis kareivius.

Visi šie vyrai siekė įvykdyti teroro aktus vardan Islamo, lygiai taip pat, kaip Khalidas Shaikhas Mohammedas, Azahari Husinas, Mohammedas Atta ir daugybė kitų. Tačiau tai nėra vienintelis dalykas vienijantis šiuos ekstremistus: visi šie vyrai taip pat studijavo inžineriją.

Tyrėjai seniai pastebėjo stebėtinai didelį skaičių džihadistų, kurie mokėsi inžinerijos. Tačiau kodėl taip yra, jei inžinieriai visuomenėje užima garbingą vietą, gauna didžiulius atlyginimus ir yra ypatingai vertinami daugybėje sričių?

Radikalų gretose – inžinieriai

D.Gambetta ir S.Hertogas tyrė smurtaujančius Islamo ekstremistus, veikusius nuo aštuntojo dešimtmečio. Buvo atrinkti 207 radikalai, kurie mokėsi universitete ir paaiškėjo, kad net 93 iš jų buvo inžinerijos studentai. Beveik 45 proc. ištirtų džihadistų buvo inžinieriai ir tai iš tolo lenkė visas prognozes.

Net tada, kai mokslininkai į klausimą pažvelgė kitaip, jie rado tokią pat stiprią sąsają tarp radikalizmo ir inžinerijos. Iš 40 užsienyje studijavusių radikalų 27 buvo inžinieriai. 32 iš 71 Vakaruose užaugę ekstremistai taip pat studijavo inžineriją.

Tyrėjai taip pat atrado, kad kitose radikalų grupėse, pavyzdžiui neo-stalinistų grupėse Rusijoje bei neo-nacių grupėse JAV, lygiai taip pat buvo neproporcingai didelis skaičius inžinierių.

Kai kurie garbingi ir žinomi inžinieriai palaikė mokslininkų tyrimą ir tvirtino, kad jų nenustebino, jog džihadistų grupuotėse buvo daug inžinierių, nes radikalai dažnai turi labai aukštus standartus naujokams, o inžinieriai turėjo naudingus techninius gabumus ir puikiai mokėjo spręsti problemas.

Tačiau tai toli gražu nėra visa tiesa. D.Gambetta ir S.Hertogas paaiškino, kad daugelis inžinierių nebuvo užverbuoti džihadistų, o patys savo noru nusprendė prisijungti prie teroristinių grupuočių.

Taip pat buvo atrasta, kad didžioji dauguma inžinierių dalyvavusių išpuoliuose buvo radikalių grupių įkūrėjai arba jų lyderiai. Tik 15 proc. inžinierių-ekstremistų gamino sprogmenis.

Džihadas ne dėl skurdo

Prieš kelerius metus buvo populiaru teigti, kad terorizmas atsirado dėl skurdo ir nemokšiškumo, tačiau yra labai mažai įrodymų palaikančių šią idėją.

Sarah Brockhoff 2014 metais išleistame straipsnyje „Didelės viltys ir sunkūs laikai“ („Great Expectations and Hard Times“) argumentavo, kad švietimas dažnai padeda sumažinti terorizmo plitimą šalyse, kuriose yra stabilios institucijos ir judrios ekonomikos.

Tačiau, šalyse, kuriose institucijos yra silpnos, o finansinis srautas stagnuoja, švietimas gali turėti priešingą poveikį ir iš tiesų kurstyti augantį ekstremizmą. Tai reiškia, kad švietimo poveikis terorizmui priklauso nuo to, koks yra šalies kontekstas.

Dėl to versta klausti, kodėl tiek daug inžinierių tampa džihadistais. Ar inžinerija yra kuo nors ypatinga? Ar ji skatina teroristines mintis? Ar reikia baimintis, kad artimas draugas, giminaitis ar net vaikas studijavęs inžineriją staiga nepradėtų balkone gaminti sprogmenų?

D.Gambetta ir S.Hertogas pateikė tris priežastis – sociologinę, psichologinę ir mąstysenos -, kodėl inžinerija yra susieta su džihadizmu.

Dužusios viltys, išblėsusios svajonės

Pažvelgus iš sociologinės pusės, kai žmonių viltys dėl to, ką gali pasiekti gyvenime pernelyg išauga, o po to yra sudaužomos, įvykis vadinamas santykiniu nepritekliumi. Tokį nepriteklių patyrę žmonės kitiems nebūtinai atrodo nuskriausti – jiems tereikia jausti, kad įvyko kažkas neteisingo.

Kaip tai susiję su inžinieriais? Inžineriją studijavę žmonės daugumoje besivystančių šalių visuomenės akyse turi aukštą socialinį statusą.

Tačiau vietoje to, kad susikurtų pelningas, sėkmingas ir emocinius poreikius tenkinančias karjeras, jie susiduria su ribota darbo rinka, skleroze sergančia ekonomika ir ribotomis darbo galimybėmis.

Dėl to atsiranda didelė praraja tarp inžinierių vilčių ir realių jų galimybių, dėl kurių jie gali jaustis apgauti, pažeminti ir įtūžę. Ar gali būti kas nors baisesnio už elitą, kurio svajonės dužo?

Mokslininkai paminėjo, kad vienintelė išimtis šiam dėsniui buvo Saudo Arabija, kurios inžinieriai yra sėkmingai įtraukiami į darbo rinką. Be abejonės Saudo Arabijos piliečiai dažnai dalyvauja teroristiniuose išpuoliuose: 2001 metų rusėjo 11 išpuoliuose iš 25 džihadistų 15 buvo kilę būtent iš ten. Tačiau tik vienas iš tų Saudo Arabijos teroristų buvo inžinierius.

Medicinos studentai taip pat gauna prestižiškus diplomus, o jų laukianti tikrovė neatitinka šlovės ir laurų, kurių jie tikėjosi. Ekstremistinėse grupuotėse taip pat galima rasti stebėtinai daug medikų, gydytojų ir daktarų, tačiau ne tokiais milžiniškais skaičiais, kaip inžinieriai.

Tačiau ne visi teroristais patapę asmenys nusivylė gyvenimu arba pajuto, kaip buvo nugesinamos jų ambicijos. Prie radikalių Islamo grupuočių taip pat yra prisijungę daugybė turtuolių iš padorių, gerbiamų šeimų.

Taip pat pakankamai sveikas ir judrias ekonomikas turinčios šalys, kaip Malaizija, Indija ir Indonezija vis dėlto turi didesnį nei tikėtasi skaičių inžinierių, kurie tampa džihadistais.

Tvarka, hierarchijos, pasibjaurėjimas

Dėl to D.Gambetta ir S.Hertogas pateikė antrą priežastį ryšiui tarp inžinerijos ir terorizmo – psichologiją. Mokslininkai savo tyrime susitelkė ties trim žmonių charakterio bruožais: tvarkos mėgimu arba dviprasmiškumo nemėgimu, egzistuojančių hierarchijų pripažinimu ir dideliu pasibjaurėjimu patyrus nematytą situaciją.

Komentarai ()