Kol dar į istorijos glėbį nepaniro Europoje nuskambėjusi Rusijos šnipų suėmimo operacija, papasakosime apie vieną iš agentų verbavimo būdą, ant kurio, tikėtina, ir bus užkibęs Portugalijos žvalgybos pareigūnas. Kaip ten buvo iš tikro, viešai gali niekada ir nepaskelbti, bet vienas iš labiausiai tikėtinų tokio tipo verbavimo būdų - kompromituojančios informacijos pagrindu.

Jeigu dar neskaitėte šios Rusijos šnipų istorijos, kviečiame tai padaryti - „Atskiro filmo verta istorija: kaip Italijoje buvo suimti elitiniai Rusijos šnipai“.

Verbavimas kompromituojančios informacijos pagrindu yra momentinis verbavimas. Žmogus į bendradarbiavimą įtraukiamas ne palaipsniui, o iš karto. Todėl šiam verbavimui reikia labai gerai pasiruošti. Verbuotojas privalo surinkti tikrą, o ne menamą ar įsivaizduojamą, kompromituojančią medžiagą. Asmeniui turi iškilti reali grėsmė.

Taip pat reikia labai gerai pažinti žmogų, kurį rengiesi verbuoti, nes pasitaiko atvejų, kai žmogus, būdamas stipraus charakterio iš prigimties, pasiunčia visus tuos, kurie bando jį užverbuoti, į visas keturias puses.

Pateiksime vieną tikrą, seniai įvykusią istoriją.

Kaip KGB verbavo agentą

Sovietiniais laikais Maskvoje, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje, vidutinės grandies vadovu dirbo amerikietis. Nežinia, priklausė jis JAV žvalgybos agentūrai CŽV, ar nepriklausė – istorija tai nutyli. Tačiau amerikietis dirbo su svarbia informacija ir turėjo teisę su ja susipažinti. Žodžiu, jis turėjo galimybę rinkti informaciją, kuri domino KGB.

Amerikietis turėjo vieną silpnybę, o gal geriau pavadinti – priklausomybę. Jis negalėjo atsispirti moteriškam grožiui. Jis siekė užkariauti tai vienos rusų gražuolės širdį, tai kitos. Jo santykiai su moterimis buvo trumpi ir itin aistringi. Užkariavęs vieną moterį, jis ieškodavo naujos aukos. Tikras medžiotojas.

Tačiau, kaip žinote, sovietiniais laikais KGB aktyviai sekė beveik kiekvieną JAV ambasados darbuotoją. Pareigūnai domėjosi jų charakterio ir dalykinėmis savybėmis, ieškojo jų silpnybių, pažeidžiamų vietų. Jie siekė tarp Amerikos ambasados darbuotojų turėti kuo daugiau savo agentų.

KGB nustatė ir minėto amerikiečio silpnybę. Saugumiečiai nusprendė jam paspęsti taip vadinamus „medaus spąstus“. Buvo atrinktos kelios merginos – patikimos agentės. Tokių KGB turėjo daug, nes be jo leidimo faktiškai nei viena prostitutė negalėjo dirbti viešbučiuose, ar, tuo labiau, užmegzti ryšių su užsieniečiais.

Merginos buvo gražios, ilgakojės, dailios figūros. Vien į jas pažiūrėjus, kiekvienam normaliam vyrui turėjo seilės varvėti. Jos buvo ištobulinusios viliojimo meną ir perpratusios vyrų psichologiją. Agentės labai gerai jautė, ko kuris vyras nori, ir kaip tą jo norą išpildyti.

Taigi KGB pradėjo amerikiečiui siųsti gražuoles: raudonplaukes, šviesias, rudas, tamsias. Be abejo, JAV ambasados darbuotojas joms negalėjo atsispirti. Jis, matyt, net neįtarė, kad dėmesio susilaukė ne dėl to, kad yra patrauklus ir simpatiškas. Gražuolės amerikietį vežėsi į specialius, iš anksto KGB įrengtus ir paruoštus butus bei viešbučio kambarius.

Galiausiai amerikiečio darbas Maskvoje baigėsi. Susidėjo jis daiktus ir išvyko į Šeremetjevo-2 oro uostą. Ten diplomatą pasitiko keli KGB darbuotojai, nusivedė į nedideles patalpas ir ant stalo prieš jo akis išdėliojo aukštos kokybės nuotraukas. O ten...

KGB darbuotojas amerikiečiui tiesiai pasiūlė jiems dirbti – teikti jiems informaciją, vykdyti slaptas užduotis, tapti slaptu agentu. Kagėbistas sakė: jei atsisakysi, ryt visas Vašingtonas kalbės apie tavo orgijas Maskvoje, o žmona nespės akių pramerkti, kaip gaus visas šias nuotraukas ir įrašus apie tavo gastroles.

Amerikietis tik nusišypsojo, pažiūrėjo KGB pareigūnams į akis ir garsiai nusijuokė.

„Vyrai, duokit šias nuotraukas man. Aš pats žmonai parodysiu. Ji nustebs pamačiusi, kad aš esu toks pajėgus.”

KGB ilgus metus kruopščiai rengta verbavimo operacija akimirksniu sužlugo. Saugumiečiams teko nuleisti galvas ir atsisveikinti su ambasados darbuotoju bei palinkėti jam sėkmingos kelionės.

Linksmos istorijos rimtos pamokos

Iš šios istorijos galima išmokti keletą pamokų. Dalis jų skirtos verbuotojui. Pirmoji – norint verbuoti asmenį kompromituojančios informacijos pagrindu, reikia, tiesiog būtina, surinkti ir turėti realią kompromituojančią informaciją, o ne išgalvota ar „pritempta” informacija, kuri gali nesuveikti taip, kaip tikimasi. Dažnai daroma klaida, kai informacija netinkamai įvertinama ir panaudojama. Vėliau būtent verbuotojui tenka „mėgautis“ liūdnomis pasekmėmis.

Kita svarbi pastaba – tai, kad verbuotojas privalo gerai pažintį verbuojamąjį, žinoti ne tik jo silpnybes, pažeidžiamas vietas, bet ir stiprybes. Šiuo konkrečiu atveju amerikietis buvo itin stipraus charakterio ir nepabūgo KGB parengtos ir jam parodytos kompromituojančios medžiagos. Amerikietis suprato, kad yra verbuojamas, tačiau taip pat įvertino ir tai, kokios pasekmės jo lauktų, jei apie išdavystę sužinotų jo įstaigos vadovai. Todėl jis iš dviejų bėdų pasirinko mažiausiai, jo paskaičiavimu, skausmingą.

Istorija taip pat pamoko, kad dalis asmenų su sutuoktiniais gali gyventi visai kitokį, nei kas iš pašalies gali įsivaizduoti, gyvenimą. Kiekvienas gali turėti savo privačią erdvę ir joje elgtis taip, kaip jam ar jai norisi. Šioje erdvėje bendru sutarimu jie gali susitikinėti su kitais asmenimis, su jais mylėtis, tačiau neįsimylėti. Tokį niuansą taip pat būtina išsiaiškinti.

Pamoka verbuojamam asmeniui. Ir jūs galite atsidurti panašioje situacijoje – o taip gali nutikti, jums lankantis Rusijoje ar kurioje kitoje svetimoje, o gal ir būnant savoje, valstybėje. Gali nutikti taip, kad jums netikėtai pradės rodyti dėmesį gražios moterys. Jos mirksės akutėmis, šypsosis, flirtuos ir sakys, kad jūs esate nepakartojamas.

Tokiais atvejais verta įvertinti save. Ar jūs dažnai esate susidūręs su tokia situacija, kai moterys lyg medus lipte limpa prie jūsų? Jei ne, galite įtarti kažkieno piktus kėslus jūsų atžvilgiu. Na, o kaip jums pasielgti? Pasiduoti gražuolių gundymams ar bėgti nuo jų kuo toliau – jūsų asmeninis pasirinkimas ir reikalas.

Praktikoje, kai verbavimą vykdo kruopščiai pasirengęs pareigūnas, faktiškai atsisakyti momentinio verbavimo pasiūlymo būna jau neįmanoma. Tą akimirką jūs jau turite tik du pasirinkimus, ir jie abu yra labai, labai blogi. Arba sutinkate jiems dirbti, arba sugriaunate savo gyvenimą. Taigi jokiais būdais nereikia patiems sudaryti galimybių jūsų konkurentams jus šantažuoti kompromituojančia medžiaga.

Komentarai (3)