Vieni Monsanto kom­pa­ni­ją lai­ko blo­gio kor­po­ra­cija, kiti – pa­sau­li­niu bio­tech­no­lo­gi­jų ly­de­riu, ga­lin­čiu pa­mai­tin­ti pla­ne­tą. Tai vie­na iš ne­ken­čia­miau­sių JAV or­ga­ni­za­ci­jų, ak­ty­vis­tai vi­sa­me pa­sau­ly­je pro­tes­tuo­ja prieš jos veik­lą, vy­riau­sy­bės ri­bo­ja jos ver­slą. Pa­ti kom­pa­ni­ja, už­dir­ban­ti mi­li­jar­di­nius pel­nus, skel­bia, kad jos tiks­las – pa­lai­ky­ti ūki­nin­kus, įveik­ti ba­dą, ra­di­ka­liai pa­di­din­ti že­mės ūkio efek­ty­vu­mą.

Monsanto, kaip grynai chemijos kompaniją, 1901 metais St. Louise, Misurio valstijoje, įkūrė John F. Queeny, pavadinęs ją savo žmonos, emigrantės iš Ispanijos, Olgos Monsanto garbei. Iš pradžių kompanija gamino sachariną – Queeny tapo pagrindiniu šio ingrediento tiekėju Coca Cola kompanijai. Partnerystė buvo labai naudinga: netrukus Monsanto ėmėsi gaminti ir kofeiną bei vaniliną ir tapo pagrindiniu gėrimų gamintojo tiekėju. Vėliau firma įsisavino aspirino ir gumos gamybą, o paskui – pramoninių cheminių medžiagų: ketvirtajame dešimtmetyje – sieros rūgšties ir polichlorintų bifenilų (PCB) (naudotų šilumos izoliavimui elektrotechnikoje), penktajame – insekticido DDT.

Aktyvistai ir kritikai iki šiol prikaišioja Monsanto šias chemines medžiagas: aštuntajame dešimtmetyje, išaiškėjus, kad šie toksinai kaupiasi žmogaus ir kitų gyvūnų organizmuose ir kenkia sveikatai, ir PCB, ir DDT uždrausta naudoti JAV ir daugelyje kitų šalių. Monsanto nepažeidė įstatymo ir nutraukė PCB gamybą, likus dviems metams iki formalaus vyriausybinio draudimo 1977 m., tačiau tai neišgelbėjo kompanijos nuo skandalo, kilusio po ketvirčio amžiaus. 2002 metais Washington Post paskelbė straipsnį, rodantį, kad dar septintojo dešimtmečio viduryje kompanija žinojo apie produkcijos toksiškumą, tačiau nenorėdama prarasti pelno, toliau tęsė gamybą ir toksiškų atliekų išmetimą. „Negalime sau leisti netekti nė dolerio“, – buvo rašoma viename korporacijos dokumente. Visuomenės pasipiktinimui nebuvo ribų.

Ir apskritai, istorija – ne Monsanto pusėje. Kompanija gali pasigirti ne tik toksiškų medžiagų išleidimu, bet ir ilgamečiu bendradarbiavimu su JAV vyriausybe pačiais kontroversiškiausiais klausimais. Nuo 1943 metų kompanija vykdė tyrimus „Manheteno“ projekte – branduolinio ginklo kūrimo programoje. Monsanto viceprezidentas (vėliau tapęs prezidentu), garsus chemikas Charles A. Thomas ne tik suvaidino svarbų vaidmenį pirmosios branduolinės bombos kūrime, bet ir 1945 metų liepos 16 dieną buvo vienas iš kelių išrinktųjų jos bandymo – projekto Trinity – liudininkų. „Jis priminė gigantiškas smegenis, su nuolat kintančiais vingiais“, – vėliau aprašė Thomas branduolinį grybą.

Monsanto rinkos kapitalizacija išaugo nuo $7 milijardų 2000 metais iki $43,5 milijardų dabar

Po dvidešimties metų, nuo 1961 iki 1971 metų, Vietnamo karo metu Monsanto JAV kariuomenei tiekė garsųjį „Agent orange“ – herbicidų ir defoliantų mišinį, kurį amerikiečiai iš oro barstė ant Vietnamo miškų, siekdami sunaikinti medžių lapiją ir taip lengviau aptikti priešininko dalinius. Amerikiečių veiksmai padarė milžinišką žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Vietnamo Raudonojo Kryžiaus vertinimu, „oranžinio agento“ aukų skaičius siekia 1 mln žmonių, įskaitant 150 tūkstančių vaikų, jau po karo gimusių (ir tebegimstančių) su tokiais defektais, kaip aklumas, nebylumas, kurtumas, galūnių deformacija, vėžys, etc. Vašingtonas teigia, kad šie skaičiai pernelyg išpūsti, o JAV teisėjai kelis kartus skelbė nuosprendžius ne vietnamiečių, pretendavusių gauti kompensaciją iš chemikalų gamintojų, tarp kurių ir Monsanto, naudai. Tačiau JAV vyriausybė pripažino ryšį tarp kontaktavimo su „agent Orange“ ir daugiau nei dešimties susirgimų, o amerikiečiams Vietnamo karo veteranams iš chemijos kompanijų kompensacijas gauti pavyko.

Nei apie DDT, nei apie PCB, nei apie „Agent orange“ korporacijos svetainės skyrelyje „Istorija“ neužsimenama nei žodeliu.

Nepaisant viso to, Monsanto korporacija tapo viena pirmųjų daugybės technologijų, tarnaujančių žmonijai, kūrėja. 1968 metais kompanija pirmoji pradėjo masinę regimojo spektro šviesos diodų gamybą. 1974 metais drauge su Harvardo universitetu skyrė didelę dešimties metų paramą vėžio tyrimams. 1976 metais pristatė priemonę nuo piktžolių Roundup, kuri iki šiol yra populiariausias herbicidas pasaulyje. Devintojo dešimtmečio pradžioje Monsanto mokslininkai vieni iš pirmųjų sugebėjo modifikuoti augalų genus, 1987 metais kompanija pirmoji išbandė modifikuotų genų kultūras gamtoje ir nuo tol tobulina technologijas, kurios didina gaunamą žemės ūkio kultūrų derlių, mažina naudojamų pesticidų kiekį ir dirvos eroziją.

Ir visgi, nors korporacija tokia pionieriška, ji nekenčiama. 2015 metų korporacijų reputacijos reitinge Monsanto atsidūrė vienoje iš paskutinių vietų – žemiau netgi už Halliburton ir BP, kurių nemyli už naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje. Monsanto nekenčiama taip stipriai, kad kasmet netgi rengiamas Maršas prieš Monsanto, vykęs keliuose šimtuose miestų visame pasaulyje 2013, 2014, 2015 ir 2016 metų gegužės 21 dieną.

Dabar Monsanto reiškiamos pretenzijos dėl kompanijos finansuojamo GMO naudojimą reguliuojančių įstatymų pakeitimų lobizmo (korporacija kasmet tam išleidžia kelis milijonus dolerių); dėl to, kad Monsanto sėklos neva žlugdo fermerius ir priverčia juos nusižudyti; dėl to, kad Monsanto sukūrė „terminatoriaus“ geną, dėl kurio augalai negali daugintis (kompanija pažadėjo nesistengti patiekti šių kūrinių rinkai); netgi dėl to, kad kompanija teisiasi su „organiniais“ ūkininkais dėl to, kad vėjas užneša žiedadulkes nuo jos augalų į svetimus laukus; sąrašą galima tęsti. Prie visų šių pretenzijų, žinoma, prisideda visuotinė baimė dėl GMO bendrai ir jų įtakos žmogaus, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Nagrinėjant šiuos klausimus, Monsanto dažnai tenka susidurti su emocijomis ir prietarais. Žmonės, reiškiantys nepritarimą GMO, kartais negali nei iššifruoti šios santrumpos, nei kaip nors savo pozicijos pagrįsti. Daug įtakingų institucijų – Pasaulinė sveikatos organizacija, Britanijos Karališkoji draugija, Europos komisija, JAV mokslų akademija, Amerikos medicinos asociacija, Amerikos mokslo raidos skatinimo asociacija ir kitos – nerado įrodymų, kad dabar rinkoje esantys genetiškai modifikuoti produktai būtų pavojingi naudotojams. Birželio 30 dieną , 107 Nobelio premijos laureatai paskelbė kreipimąsi į „Greenpeace“, ragindama remtis mokslo argumentais ir nutraukti kampaniją prieš genų inžineriją.

Net kai Monsanto užsiima labdara, joje regi blogį. Pavyzdžiui, po 2010 metais Haityje įvykusio žemės drebėjimo kompanija šalies atstatymui paaukojo $255 000 ir atgabeno daugiau nei 450 tonų javų ir vaisių sėklų (ne GMO). Į tai atsakydami, aktyvistai pareiškė, kad korporacinis monstras veikiausiai kaip hibridines sėklas davė genetiškai modifikuotus augalus, o Haičio ūkininkai išėjo protestuoti prieš Monsanto kukurūzus, kurie „gali kelti grėsmę vietinėms veislėms“, ir tą faktą, kad vyriausybė „naudoja žemės drebėjimus, kad parduotų šalį tarptautinėms korporacijoms“.

Komentarai (2)