Fantastiškas gamtos pasaulis: kai sužinosite kaip apdulkinamos figos, suprasite, kad nėra vaisiaus be vapsvos viduje (5)
Biologams ne paslaptis, kad kiekvienoje figoje slypi slaptas ingredientas, kuris yra gana šokiruojantis. Ar esate pasiruošę tai sužinoti, jeigu mėgstate figas? Jei taip, skaitykite toliau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, kiekvienoje figoje yra bent po vieną negyvą vapsvą. Ir štai kodėl: figos yra vyriškos (tokios yra nevalgomos) ir moteriškos (pastarosios vartojamos maistui) giminės.
Kadangi iš esmės šie vaisiai yra išversti žiedai, kurių žiedadulkės yra viduje, moteriškos giminės figoms reikia žiedadulkių, gaunamų iš vyriškos giminės augalų, kad užsimegztų sėklos ir būtų galima daugintis, – aiškinama interneto puslapyje „Woman's Day“.
Kadangi figų reprodukcinės dalys yra vaisiaus viduje, jų žiedadulkių negali išnešioti nei vėjas, nei bitės. Štai kam reikalingos figų vapsvos, ypač patelės.
Kad būtų perneštos žiedadulkės, vapsvos patelė turi patekti į vyriškos lyties figą. Į vaisių ji patenka per siaurą angelę, vadinamą ostiole. Ji tokia siaura, kad lįsdama pro ją vapsva netenka sparnų.
Kai moteriškos lyties vapsva atskrenda į vyriškos lyties figą, ji ten padeda kiaušinėlius ir miršta vaisiaus viduje. Blogiausia, kad vapsva paprastai nežino, ar ji patenka į moteriškos, ar vyriškos lyties figą. Jei tai – vyriškos lyties figa, vapsva padeda ten kiaušinėlius.
Tada iš pradžių išsirita patinėliai, negalintys nei skristi, nei matyti. Susiporavę su ten pat išsiritusiomis patelėmis (taip, savo seserimis) jie stengiasi prasigraužti iš vaisiaus ir ištrūkti, bet žūva proceso metu.
Patelės gi iki galo pragraužia pabėgimo tunelius, kuriuos buvo pradėję formuoti jų broliai, ir pabėga, kartu su savimi pernešdamos žiedadulkes, kol randa kitą figą, kad ten padėtų savus kiaušinėlius. Taip istorija kartojasi nuo pradžių.
Tačiau, jeigu apvaisinta patelė vapsva įlenda į moteriškos lyties figą, ji ten negali padėti savo kiaušinėlių, nes šio vaisiaus forma tam netinkama.
Taigi vapsva vaisiuje tiesiog miršta, taip ir nepadėjusi kiaušinėlių, bet pernešusi žiedadulkes, – aiškinama „YouTube“ kanale „BrainStuff – HowStuffWorks“. Taigi, deja, nėra tokio dalyko, kaip prinokusi valgoma figa be vapsvos.
Figmedis negali išgyventi be šio nemalonaus proceso, kuris vyksta jau milijonus metų ir kurio metu vapsva žūva. Tik dėl negyvų vapsvų mes turime skanius ir labai naudingus sveikatai vaisius.
Jeigu jus paguos, yra ir gera žinia. Figose yra sveikatai naudingas fermentas, vadinamas ficinu, kuris negyvos vapsvos kūną suskaido į baltymus. O tos traškios figos dalys nėra negyvos vapsvos ar jų lervos. Išties tai – figos sėklos.
Saldžios ir mažai kalorijų turinčios figos yra puikūs vaisiai, nes juose gausu skaidulų, kalio ir antioksidantų. Be to, jos pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, tad ne veltui vadinamos super maistu. Vis dėlto, jeigu jus gąsdina mintis, kad galite suvalgyti negyvą vapsvą, žinokite, kad mes visi kartais su vaisiais suvalgome negyvus vabzdžius.
