Kodėl demokratija, teisingi rinkimai ir teisinga ekonomika tėra romantiška iliuzija (Video)

technologijos,lt tapo kremliaus propogandos ruporu Lietuvoje.

Nu taip, teorija yra teisinga. Bet ar ji veikia realiomis sąlygomis? T.y. kokia yra tikimybė, kad nedideliam mieste, pvz. 100 tūkst. gyventojų, bus nubalsuota taip, kaip duodamas čia pavyzdys ir nebus įmanoma nustatyti rezultatų? Kiek tokių atvejų pasitaikė praktikoje visame pasaulyje?

Straipsni galima apibudinti taip- vienas variantas is 10000000 ( nulius prie sio skaiciaus galite parasyti ir pats). Kai teorija toli nuo praktikos.

Nesupratote straipsnio. Tai tik vienas iš pavyzdžių, o jų gali būti daug. Ideali demokratija gali egzistuoti tik tada, kai visi šalies piliečiai turi aukšta išsilavinimą ir platų domėjimasi. Visose rinkimuose yra asmenų kurie balsuoja ne taip kaip reiktu. Pav. pijokėliai parduoda savo balsus už butelį. Kiti tik atėję į rinkimų salę ir perskaitę balsavimo lapelį sužino kas dalyvauja rinkimuose, bet jų vis tiek nepažįsta, tad neturi galimybių teisingai balsuoti. Kiti balsuoja už tuos kurie gražiau pašoka ar padainuoja, kokioje nors laidoje, bet ne už tuos kurie kažką gero padarė. Balsuoja už tuos kurie gražiau seka pasakas, nors jau 5 metų vaikas žino, kad to padaryti yra neįmanoma ir tai tik pasakos. Ir t.t. ir t.t. Dėl šių priežasčių sugriūva demokratija. Lygiai dėl tu pačių priežasčių (žmogaus tingumo ir godumo) sugriuvo ir komunizmas. Dėl to sugrius ir socializmas. Nes bet kuri iš jų gali veikti tik esant idealioms sąlygoms, bet idealumas ne egzistuoja. Todėl iš kelių blogybių reikia rinktis mažiausia. Kol kas mano žiniomis demokratija turi mažiausiai blogybių.

Šiaip tai teisybė, jei yra daugiau nei 2 variantai <50, tai visuomet yra rizika, kad bus išrinktas tas, kuriam dauguma nepritaria. Ir čia yra dilema: ar verčiau išrinkti tą, kurio nori daugiausia, ar tą, kurio nenori mažiausia? Antras turas (kai lieka 2 variantai) leidžia išrinkti mažesnę iš dviejų blogybių, kurių pačių pageidauja daugiausia, kompromisas. Tačiau du turai atveria kelius machinacijoms. Iš esmės gaunasi ne rinkimai, o pokeris. Kitaip tariant, demokratija veikia tik tuomet, kai visi pasirinkimai yra iš dviejų variantų ir balsavimai nepriklausomi – t.y., realiom aplinkybėm praktiškai neįmanoma, kad atstovautų daugumos interesus. Rezultatas: racionalus rinkėjas privalo žaisti „mažumos balso“ žaidimą – kas lemia neišvengiamą stagnaciją.

Straipsnio video nematau jokio paradokso. Žaidimas popierius žirklės akmuo. Popierius nugali akmenį, akmuo nugali žirkles. Bet tai nereiškia, kad popierius nugalės žirkles.

Kai A:>B:>C:>A, tai koks bebūtų laimintis pasirinkimas, jis bus tuo pačiu pats blogiausias daugumai. Va kame paradoksas. Kuo didesnė dalis rinkėjų nori bet ko, tik ne A, tuo daugiau šansų, kad būtent A bus išrinkta likusios mažumos.

- Ši Arrow teorema teisinga tiek kiek Bankinė apsaugos sistema saugi nuo hakerių. - Idealiu atveju sistema veiktų, bet visados atsiranda iniciatyvos suardančios tą nuoseklumą, todėl būtinas pašalinis įsikišimas. : net nebandykite formule aprašyti žmogiškumo - visados suklįsite, nes žmogiškumas ne įgimtas - jis įgyjamas.

Kur dar demokratijos problema? Lietuva yra krikščioniška šalis. Kas butu jei į Lietuvos prezidentus balotiruotis musulmonas, induiztas ir budiztas, bet ne butu krikščionio? Ar tokių atvejų galėtu dauguma išsirinkti sau patinkanti kandidatą? Paprasčiau sakant, dauguma turi išsirinkti viena iš pateiktu variantu, bet ne tą kurio tikrai norėtu. Todėl demokratijoje yra svarbu ne tik tai kiek žmonių balsuoja, bet ir kokie yra pasirinkimai.

Pernelyg skambi antraštė. O šiaip gyvenime nėra juoda ar balta, tai žmogaus susikurtos sąvokos. Kiekviena sistema turi pliusus ar minusus bei kiekviena santvarka gali būti gera. Iš esmės autokratija/monarchija gali būti labai naudinga šaliai, jei "vadas" bus atsidavęs savo šaliai ir paisys šalies interesų pirmoje eilėje. Problema atsiranda tada, kai "vadas" piktnaudžiauja. Demokratija šiuo klausimu nepasieks tokių aukštų rezultatų, kaip galėtų vienas geras lyderis su visomis galiomis, bet taip pat nebūna tokio dugno, nes viskas labiau svyruoja apie vidurkį. Taip, būna visokiausių "praslydimų" ir pan., bet už demokratiją dar niekas nieko geriau nesugalvojo. Tik nereikia idealizuoti dalykų, kad kažkas 100% baltas, o kažkas 100% juodas.

: aš buvau teisus sakydamas jog tu esi kietos rankos šalininkas - diktatorius. Kriziniu atveju tu galėtum būti viską vienijantis individas, bet laisvame pasaulyje - tu tiesiog diktatorius dogmatikas.