Gėlo vandens deficitas XXI amžiuje: tai, kas darosi Keiptaune - tikra beprotybė, bet greitai tai pajus ir kiti pasaulio miestai? (16)
Pesimistinis požiūris – bus blogai. Optimistinis požiūris – nereikės kankintis ilgai to laukiant.
Juokai juokais, bet vandens trūkumas atsilieps ne tik toms šalims, kur vandens trūksta. O valdžia šalių, kurioms vandens trūksta jau dabar, ruošiasi kanalizacijos veikimo sutrikimams, infekcijų plitimui ir neramumams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keiptaunas – miestas PAR, kur gyvena keli milijonai gyventojų – susidūrė su rimta krize. Geriamasis vanduo ten tapo deficitu. Nepaisant taupymo, turimų atsargų iki gegužės, lietaus sezono pradžios, gali neužtekti. Skaičiuojama, kad daugumai gyventojų – apie 75% – geriamojo vandens tiekimas gali būti nutrauktas jau balandžio viduryje (nors, atsižvelgiant į dabartinius kritulius , miestas gali išsilaikyti ilgiau).
Valdžia rengiasi neeilinei situacijai, taip pat ir neramumus. „Nustatėme galimas varžymosi dėl ribotų išteklių grėsmes – patį vandens deficitą, kanalizacijos veikimo sutrikimus, infekcijų plitimą ir anarchiją, – pažymi ypatingųjų situacijų centro vadovas Gregas Pillay. – Šioje sferoje dirbu seniai, ir tai – rimčiausia krizė, su kuria susidūriau.“
Vandens deficitas pasaulyje nėra retenybė. Jo dėl įvairių priežasčių trūksta didelei Žemės gyventojų daliai. Tačiau augant globaliai temperatūrai ir gyventojų skaičiui, tai tampa vis opesne ir didelių miestų problema (pavyzdžiui, Melburno miesto administracija neseniai įspėjo, kad vandens poreikis išteklius gali viršyti jau 2028 metais).
Vandens stygius drauge su kitais faktoriais didina socialinių neramumų ir konfliktų grėsmę. Vienas to pavyzdys – prieš keletą metų San Paulo valstijoje Brazilijoje kilusi vandens krizė. Trūkstant vandens, buvo pranešama apie susirėmimus ir vandenį vežančių sunkvežimių užpuolimus. Tada stambių konfliktų išvengta. Bet kaip pažymėjo tyrėjai iš Londono karališkojo koledžo, vandens krizė stambiuose miestuose potencialiai gali tapti ir rimtesnių procesų – nuo maištų iki epidemijų – katalizatoriumi.
Krizė
Keiptaune jau pradėtas griežtas taupymas. Nuo vasario 1 dienos vandens racionas gyventojui sumažintas nuo 87 iki 50 litrų. Tai kelis kartus mažiau, nei sunaudoja , pavyzdžiui, JAV gyventojas. Tiek vos pakanka įprastiems poreikiams – skalbimui, indų plovimui, maisto ruošimui ir t.t. Žmonės stengiasi prisitaikyti – pavyzdžiui, surenka dušo vandenį ir naudoja jį skalbimui.
„Tai beprotybė, – sako vietinis gyventojas Wayne Ronne. – Nebesimaudome vonioje. Galima praustis duše, nors ir ne kasdien. Visi apsirūpina antiseptikais rankoms ir vandeniu buteliuose“. Vanduo buteliuose pabrango, tačiau iš parduotuvių lentynų jis išgraibstomas per kelias minytes.
Apribojimai atsiliepė ir verslui. Kai kurie sporto klubai dušų kabinose įtaisė ribotuvus, kad žmonės nebūtų ilgiau, nei kelias minutes. Restoranams rekomenduota atsisakyti skalbiamų medžiaginių servetėlių, ir meniu pakoreguoti patiekalų, kurių gamybai reikia mažiau vandens, naudai.
Tačiau ir tokių priemonių veikiausiai nepakaks. Išankstiniais skaičiavimais, balandį vandens saugyklose gali sumažėti iki kritinio lygio (13,5%). Tada vanduo bus tiekiamas tik socialiniams objektams – pavyzdžiui, mokykloms ir ligoninėms. Gyventojams vanduo bus dalinamas – po 25 litrus per dieną – specialiuose punktuose. Tokios priemonės miestui kainuos milijonus dolerių, neskaitant prarastų pajamų (vanduo būtų dalinamas nemokamai).
„Biudžetas tai atlaikys, nors, žinoma, tai itin nepatogu, – sako mero pavaduotojas Ianas Neilsonas. – Man didesnį nerimą kelia poveikis ekonomika. Efektas gali būti gan stiprus“. Vandens krizė jau atsiliepė turizmui, sausra sudavė smūgį vyndarystei.
Priežastys
Tokios situacijos susidarymą lėmė įvairūs faktoriai. Atsiliepė tiek pastarųjų kelių metų stiprios sausros, tiek ir vietinės sąlygos. Kaip pažymi vandens išteklių naudojimo klausimų ekspertas, Stanfordo teisės mokyklos profesorius Bartonas Thompsonas, Keiptaunas vandenį gauna iš vietinių vandens saugyklų ir, iš esmės, pernelyg priklauso nuo vieno šaltinio.
Anksčiau miesto ekonomikos augimo rodikliai buvo geri. „Pastaraisiais dešimtmečiais Keiptaunas tapo tikru vandens taupymo pavyzdžiu, – dėsto Thompsonas. – Ironiška, tačiau tai ir padidino riziką. Efektyviai ir taupiai naudodamas vandenį, miestas augo ir nesistengė rasti naujų vandens tiekimo šaltinių. Ištikus krizei, vartojimą sumažinti dar labiau sunku“.
Vandens tiekimo sistemos plėtimo planai buvo, tačiau jiems skirta per mažai dėmesio. „Tai nebuvo vertinama kaip ypatingas poreikis ir galiausiai sistema pasirodė nepasirengusi sausesniam klimatui, – sako hidrologas iš Keiptauno universiteto Piotr Wolski. – Tik susidūrus su itin stipria sausra, paaiškėjo, kiek daug reikia nuveikti“.
Situacijai įtaką daro ir globalūs klimato procesai. Tyrimai nurodė, kad kai kuriuose regionuose – pavyzdžiui, Rytų Afrikoje – klimato kaita nulemia dažnesnes sausras. O kaip rodo nesenas NASA tyrimas, dabar ekosistemos po po sausros atsigauna lėčiau.
Grėsmės
Tarpvyriausybinės klimato kaitos ekspertų grupės vertinimu, iki šimtmečio pabaigos globali vidutinė temperatūra turėtų pakilti 1,8 °C – 4 °C diapazone. Visgi, komentuodamas prognozes, grupės vadovas Rajendra Pachauri pabrėžė, kad pasauliniu lygiu dar nepakankamai suvokiama, kokią grėsmę kelia vandens krizė. „Dėl klimato kaitos bus sunkiau prieinami vandens ištekliai, – sako jis. – Tačiau, nepaisant to, pasaulyje didėja mėsos paklausa, kurios gamybaireikia daug vandens“. Preliminariais duomenimis, praėję metai mėsos gamybos prasme buvo pavadinti „rekordiškais“.
Pasaulinio ekonomikos forumo duomenimis, su vandens trūkumu, bent epizodiškai, susiduria ~2,7 mlrd Žemės gyventojų, apie 40% gyventojų (kitų šaltinių duomenimis, šis rodiklis dar didesnis). O poreikis gėlo vandens, kurio didelė dalis jo panaudojama žemės ūkyje, auga. Prognozuojama, kad iki 2030 metų, jis padidės maždaug 40%.
Pasaulinio gamtos išteklių instituto skaičiavimais, iki penktojo šio amžiaus dešimtmečio su rimta vandens krize susidurs kelios dešimtys šalių – o būtent, valstybės Artimuosiuose Rytuose. Issa Kalantari, buvęs žemės ūkio ministras ir viceministro patarėjas vandens, žemės ūkio ir aplinkos klausimais, mano, kad Iranas, jau dabar kenčiantis nuo stiprių sausrų ir požeminių šaltinių išsekimo, gali atsidurti situacijoje, kai didžiajai daliai gyventojų teks palikti šalį. Egiptui, kur vandens, tenkančio viena gyventojui, lygis antroje XX amžiaus pusėje sumažėjo kelis kartus, stambi krizė pranašaujama 2025 metais.
Tokios krizės CNA – JAV organizacijos, atliekančios tyrimus saugumo srityje, – ekspertų teigimu, gali provokuoti lokalius konfliktus. Nepatenkintieji valdžia gali ieškoti paramos iš „neformalių organizacijų, taip pat ir ekstremistinių, kurios šia situacija gali pasinaudoti savo įtakos didinimui“.
Londono karališkojo koledžo tyrėjai, vienai Azijos valstybės sostinei sudarę tokios krizės scenarijų, nurodė, kad ją gali paaštrinti ir kiti faktoriai – tarp kurių ir nelygybė bei korupcija. Hipotetiniame scenarijuje, aprašančiame vandens deficitą 2030 metais, miesto lūšnynų gyventojai sužinojo, kad vandens tiekimo sistemos modernizacija jų nepasieks, o be to, kad didelė projektui skirtų pinigų dalis išvogta. Tai išprovokavo didelius maištus, sustiprinusius populistinių politikų įtaką, kurie bendrą nepasitenkinimą panaudojo prieš elitą ir vietinę valdžią.
M. Tiščenko
Republic redaktorius
republic.ru