[Išsami tema] Siaubingiausia vieta Žemėje – distopinis Kowloono Uždarasis miestas, kurio tankumas siekė neįsivaizduojamus 2 mln. žm/km²: jis niekada nematė Saulės šviesos (Foto, Video) (12)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Miestas be taisyklių
Koks tai buvo miestas? Honkongo gubernatorius (1947–1957 m.) seras Aleksandras Granthamas jį apibūdino kaip „nedorybės rezervuaru, kuriame buvo heroino namų, viešnamių ir visko, kas amoralu“.
Po neramumų 1948 m. Honkongo vyriausybė buvo apsisprendusi vykdyti nesikišimo politiką. Rezultatas buvo miestas, kuriame negaliojo jokie įstatymai: nebuvo jokių mokesčių, nebuvo reglamentuojamas verslas, nebuvo sveikatos ar planavimo sistemų, nebuvo policijos. Žmonės galėjo atvykti į Kovluną ir oficialiai pradingti.
Nenuostabu, kad suklestėjo nusikalstama veikla. Mieste įsikūrė penkios triadų gaujos - King Yee, Sun Yee On, 14K, Wo Shing Wo ir Tai Ho Choi. Miestas tapo puikia vieta tokių narkotikų kaip opijus ir heroinas gamybos, pardavimo ir vartojimo vieta. Uždarasis miestas tapo Honkongo prekybos narkotikais epicentru.
Be organizuoto nusikalstamumo, verslininkai, kuriuos priviliojo žemos privačių nuomotojų siūlomos nuomos kainos, matė unikalią galimybę.
Buvo įkurta šimtai gamyklų, ištisos šeimos dirbo gamybos linijose. Sąlygos dažnai buvo baisios, tačiau produktyvumas ir pelnas buvo nepaprastas.
Kovlune pagamintos prekės buvo eksportuojamos visame Honkonge ir net kai kuriais atvejais visame pasaulyje. Miesto specializacija tapo plastikų, tekstilės ir maisto gamyba.
1950 m. sausio mėn. kilo gaisras, kuris sunaikino daugiau kaip 2500 namelių, kuriuose gyveno beveik 3500 šeimų ir 17 000 žmonių.
Po gaisro, septintajame dešimtmetyje mieste vyko didžiulės statybos, o gyventojai lipdė naujas modulines konstrukcijas virš senesnių. Kadangi daugiaaukščiai dažnai atsiremdavo vienas į kitą, gyventojai juos vadindavo „meilužių pastatais“.
Kai blokai pradėjo jungtis, miestas tapo kaip viena konstrukcija, tvirtu bloku, užpildytu tūkstančiais atskirų vienetų, suprojektuotų tenkinti visus miesto gyventojų poreikius.
Vis dažniau gyventojai buvo fiziškai atskirti nuo išorinio pasaulio. Aštuoni komunaliniai vamzdžiai tiekė vandenį visam miestui. Kelios gatvės buvo apšviestos fluorescencinėmis lempomis, nes Saulės spinduliai retai pasiekdavo žemesnį lygį. Tai buvo tamsos miesto pradžia.
Vidutinis butas buvo vos 29 kvadratinių metrų ploto, o 59 procentai butų buvo nuo 10 iki 30 kvadratinių metrų.
Pastatai dėl apribojimų (netoliese buvo Kai Tako oro uostas) buvo neaukštesni nei 13-14 aukštų. Vaikai žaisdavo ant stogų, žiurkės buvo katės dydžio, o gatvėse gausu viešnamių, narkotikų ir nelicencijuotų verslų.
Visa vietovė atrodė kaip distopinės Honkongo ateities vizija su chaotiškais (ir dažnai neteisėtai pastatytais) pastatais, kurie per visą XX amžių traukė bėglius, neteisėtus asmenis ir kitus nusikalstamus elementus.
Miestas tapo ypač tankiai apgyvendintas, kurio 2,8 ha plote spaudėsi daugiau kaip 33 000 žmonių (1990 m. jų jau buvo 50 000). Su 50 000 gyventojų miestas paseikė stulbinamą tankumą - 1 930 000 žm./ km2!
Nors vėlesniais metais siautulingas ankstesnių dešimtmečių nusikalstamumas sumažėjo, sienomis apjuostas miestas vis dar buvo žinomas dėl daugybės be licencijos dirbančių gydytojų ir odontologų.
Miesto nugriovimas
1984 m. gruodžio 19 d. Kinijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės pasirašė bendrą deklaraciją dėl Honkongo perdavimo Kinijai, kuris turėjo įvykti 1997 m. liepos 1 d.
Kinijos užsienio reikalų ministerija visada naudojo Kowlooną kaip politinį įrankį, kad primintų britams 1898 m. sudarytą susitarimą – 99 nuomos metai beveik buvo praėję.
1987 m. sausio 14 d. buvo paskelbta, kad miestas turi būti nugriautas ir pertvarkytas į viešąjį parką – kaip Honkongo vyriausybė ketino daugiau nei prieš pusę amžiaus. Šį kartą kinų pasipriešinimo nebuvo.
Vyriausybė paskirstė maždaug 350 mln. USD kompensacijų apytiksliai 33 000 gyventojų ir įmonių pagal Honkongo būsto administracijos specialiojo komiteto parengtą planą. Kai kurie gyventojai nebuvo patenkinti kompensacija ir buvo priverstinai iškeldinti nuo 1991 m. lapkričio iki 1992 m. liepos.
Po keturių mėnesių planavimo miesto griovimas prasidėjo 1993 m. kovo 23 d. ir baigtas 1994 m. balandžio mėn.
Dabar jo vietoje yra Kowloono Uždarojo miesto parkas, kuris oficialiai atidarytas 1995 m. Šiandien vienintelis likęs pastatas yra „Yamen“ – oficialūs biurai ir rezidencijos, esančios Aptvertojo miesto centre.
