„Itin keblu ką nors prognozuoti, ypač – ateitį“

Sutrumpintas skyrius apie šiuolaikinę buitinę astrologiją — „Gyvenimas empiriniame pasaulyje“ iš A. Boxer knygos „A Scheme of Heaven: The History of Astrology and the Search for our Destiny in Data“

Kodėl astrologija nepraranda populiarumo? Nors dabar ši žinių sritis neginčijamai pripažinta pseudomokslu, jos patrauklumas dėl to nė kiek nemenksta — bent jau sprendžiant iš įvairiausių horoskopų gausos žurnaluose ir internete.

Mokslo istorikas ir profesionalus duomenų analitikas Alexander Boxer, knygos A Scheme of Heaven: A History of Astrology and the Quest to Find our Destiny in Data autorius, tvirtina, kad žmonės iš prigimties linkę visur ieškoti struktūros, pasikartojimo dėsningumų.

Pagrindinis šiuolaikinės astrologijos teiginys — kad žmogaus charakterius galima sugrupuoti, remiantis zodiako ženklais — daugeliui atrodo kaip kasdienybės faktas, nuolat pasitvirtinantis praktiškai. O priešingas teiginys — kad tokiame grupavime iš tiesų jokios prasmės nėra — priimamas kaip neintuityvus. Astrologijos gajumas demonstruoja mūsų polinkio ieškoti koreliacijų tvarumą.

Nereikėtų pamiršti, ir to, tęsia knygos autorius, kad statistikos kriterijai, kuriais galima gauti tiesioginius astrologijos paneigimo įrodymu, buvo sukurti tik XX amžiuje. O dideli duomenų masyvai, kuriems tuos statistinius kriterijus galima taikyti, tapo prieinami tik dabar.

Nepaisant visų lūkesčių, šiuolaikinė astrologija jaukiai įsitaisė keistoje veržliai besiplečiančioje šiuolaikinės astronomijos Visatoje. ⁠Su naujai astronomijos objektais jai tik linksmiau, juk kuo dangaus kūnų daugiau, tuo platesnis astrologijos galimybių ratas. Įprastame šiuolaikiniame horoskope yra ne tik septynios klasikinės, plika akimi matomos „planetos“, bet ir Uranas, Neptūnas, Plutonas, ar, žiū, ir keletas mažųjų Saulės sistemos kūnų, tokių, kaip Chironas ir Cerera.

Iš kur visa tai žinau? Suprantama, tiesiog nuėjau ir užsisakiau horoskopą. Pradėdamas šią knygą, iš karto pajutau, kad man siaubingai smalsu išvysti šiuolaikinių astrologų darbą. Pakeliui į gimtąją Arizoną, užsukau į nuostabų Sedono miestelį, garsėjantį raudonų uolų vaizdais ir, kaip sakoma, „natūraliais energijos sūkuriais“, — nenuostabu, kad čia išaugo klestinti Naujojo amžiaus kristalų specialistų, gydovų, auros nuskaitytojų, astrologų ir įvairiausių krypčių dvasinių mokytojų komuna.

 

Sedono gamtos grožis mane pribloškė, tačiau tai, kad XXI amžiuje prabangiausios astrologinio lemties skaitymo paslaugos teikiamos kabinete su kompiuteriu – nelabai nustebino. Šiais laikais astrologai gali rinktis tokius dangiškai gražiai pavadintus profesionalius programinės įrangos paketus kaip Kepler, Sirius ar Solar Fire. Visomis šiomis programomis galima skaičiuoti ir vaizduoti planetų ir kitų dangaus kūnų išsidėstymą. Daugeliu galima automatiškai generuoti astrologines ataskaitas ir horoskopų aiškinimus.

Mano astralinis gidas pasiteiravo tik gimimo dienos, laiko ir miesto bei vardo, lyties ir seksualinės orientacijos. Po kelių minučių man įteikė ant blizgaus popieriaus atspausdintą žurnalą primenantį 30 puslapių asmeninį astrologinį aprašą. Ant viršelio puikavosi spalvota mano horoskopo diagrama, arba natalinis vaizdalapis.

Šiuolaikinėse astrologinėse programose yra platus vizualinių formatų pasirinkimas, bet populiariausias stilius, kurį rasite ir daugumoje astrologinių svetainių, — apskrita kosmograma. Maniškėje pavaizduotas didelis apskritimas, tolygiai padalintas į 12 zodiako ženklų ir netolygiai — į 12 Placido stiliaus dangaus namų, pažymėtų skaičiais nuo 1 iki 12. Kraštuose išdėliotos planetos, linijomis ir simboliais nurodyti jų tarpusavio sąryšiai, kaip parodyta pav. 1:

Knygos autoriaus natalinis vaizdalapis

Atvertus viršelį – mano astrologinė ataskaita, natalinio vaizdalapio aiškinimas, ką apie mano asmenybę byloja gimimo momentu buvusi dausų konfigūracija. Ir negali nežavėti, kaip meistriškai toks platus dokumentas apdorotas miglotais pareiškimais; galėčiau pasakyti vos kelias frazes, kuriose visiškai neatpažinau savęs. Tai vadinama Barnumo efektu.

Pavyzdžiui, kadangi esu Jautis, „komfortiškai jaučiuosi su žmonėmis, kurie mano atžvilgiu draugiški, švelnūs ir geri“. Tiksliai! O kadangi Jupiteris valdo I namą, „dievinu keliones ir norėčiau aplankyti visus pasaulio kampelius; šis impulsas gali lemti daug kelionių ir gyvenamosios vietos keitimą“. O ką, juk iš tiesų!

Žinoma, tokie aprašai turi tapti tik pretekstu užmegzti pokalbį. Intuiciją turintis pašnekovas nesunkiai apčiuoptų man svarbias temas ir judėtų toliau. Natalinis vaizdalapis būtų tik pradžia. Galėčiau užtrukti ir paklausyti, kaip įvairūs mano gyvenimo etapai analizuojami astrologinių tranzitų ir progresijų terminais. Tačiau mane veikiau domino, kas iš senovinio horoskopų sudarytojo amato persikėlė kompiuterių eron.

Atidžiai, puslapis po puslapio skaitant šias astrologines ataskaitas, tapo aišku, kad šiuolaikinė astrologija didžiąja dalimi pozicionuoja save kaip saviugdą ir daugiausiai fokusuojasi į asmeninį ir dvasinį augimą. Užsiėmimas kilnus ir turi tokį pranašumą, kad grynai subjektyvūs pareiškimai iš principo nebūna iš tiesų klaidingi. Tačiau už dvasines aukštumas astrologija brangiai sumokėjo: atidavė pagrindines jos ekspertizės valdas, konkrečiai, objektyvių įvykių numatymą.

Tačiau tai nereiškia, kad prognozių laukas ištuštėjo. Toli gražu. Viltis parinkti formalius algoritmus, kurie paaiškintų ne atskirus įvykius, o svarbiausius mūsų gyvenimo dalykus, niekur nedingo. Na ir kas, kad žvaigždės ir planetos nebetinka? Gal jos iš pat pradžių buvo dėmesį nukreipiantis pranašų triukas, kokius naudoja geri fokusininkai.

Mūsų laikais dauguma prognostinės astrologijos produktų pakeisti naujais, „moksliškesniais“ surogatais. Nors neretai būna visai neakivaizdu, kad nauja yra kuo nors geriau ar bent jau kuo nors skiriasi nuo to, ką siūlo astrologija.

Pavyzdžiui, kam gi neteko susidurti su visur esančiais Myers–Briggs asmenybės tipo nustatymo testais (MBTI)? Vietoje 12 zodiako ženklų Myers–Briggs sistemoje yra keturios psichologinės skalės, kiekviena iš jų su dviem priešingais polinkiais: introversija/ekstraversija (Introversion/Еxtraversion, I/E), jutimas/intuicija (Sensing/iNtuition, S/N), mąstymas/jausmas (Thinking/Feeling, T/F) ir vertinimas/suvokimas (Judging/Perception, J/P). Gaunama iš viso \(2×2×2×2=16\) asmenybės tipų, žymimų pirmų raidžių kodais, pavyzdžiui ISTJ ar ENFP.

Myers — Briggs tipologija buvo sukurta 1943 metais, kaip Karlo Gustavo Jungo ketvirtinės psichologinių tipų teorijos priedas. O Jungas atvirai pripažindavo, kad jo keturių tipų pirmtakais buvo antikos keturių stichijų, keturių skysčių ir su jomis susijusios keturių astrologinių triadų teorijos. Myers – Briggs testą vadinti perrengta astrologija būtų pernelyg drąsu, bet tik vos vos.

Analogiška situacija susiklostė politikoje, ekonomikoje ir meteorologijoje: žmonės kaip seniau, linkę sumokėti kelis žalius už sėkmingą prognozavimo formulę. Ir visose šiose sferose triukšmingų prognozių, kurios galiausiai ne ką tyliau subliuško, ilgai ieškoti nereikia. Dažnai cituojama sarkastiška ekonomisto Ezra Solomono frazė: „Vienintelė ekonominių prognozių funkcija, — kad astrologija atrodytų respektabili“.

Ar išmokome nors kiek geriau charakterizuoti dideles sudėtingas sistemas, kurių elgesys atsitiktinis? Deja, šio klausimo aštrumas neatbuko ir dabar: „Nedėkingas tai užsiėmimas — teikti prognozes, ypač apie ateitį“.

Kodėl gi tada tokio ostrakizmo susilaukia būtent astrologija?

Reputaciją aiškiai pakirto ne vien tikslumas, ar veikiau, jo nebuvimas, antraip dauguma šiuolaikinių prognozavimo institucijų jau būtų uždarytos. Ir juo labiau ne tai, kad per savo istoriją astrologija į savo gretas pritraukė, tarkime taip, nemenką dalį sukčių ir perėjūnų; finansinių skandalų šimtmečiai įrodo, kad toks argumentas kryžiaus ant šios srities irgi nededa. Ne, astrologija mokslo paniekos sulaukė, nes naudojasi algoritmais, kurie atrodo visiškai atsitiktiniai, kurių pradiniai duomenys neturi jokio akivaizdaus priežastinio ryšio su prognozuojamais įvykiais, nėra moksliškai pagrįsti.

Paradoksalu, bet lygiai tą patį galima pasakyti šiuolaikiniuose prognostiniuose modeliuose naudojamus algoritmus. Bendrai prognostinius modelius galima suskirstyti į du tipus: vienus riboja kokios nors didelės teorijos dėsniai, kiti, grynai empiriniai, užsiima vien tik koreliacijos paieška tarp įvedamų ir išvedamų duomenų.

Pavyzdžiui, fizika pagrįstas orų modelis privalo laikytis termodinamikos ir skysčių bei dujų mechanikos dėsnių. Tuo tarpu grynai empirinis modelis paprasčiausiai ieško algoritmo, geriausiai siejančio įvadinius duomenis su išvadiniais, kad ir kokie jie būtų.

Pavyzdžiui, empirinis lietaus modelis gali būti tiesiog geriausiai istorinius kritulių duomenis atitinkanti kreivė be jokių prielaidų apie kokį nors juos lemiantį mechanizmą. Astrologiją irgi galima nagrinėti kaip grynai empirinę užduotį.

Pamirškime senovines istorijas ir prietarus — tiesiog pažvelkime, ar yra žemiškų duomenų bazės, koreliuojančios su planetomis? XX amžiuje kai kurie astrologai, apsiginklavę naujausiais statistikos kriterijais ir metodais, ieškojo būtent tokių duomenų.

Provokatyviausi yra prancūzų psichologo Michelio Gauquelino atradimai. Nuo 1955 metų Gauquelinas tvirtino išskirtinių profesionalų horoskopuose aptikęs silpną, tačiau statistiškai reikšmingą sutapimą tarp esminių planetų pasirodymo esminiuose namuose. Sportininkams buvo svarbus Marsas, mokslininkams — Saturnas, o aktoriams — Jupiteris. Šis atradimas pavadintas Marso efektu, tapu paskutine ir rimčiausia astrologijos mokslinio pagrįstumo paraiška.

Dėl šio atradimo ginčytasi ne vieną dešimtmetį. Vienas komentatorius aštuntajame dešimtmetyje jo svarbą aprašė taip: „Ir astrologijos (plačiausia šio žodžio prasme) kaip rimtos tyrimų srities šalininkai, ir priešininkai pripažįsta Gauquelino darbo svarbą. Ko gero nebus pernelyg drąsu teigti, kad viskas priklauso nuo jo“. Dideliam šalininkų nusivylimui, naujausiais Gauquelino stebėjimų pakartojimo bandymais, panaudojant duomenis, nepriklausančius nuo jo pirminio parinkimo, neaptikta nė menkiausio Marso efekto.

Tuo tarpu JAV astrologinių koreliacijų ieškotojai stengėsi įrodyti savo teisumą ne statistika, o pinigais — laimėjimais fondų biržoje. Tokie miklūs spekuliantai, kaip Williamas Delbertas Gannas, XX amžiaus pradžioje teigė atradę sudėtingus finansų rinkų fluktuacijų numerologinius ir astrologinius dėsningumus. (Nesigilinant į ezoteriką, tenka pripažinti, kad Gannas sėkmingai pademonstravo, kad iš to uždirbti iš tiesų galima, tegul ir ne fondų biržoje, tačiau parduodant knygas ir kursus, mokančius, kaip praturtėti biržoje.)

Mūsų laikais ieškant atsitiktinių koreliacijų plūktis nereikia. Mašininio mokymosi algoritmai — tikri koreliacijos monstrai. Jie geba ją aptikti kone tarp bet kurių dviejų signalų.

Vaizdumo dėlei atgaivinkime finansų astrologiją XXI amžiaus stiliumi: užsiimsime bitkoino kainos numatymu. Tam panaudosime neurotinklo mašininio mokymosi algoritmą ir sukursime modelį, tiksliai atkursiantį bitkoino kainos chronologiją, kaip pirminius duomenis naudodami tik zodiako ženklus, kuriuose buvo planetos tą ar kitą dieną:

Pav. 2. Bitkoino kainos numatymas pagal planetas

Jus stebina tokia glaudi koreliacija? Ką gi, turiu prisipažinti, kad čia neapsieita be šiokių tokių manipuliacijų. Apmokytas modelis toks didelis, tai yra, jame tiek daug laisvų parametrų, kad gali išmokti kiekvieno atskiro duomenų taško priklausomybę, neieškodamas prasmingų gilių dėsningumų. Tokiems klaidingiems modeliams netgi yra specialus terminas: persimokymas. Tai visiškas iliuzinės koreliacijos ekvivalentas.

Ir šiuo, ir kitu atveju suprantama, kad padidinus imtį — pavyzdžiui, pridėjus bitkoino kainą kitais metais, — koreliacija iš karto išnyks. Žinoma, vienintelis būdas patikrinti šio modelio prognostinius gebėjimus (ar jų nebuvimą) — palaukti ir pažiūrėti. O kol kas pastebėsiu, kad finansų pasaulyje įprastas atsakomybės apribojimas — „praeities efektyvumas niekaip negarantuoja būsimų rezultatų“ — taikytinas ir zodiakui.

Grynai empiriniai modeliai, visai kaip viduramžių astrologijos algoritmai, tikėtino savo veikimo paaiškinimo nepateikia. Remdamiesi modeliais, nepateikiančiais gilesnio supratimo, rizikuojame nesuprasti, kur koreliacija tikra, o kur ne. Ir nereikia būti aiškiaregiu, kad galėtume numatyti: su tokiais vis mažiau skaidriais mašininio mokymosi modeliais mums teks susidurti vis dažniau.

Algoritmams jau perleidome ipotekos kredito teikimo sprendimus, tikėtinos gyvenimo trukmės ir vertės įvertinimą. Remdamiesi didžiaisiais duomenimis ir mašininiu mokymusi, mūsų algoritmai tampa vis labiau personalizuoti, pažįsta mūsų veidus, dešifruoja mūsų balsus, užbaigia mūsų sakinius, atsako į mūsų klausimus ir nustato mūsų – kaip pirkėjų, skaitytojų, restoranų lankytojų ir rinkėjų – poreikius.

Dabar vyksta savotiška aukso karštligė, kuomet galvotrūkčiais ieškoma naujų duomenų rinkinių, pagal kuriuos galima mokytis ir rasti praktinį pritaikymą. Kuomet su kolegomis aptinkame itin abejotiną prognostinį modelį (ar dar blogiau, patys tokį sukuriame), jis neretai sulaukia tiesmuko vertinimo: „gryna astrologija“.

republic.ru

'A Scheme of Heaven: The History of Astrology and the Search for our Destiny in Data', by Alexander Boxer (W. W. Norton & Co., 2020)
'Астрология и рождение науки: Схема небес'

Komentarai (1)