Šnipų ieškoma tarp kinų (su KLR susijusių) mokslininkų. Kaip tai paveiks mokslą?

Sausio pabaigoje JAV federaliniai prokurorai panaikino kaltinimus išeiviui iš Kinijos, MIT profesoriui Gang Chen, kuris prieš metus buvo areštuotas, įtariant finansiniu sukčiavimu. FTB įtarė, kad jis nuslėpė ryšius su Kinijos vyriausybe, kai 2017 metais pateikė pareiškimą gauti 2,7 mln. dolerių subsidiją iš JAV energetikos ministerijos. Prieš Cheno areštą protestavo daug jo kolegų, kurie tvirtino, kad prokurorai akivaizdžiai persistengė, išblukindami ribą tarp informacijos apie subsidijas atskleidimo nusižengimo ir rimtesnių nusikaltimų, tokių, kaip šnipinėjimas ar intelektinės nuosavybės (IN) vagystė.

Tuo pat metu panaši byla su mokslininku ir jo finansais baigėsi kitaip. 2021 metų gruodį Bostono federalinis teismas pripažino Harvardo profesoriaus, nanochemijos eksperto Charleso Liebero (ne azijietiškos kilmės) kaltu, tačiau ne dėl šnipinėjimo kaip tokio, o dėl informacijos apie iš Kinijos universiteto gautus pinigus nuslėpimą ir mokesčių machinacijas. Liebero byla sukėlė rezonansą, ir komentatoriai neabejoja, kad ji paveiks mokslo bendruomenę (nekalbant jau apie sugadintą mokslininko karjerą).

Tai tik du pavyzdžiai iš susijusių su iš Kinijos kilusiais mokslininkais ar Kinijos investicijomis į amerikiečių projektus, bylų kaugės. JAV jau keletą metų stiprina spaudimą mokslo bendruomenei — 2018 metais buvo priimta vadinamoji„Kinijos iniciatyva“, savo pavadinimu tiesiogiai atspindinti valdžios nuogąstavimus. Tuo tarpu žmogaus teisių gynimo portalo Law360 tyrimas rodo, kad nuo 2018 metų tik du iš 23 apkaltintų mokslininkų buvo pripažinti kaltais šnipinėjimu.

Kritikai sutaria, kad pagrindinė iniciatyvos problema, kad ji sutelkta į „netradicinius“ informatorius. Kaip pripažino JAV nacionalinės kontržvalgybos vadovas Mike'as Orlando, tai ⁠„studentai, tyrėjai, verslininkai, veikiantys kaip žvalgybos tarnybų marionetės“.

Toks mokslininkas-šnipas, kaip teisingai pastebi The New Yorker straipsnio autorius, yra šnipinėjimo diletantas, tačiau mokslo ekspertas ir visų pirma mąsto apie tai, kad jo turimi duomenys turi būti prieinami visiems. Jis primena, kad baigiantis Manhattano projektui, tarp ten dirbančiųjų vyravo nuomonė, kad viena nacija negali turėti tokios valdžios. Susprogdinus atomines bombas, Nielsas Bohras primygtinai tvirtino, kad šios žinios turi būti prieinamos visai tarptautinei bendruomenei (tik atidžiai saugant medžiagą).

Beje, žvalgybos tarnybų atstovai įsitikinę, kad egzistuoja ir visavertis mokslinių tyrinėjimų, ypač – biotechnolgijų, šnipinėjimas, kurį jie priskiria naujai „netradicinio šnipinėjimo“ kategorijai. Joanne Carney, Amerikos mokslo raidos asociacijos ryšių su vyriausybe direktorė, duodama interviu ASH Clinical News pažymėjo, kad JAV vyriausybę neramina trys tyrimų šnipinėjimo formos: visų pirma, „šešėlinių laboratorijų“, dirbančių su tais pačiais projektais, kaip ir JAV laboratorijos, kūrimas kitose šalys; papildomo finansavimo ir ryšių su kitomis vyriausybėmis nuslėpimas; o taip pat mokslo straipsnių recenzavimo proceso pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kad įtempti Kinijos ir JAV santykiai peraugo, kaip formuluoja Foreign Affairs žurnalo gruodžio numerio medžiagos autoriai, į šaltąjį karą, vyriausybės, anksčiau skatinusios naujų talentų iš užsienio pritraukimą, pozicija tampa aiški.

Naujo hegemono baimė

Trimis metais anksčiau, nei pasirodė „Kinijos iniciatyva“, Pekinas paskelbė pramoninę strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir apie ambicijas iki 2025 metų dominuoti dešimtyje esminių mokslo ir technikos sričių, tarp kurių ir biotechnologijos. Jos tapo ir nauju strateginiu pramonės sektoriumi, kurį vyriausybė ketina vystyti kartu su bioekonomikos plėtra — tokia taktika išdėstyta 14-ojo penkmečio plane, kurį 2021 metų pradžioje patvirtinо KLR vyriausybė.

Bendrai, apžvalgininkų nuomone, Kinija siekia sujudinti mažiausiai 70 metų egzistavusią elgesio taisyklių globalioje visuomenėje nustatymo JAV monopoliją. Pekinas turi savo požiūrį į globalų valdymą, plėtrą ir tarptautinius santykius, kurį įtaisyti į globalų diskursą stengiasi, bandydamas paveikti tokias struktūras, kaip JTO; savo augančią gerovę ir karinę galią jis priešpastato amerikietiškos sistemos normoms.

Nenuostabu, kad kovojant su „nauja raudonąja grėsme“, kaip šią būseną pakrikštijo Bloomberg skiltininkas, buvo sustiprintas užsienio investicijų reguliavimas ir sugriežtinta kova su kibernetinėmis grėsmėmis — pavyzdžiui, Silicio slėnis pajuto FTB rengtos apsaugos nuo kiniško ir rusiško šnipinėjimo kampanijos „Delta protokolas“ efektą. Biuro direktorius Christopheris Wray'us aprašė Kiniją kaip „grėsmę ne tik vyriausybei, bet ir visai visuomenei“, grėsmę, kurią būtina koordinuotai atremti. JAV ekonomika dėl pramoninio šnipinėjimo, pačių prekybos atstovų vertinimu, kasmet praranda nuo 200 iki 600 milijardų dolerių (2018 metų skaičiai).

Apsidraudimas nuo sinofobijos

2021 metų liepą CŽV atidarė naują, vien Kinijai ir besivystančioms technologijoms skirtą padalinį, tuo pačiu pripažindama Kiniją „svarbiu globaliu varžovu“. Tačiau dėl tokių veiksmų — kaip ir dėl „Kinijos iniciatyvos“ sukūrimo — susiklosto situacija, kai ankstesni atviri mokslo santykiai ima kelti problemas.

Juristaipabrėžia, kad Teisingumo ministerijos darbe dar nėra buvę taip, kad iniciatyva pavadinama atskiros šalies garbei. Pats departamentas tokį normų pažeidimą teisina tuo, kad ~80% ekonominio šnipinėjimo bylų patvirtina informacijos nutekėjimą į KLR. Nuo 2020 metų FTB pradėjo ~2000 tyrimų, susijusių su Kinija.

Tuo tarpu platesnė ekonominio šnipinėjimo bylų analizė rodo, kad kiniškus ar šiaip azijietiškai skambančius vardus turinys asmenys kaltinami gerokai dažniau, tačiau kaltais pripažįstami rečiau.

Be to, komentatoriai dar pažymi JAV Užsienio investicijų komiteto (CFIUS), – dar neseniai menkai žinoto tarpžinybinio organo, užsiimančio kritiškai svarbios infrastruktūros pardavimui užsienio valstybėms prevencija – išplėstus įgaliojimus. 2018 metų įstatymu apie užsienio investicijų apžvalgos modernizavimą (Foreign Investment Risk Review Modernization Act) suteikti įgaliojimai, teisininkų nuomone, „ir šiaip neskaidrų procesą“ padarė dar sudėtingesniu ir neapibrėžtesniu.

Buvęs CFIUS komiteto atstovas JAV vyriausybėje, teisininkas Stephenas Heifetzas šią biurokratiją vadina „struktūriniu košmaru“. Nenumatyta jokia komiteto veiksmų priežiūra, ir jo veiksmų nevalia ginčyti teisme. Jo nuomone, bus apmaudu, jei dėl komiteto veiksmų kita sėkminga ir didelė, tarkime, biotechnologijų ar kvantinių skaičiavimų kompanija, galinti stipriai prisidėti prie nacionalinio saugumo, bus linkusi „įsitvirtinti užsienyje“.

Tūkstančiai kiniškų talentų

Kaip vieną iš JAV ir Kinijos susipriešinimo mokslo sferoje priežasčių analitikai mato Pekino siekį ekonomiškai atsiriboti nuo amerikietiškų technologijų, ypač – esminėse inovatyvių tyrimų srityse. Londono ekonomikos ir politologijos mokyklos tinklaraštyje Efekan Bilgin ir Alphonse Loh paskutinę šių technonacionalistinių lenktynių stadiją apibūdina kaip „merkantilinės strategijos“ atgyveną: trumpojoje perspektyvoje Kinija siekia sumažinti technologinę atskirtį ir tuo pačiu metu investuoja į ilgalaikę, esmingesnę nuosavos inovatyvios ekosistemos sukūrimo užduotį.

Šios užduoties įveikimui veikia, pavyzdžiui, 2008 metais pradėta „Tūkstančio talentų programa“, skirta grąžinti į KLR užsienyje gyvenančius geriausius kinų mokslininkus, tyrėjus ir verslininkus. Programa teikia jiems finansinius stimulus grįžti tėvynėn ir šalina biurokratines kliūtis užsienio mokslininkams, norintiems gyventi ir dirbti Kinijoje. Nature žurnalo tyrimas parodė, kad per 10 metų programa į šalį pritraukė daugiau nei 7 000 žmonių.

„Tūkstantis talentų“ — tik viena iš daugiau, nei Kinijos KP vykdomų 200 kadrų programų, kurios nuo 2008 iki 2016 metų iš viso pritraukė beveik 60 000 profesionalų.

Pandemijos metu stiprėjančių antiazijietiškų (ir ypač antikiniškų) nuotaikų fone „Kinijos iniciatyva“, iš esmės padeda KLR propagandos mašinai. Houstono universiteto profesorė Steven Pei pažymi, kad ji padėjo Kinijos lyderiams pasiekti tai, ko vieni patys pasiekti nebūtų galėję, — grąžinti į tėvynę mokslininkus, tarp kurių tiek pasaulinio garso žvaigždės, tiek ir perspektyvūs talentai, dėl kurių savo metu varžėsi daug šalių.

Sveiko proto grūdas

Nepopuliarių JAV vyriausybės veiksmų gynėjų manymu, tai yra racionalu, nes ir talentus atsiunčiantys institutai, ir programas finansuojantys investuotojai gali būti susiję Kinijos valstybe ir armija. Australijos strateginės politikos institutas (ASPI) 2018 metais atliktas tyrimas parodė, kad dešimtys su Kinijos liaudies išsivadavimo armija susijusių mokslininkų ir inžinierių, teikdami paraiškas mokslui užsienyje, savo ryšius su kariškiais nuslėpė. Nuo 2007 metų į užsienį išvyko daugiau, nei 2 500 armijos remiamų mokslininkų. Šį bendradarbiavimą skatino finansinių sunkumų kamuojami užsienio universitetai, kurie mokslo finansavimo kreipėsi į Kiniją.

Be to, daugelį Kinijos investuotojų gali kontroliuoti Pekinas, net jeigu patys jie laiko save nepriklausomais mano technologijų ekspertas Jamie Metzl, dirbęs JAV Nacionalinio saugumo taryboje — jie privalo atsižvelgti į gimtinės poreikius, „nes žino, kad peržengus ribą, įsikiš valstybė“. Kaip pavyzdžius jis nurodo Jack Ma dingimą iš informacijos ir tokių technologijų gigantų, kaip Didi sulaikymą. Bet kuris direktorius privalo suprasti, kad galų gale jis pavaldus valstybei.

„Kinija savo mokslo ir technikos sektorius – tiek akademinius, tiek ir verslo – vertina strateginiame kontekste“, — sako Metzl. Tai sukelia veidrodinį JAV atsaką ir provokuoja veiksmus, kurių vos prieš keletą metų buvo neįsivaizduojami.

Oficialūs asmenys nenuilsdami tvirtina, kad mokslo darbuotojų sąžiningumas ir jų finansavimo skaidrumas gali išvaduoti juos nuo problemų. Tačiau kritikai pastebi, kad, pavyzdžiui, Charles Lieber byla pasižymi tuo, kad leidžia dar kartą JAV Teisingumo ministerijai tvirtinti, kad ji neužsiima rasiniu profiliavimu. Tačiau tai nereiškia, kad „Kinijos iniciatyva“ yra teisinga, mano Caltech virusologė Elise Cheng.

„Jie ieško šnipo, o gauna bijantį savo klaidas pripažinti bėdžių“, — sako ji.

Mokslo nuostoliai

Apžvalgininkai sutaria, kad JAV savo politika gali sugadinti ne tik savo reputaciją mokslo bendruomenėje, bet ir, kaip išsireiškė Brennan teisingumo centro Laivės ir nacionalinio saugumo programos darbuotojas, buvęs FTB agentas, Mike German, „rizikuoja sudeginti namą vien tam, kad išrūkytų žiurkes“.

Nobelio premijos laureatas, Stanfordo universiteto fizikas Steven Chu, vienas iš pasirašiusių atvirą mokslo atstovų laišką JAV generaliniam prokurorui Merrickui Garlandui, kuriame raginama „Kinijos iniciatyvą“ užbaigti, mano, kad „Amerika šauna sau netgi ne į koją, o kur kas arčiau galvos“, nes migrantai sudaro didelę dalį intelektualių technologijų pajėgų. Stengdamasi išlaikyti savo pirmenybę, JAV riboja šalies galimybes kurti naują intelektinę nuosavybę.

Klausimas, ar technologinio pirmumo praradimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tebelieka atviras (beje žvalgybos atstovų nuomone, bet koks Kinijos progresas gresia JAV). Tačiau kaip galima sušvelninti mokslą sulaikančių programų neigiamą poveikį?

Daugiausiai siūloma atidžiau stebėti mokslo projektų finansavimą ir užtikrinti didesnį užsienio investicijų skaidrumą. MIT tyrimų viceprezidentė Maria Zuber, pernai tapusi prezidento mokslo ir technologijų tarybos pirmininke, mano, kad būtina atkreipti dėmesį į pranešimų taisykles valstybės įstaigose ir užsienio talentų pritraukimo taisykles. Baltųjų rūmų mokslo ir technikos politikos valdybos direktorius pritaria, kad šias taisykles būtina standartizuoti.

Spalį, skaitydama pranešimą Kongresui, Zuber įspėjo, kad JAV „greičiausiai suklups, jei pernelyg dažnai žvalgysis į konkurentus“. Ji priminė gan guodžiančią MIT prezidento Rafael Reif mintį, kad tikroji mokslo ir technikos krizė ištiks, kai šalyje neliks nieko, ką vertėtų pavogti.

republic.ru

Komentarai ()