[Išsami tema] Suomija nusprendė, kad nori prisijungti prie NATO – ką tai reiškia, ir kaip išsigandęs Putinas gali reaguoti (Video) (1)
Suomija turėtų kreiptis dėl prisijungimo prie NATO karinio aljanso, ketvirtadienį bendrame pareiškime nurodė Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ketinimų pareiškimas rodo, kad oficialus prašymas greičiausiai bus pateiktas per kelias dienas.
Tai dar vienas svarbus įvykis po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį, po kurios pasaulio šalys buvo priverstos permąstyti savo aljansus dėl agresyvesnės Kremliaus pozicijos.
Bet kokios tokio sprendimo pasekmės?
Kas gali nutikti?
Suomija buvo neutrali nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai ją 1939 m. užpuolė Sovietų Sąjunga.
Pralaimėjimas konflikte sovietams lėmė tai, kad ji perleido 10% savo teritorijos ir pasiekė susitarimą, dėl kurio jai teko mokėti kompensacijas ir griežtai susidoroti su tais, kurie aršiausiai priešinosi Maskvai.
Nepaisant įstojimo į ES 1995 m., nuo tada ji išliko karine prasme nepriklausoma, suvokdama pavojų, kylantį iš SSRS, o vėliau ir Rusijos.
Tačiau po invazijos į Ukrainą Suomija yra tarp daugelio šalių, kurios buvo priverstos permąstyti savo santykius su Rusija ir nebėra tikra, kad neprisijungimas yra saugiausias būdas.
Jei Suomija taps 31-ąja gynybos pakto valstybe, Suomija tikėsis gauti naudos iš „vienas už visus“, „viskas už vieną“ įsipareigojimo (garsusis 5 straipsnis), pagal kurį visos narės turi padėti bet kuriai užpultai valstybei.
Kodėl ji to nori?
Suomijos parlamento gynybos komitetas antradienį pareiškė, kad įstojimas į NATO yra geriausias pasirinkimas Suomijai užtikrinti savo nacionalinį saugumą.
Tai žymiai padidintų atgrasymą tapti Rusijos agresijos taikiniu, teigiama Gynybos komiteto pranešime.
Prezidentas Niinisto ir premjerė Marin, atrodo, sutarė, kai ketvirtadienį pasakė: „Suomija turi nedelsdama kreiptis dėl narystės NATO“.
Suomija, turinti 1 300 km sieną su kaimynine Rusija, yra ypač pažeidžiama, nes sieną sunku apginti nuo agresyvios atakos iš rytų.
Ką tai reiškia?
Įstojimas į NATO Šiaurės šalių tautai būtų esminis poslinkis, sugriaunantis ilgalaikį įsitikinimą, kad likti už karinio aljanso ribų yra geriausias būdas išvengti nemalonumų su savo milžiniška kaimyne.
Tačiau, dar svarbiau, tai vyksta tuo metu, kai šalis, kuri dar ilgiau buvo neutrali – Švedija – taip pat svarsto galimybę prisijungti.
Jei Suomija ir Švedija prisijungtų prie NATO, Rusija būtų visiškai apsupta NATO šalių Baltijos jūroje ir Arktyje.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusija pasinaudojo nuogąstavimu, kad Ukraina prisijungs prie NATO, kaip pretekstą įsiveržti, ir pabrėžė nerimą dėl to, ką Vladimiras Putinas apibūdino kaip „NATO plėtrą į rytus“, rusai greičiausiai nebus itin patenkinti.
Ar bus pasekmių?
Kremlius perspėjo dėl „karinių ir politinių pasekmių“, jei suomiai ar švedai nuspręs įstoti į NATO.
Vladimiras Putinas savo kalboje tą dieną, kai buvo įsiveržta į Ukrainą, sakė: „Jei leisime jai tęsti, karinis buvimas teritorijose, besiribojančiose su Rusija, sukels vis didėjančią ir visiškai nepriimtiną grėsmę Rusijai“.
Tačiau analitikai sako, kad kariniai veiksmai prieš Šiaurės šalis atrodo mažai tikėtini, atsižvelgiant į Rusijos pajėgų įsitraukimą į Ukrainą.
Daugelis Rusijos karių, dislokuotų netoli Suomijos sienos, buvo perkelti į Ukrainą ir patyrė „reikšmingų nuostolių“, AP sakė Heli Hautala, Suomijos diplomatė ir Vašingtone esančio Naujojo Amerikos saugumo centro mokslinė bendradarbė.
Pasak jos, labiau tikėtina, kad Maskva prie Suomijos sienos perkels ginklų sistemas, imsis dezinformacijos kampanijos, kibernetinių atakų, ekonominių atsakomųjų veiksmų ir migracijos nukreipimo link Rusijos ir Suomijos sienos, panašiai kaip pernai atsitiko Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Tęsinys kitame puslapyje:
Ar suomiai nerimauja?
Dešimtmečius tvirtai pasisakius prieš narystę, šiais metais visuomenės nuomonė greitai pasikeitė. Apklausos rodo, kad daugiau nei 75% suomių dabar pasisako už prisijungimą.
Dešimtajame dešimtmetyje Rusijos karinei galiai mažėjant, Suomija išlaikė aukštą budrumą, tačiau vis labiau pripažįstama, kad būdas, kuriuo Rusijos karinė galia buvo panaudota Ukrainoje, ateityje gali būti pavojingas suomiams.
Suomijos tarptautinių santykių instituto mokslininkas Charly Salonius-Pasternak sakė, kad Ukrainoje vykstančios šokiruojančios scenos privertė suomius padaryti išvadą, kad „taip gali nutikti ir mums“.
Ką tai reikš NATO?
Analitikai teigia, kad Suomija turi modernias ir kompetentingas ginkluotąsias pajėgas, kurios žymiai padidintų NATO pajėgumus Šiaurės Europoje. Suomijos pajėgos dažnai treniruojasi kartu su NATO kariais, todėl jau gali dirbti su jais labai efektyviai.
Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad tai yra paktas, reikalaujantis, kad nariai gintų vieni kitus, jei jie būtų užpulti, tai gali padidinti tikimybę, kad šalis turės būti ginama.
Taigi, kas bus toliau?
Gegužės 14 dieną Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin socialdemokratų partija, didžiausia frakcija parlamente, turėtų nustatyti savo poziciją dėl narystės NATO. Manoma, kad tą patį darys ir Švedijos ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson socialdemokratai kitą dieną.
2022 m. gegužės 17 d. Suomijos prezidentas Niinisto ir jo komanda susitiks su Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu ir Švedijos delegacija, kad aptartų abipusius klausimus.
Nors Suomijoje parama prisijungimui atrodo stipri, Švedija nėra tokia tvirta – narystę palaiko tik 50% gyventojų, o nemažai politikų laikosi neutralios švedų pozicijos, kuri galioja daugiau nei 200 metų.
Jei abiejų šalių vyriausybės nuspręs, kad nori siekti narystės, kiekvienoje šalyje reikės atlikti įstatymų leidybos procesus, diskutuoti ir balsuoti parlamentarams.
Nei Suomija, nei Švedija neplanuoja rengti referendumų, nes nerimauja, kad į jų procesą gali kištis Rusija.
Jei šalių parlamentai pritars paraiškoms, NATO paskelbs oficialius kvietimus prisijungti.
Tai gali įvykti birželio pabaigoje, kai NATO lyderiai susitiks Madride kitoje Aljanso konferencijoje.
Tiek Švedija, tiek Suomija siekė (ir gavo) JAV ir kitų NATO narių paramos garantijų, tačiau visos šalys narės turės patvirtinti savo prisijungimą, o kai kurioms reikės parlamento balsų.
Numatoma, kad visas procesas užtruks iki metų.
