Rudenį peršalimo ligos itin dažnos ne tik dėl palankių sąlygų virusams plisti, bet ir dėl silpnesnės imuninės sistemos ar sumažėjusios organizmo galios kovoti su ligos sukėlėjais. Dažniausiai sergama viršutinių kvėpavimo takų kataru, gerklės ar tonzilių uždegimu, sloga. Jau dabar gydytojams tenka vis dažniau konsultuoti ir gydyti karščiuojančius, sloguojančius, kosėjančius pacientus. Kai kurie jų skundžiasi ir gerklės skausmu.

Ligą galima nugalėti

Orams atšalus vis daugiau žmonių pradeda negaluoti. Peršalimas dažnai išprovokuoja ligą. Aplink daug įvairių virusų, o silpnesnė imuninė sistema nėra atspari jiems.

Pagrindiniai peršalimo ligų sukėlėjai – virusai, jų dabar priskaičiuojama per 130 ir vis atrandama naujų. Daug žmonių suserga sušalę, pervargę, netinkamai maitindamiesi. Tokiu atveju organizmas negali tinkamai kovoti.

Pasak gydytojos Violetos Talaikienės, liga dažnai pasireiškia karščiavimu. „Pirmiausia pakyla temperatūra, tačiau, jeigu ji yra mažesnė nei 38 laipsniai, nereikia griebtis cheminių preparatų. Svarbu, kad organizmas kovotų su liga, o ne itin aukšta temperatūra paskatina jo apsaugines funkcijas, organizmas stengiasi nugalėti infekciją. Kai kurie pacientai, vos tik pakilus temperatūrai, vartoja įvairiausių vaistų, dažniausiai tokių, kurie reklamuojami per televiziją. Nereikia pulti gerti vaistų kokteilių, svarbu ligos pradžioje vartoti kuo daugiau šiltų skysčių, arbatų, daugiau ilsėtis, gulėti lovoje. To gali pakakti ligai nugalėti“, – tikino V.Talaikienė.

Gydytoja perspėjo, kad peršalimas dažniausiai pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu, galvos skausmu. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, žmonėms, kurie jaučiasi silpni, pavargę, jei jiems peršti gerklę ar tiesiog grįžo sušalę, pirmiausia reikėtų sušilti, išgerti ramunėlių, čiobrelių, liepžiedžių ar aviečių arbatos, suvalgyti šaukštelį medaus.

Pasak V.Talaikienės, norint kovoti su liga reikėtų pailsinti organizmą, atidėti visus darbus ir vartoti daug arbatų. Ligoniui galima skalauti gerklę tirpalu su jūros druska ar tiesiog šiltu vandeniu su citrinos sultimis. Jeigu peršti nosį, ją patartina praplauti jūros druskos tirpalu.

„Skysčiai padės išplauti į organizmą patekusius virusus. Jeigu organizmas negali nugalėti ligos, temperatūra kyla iki 38,5 laipsnio, reikėtų išgerti paracetamolio. Nereikia pirkti sudėtinių preparatų, dėl jų vartojimo geriau būtų pasitarti su gydytoju. Nors dažniausiai žmonės to nepaiso ir sulaukiame ligonių, kurie mėgino gydytis įvairiausiais vaistais. Tokiu atveju reikėtų bent jau susirašyti, kada ir kokie preparatai buvo gerti, nes kartais atėjęs pas specialistą ligonis tiesiog pasako, kad vartojo kažkokių vaistų iš raudonos ar mėlynos dėžutės. Vaistų kokteilis tikrai nėra efektyviausia priemonė ligai nugalėti“, – pasakojo gydytoja.

Jeigu paracetamolis nepadeda, savijauta vis blogesnė ir karštis nemažėja, reikėtų pasitarti su gydytoju, kokius vaistus vartoti. Trijų, keturių ar daugiau komponentų vaistai dirgina skrandį, gali suaktyvinti kitus negalavimus, tad jeigu žmogus serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, dėl preparatų vartojimo būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Dažniausiai pasireiškia sloga

Sloga – viena dažniausių rudenį žmones kamuojamų ligų. Šis negalavimas vargina, nes dažnai tęsiasi keletą dienų, o netinkamai gydant gali trukti kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. Sloga gali būti kaip savarankiška liga arba gripo, bronchito pranašas.

Slogos simptomai paprastai pasireiškia praėjus dviem ar trims dienoms po užsikrėtimo. Dažniausiai jaučiami tokie požymiai – užsikimšusi nosis, čiaudulys, paburksta sinusų dangalai, peršti gerklę, skauda galvą.

„Sakoma, kad sloga praeina per savaitę, bet dabar retai taip būna. Dažnai žmonės pradeda vartoti vaistų ir jie užblokuoja virusą. Nosies sekretas turėtų išbėgti, nors tai nėra malonu, bet naudinga. Kadangi virusas išskiria toksinų, tad jie turėtų pasišalinti, o ne likti organizme. Vaistais dažnai užblokuojama visa virusų „kolekcija“ ir pamažu jie alina organizmą, imuninę sistemą“, – perspėjo „Sekundės“ pašnekovė.

Nereikia bijoti gydytojų. Jeigu sloga tęsiasi keletą savaičių, geriau pasikonsultuoti su specialistu, nes gali kilti antrinių bakterinių infekcijų. Ji gali komplikuotis į ausų uždegimą, sinusitą.

Viena iš dažnai pasitaikančių slogos komplikacijų – sinusitas. Kadangi sinusai išsidėstę apie nosį, tad jie susisiekia su gleivine, tad infekcija lengvai plinta. Vystosi uždegiminė reakcija, vėlesnės jos stadijos yra pūlingos, tad ligoniui tenka plauti nosį, skirti antibiotikų. Vaikams sloga gali komplikuotis į ausų ar balsų stygų uždegimą, bronchitą, tracheitą, laringitą.

Suaugusieji dažnai slogą vadina nerimta liga ir nesigydo, jie eina į darbą ir tikisi, kad viskas susitvarkys, tačiau reikėtų pagalvoti, kad galima užkrėsti bendradarbius ir artimuosius. Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl susirgęs sloga pirmas dvi paras ligonis turėtų praleisti namie. Žinoma galima išeiti į lauką, tačiau reikėtų vengti žmonių susibūrimo vietų, nes lašeliniu būdu perduodama infekcija itin lengvai galima užkrėsti vaikus.

Gerklės skausmas

Rudenį neretai pradeda skaudėti gerklę. Pasak gydytojos V.Talaikienės, svarbu drėkinti gerklę, atlikti inhaliacijas su mėtos, arbatmedžio ekstraktais. Galima uždėti kompresų. Po žandikauliu galima dėti medaus kompresą ir šiltai aprišti gerklę, tai turėtų nuimti skausmą.

Nugalėti gerklės skausmą padeda ir karšto vandens vonelės kojoms. Kojas reikėtų įmerkti į vandenį iki pusės blauzdų, o jeigu norima sustiprinti poveikį, į vandenį galima įpilti druskos (2–3 valgomieji šaukštai kibirui vandens) ar įdėti garstyčių lapelių. Po procedūros kojas būtina nuplauti švariu vandeniu, nušluostyti ir patariama apsimauti šiltas natūralaus pluošto kojines. Rekomenduojama kojų vonelės trukmė – 10–20 minučių. Taip pat svarbu tinkamas dienos režimas, reikia rasti laiko pailsėti.

Burną galima skalauti ir druskos ar sodos tirpalu. Vienas arbatinis šaukštelis druskos ar sodos įberiamas į pusę litro vandens. Ir labai svarbu bent vieną ar net dvi dienas niekur nevaikščioti ir neplatinti infekcijos, o pailsinti organizmą.

„Vaistinėje siūloma labai daug įvairių čiulpiamųjų tablečių, nerekomenduočiau preparatų, turinčių šaldomąjį poveikį, tačiau galima rinktis bičių pikio preparatų ar vaistų su ežiuolėmis. Ligoniui būtina vartoti daug skysčių. 1 kilogramui svorio reikia ne mažiau kaip 30 mililitrų skysčio.

Patariama gerti vandenį, o ne saldžiuosius gėrimus. Galima vartoti pašildytą silpnos mineralizacijos negazuotą mineralinį vandenį ar įvairių arbatų“, – patarė specialistė.

Kosulys – apsauginė reakcija

Kosulys – ankstyvas simptomas daugelio ligų, kurios negydomos progresuoja. Kosulį gali sukelti daugelis priežasčių, tai gali būti laikinas dirginimas, kai patenka dulkių, tabako dūmų ar tiesiog užspringus, o ilgalaikį ir sunkų kosulį dažniausiai sukelia kvėpavimo takų uždegimas.

Viena dažnesnių ligų – gerklės uždegimas. Tad kosėjant peršti gerklę. Kosulys gali būti ir balso stygų uždegimo reakcija, dar kitaip vadinama laringitu. Tokiu atveju kosulys būna žemo tembro ir yra itin pavojingas vaikams.

Jeigu kosulys skausmingas, diegimas jaučiamas už krūtinkaulio, tai yra trachėjos uždegimo požymis. Bronchitui būdingas sausas, be skreplių, priepuoliais užeinantis kosulys. Ūminiam bronchitui būdingas vidutinio intensyvumo kosulys, iš pradžių sausas, vėliau drėgnesnis, skreplių atkosėjama nelabai gausiai, o lėtiniam bronchitui taip pat būdingas kosulys ir gausesnis, bet retesnis skrepliavimas. Kosulys gali būti įvairus, tad tik specialistai gali nustatyti tikrąją jo priežastį.

Kai žmogų kankina sausas kosulys, reikėtų drėkinti gleivinę, todėl ligoniui būtina gerti daug skysčių. Tai turėtų būti šilti skysčiai, žolelių nuovirai, arbatos. Puikiai tinka atsikosėjimą skatinančios arbatos, čiobreliai. Taip pat nereikia pamiršti ir inhaliacijų. Jos turėtų būti daromos su soda ar jūros vandeniu. Šiai procedūrai tinka ir eteriniai aliejai, jie dezinfekuoja kvėpavimo takus. Eukalipto, mėtų ar spygliuočių eterinio aliejaus inhaliacijos turėtų būti atliekamos du kartus per dieną.

„Jei ligonis kosėja, tačiau nėra temperatūros, tai dar nereiškia, kad jis yra sveikas ir gali eiti į darbą ar mokyklą. Kosulys dažnai tarsi pasako, kad infekcija plinta ir leidžiasi į organizmą. Yra įvairių reakcijų. Kai kurios ligos gali nesukelti temperatūros reakcijos. Jei kosulys vargina penkias dienas ar ilgiau, reikėtų pasirodyti gydytojui, nes tai gali būti ir plaučių uždegimo pranašas“, – apie kosulio keliamus pavojus kalbėjo V.Talaikienė.

Gripas – itin užkrečiama liga

Sukeliantis gripą virusas daug pavojingesnis. Gripas – itin užkrečiama ir greitai plintanti liga. Nors ji prasideda nuo pavienių asmenų, tačiau greitai suserga šeimos nariai, aplinkiniai. Gripas dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, o pirmieji simptomai dažniausiai būna sausas kosulys, užgulta nosis, perštinti gerklė.

„Tai sausi simptomai, iš pradžių neteka nosis, nėra būdingų sekretų, jie atsiranda vėliau. Ligoniui svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes vėliau gali kilti komplikacijų. Kadangi ši liga dažnai užklumpa vasario ar kovo mėnesį, tad rizikos grupės žmonės turėtų jau dabar susirūpinti skiepais. Pasiskiepyti dar nevėlu. Tuo svarbu pasirūpinti tiems, kurie dažnai bendrauja su ligoniais ar serga lėtinėmis ligomis, kurios gripo atveju gali paūmėti. Tai gali būti bronchinė astma, širdies ligos. Šeimos gydytojas turėtų patarti, ar reikėtų skiepytis nuo šios ligos, nes gripo intoksikacija labai didelė“, – kalbėjo V.Talaikienė.

Nereikia pamiršti, kad peršalimo ligomis rečiau serga užsigrūdinę, asmens ir buities higieną puikiai išmanantys, visavertį maistą valgantys žmonės, sugebantys bet kuriuo metų laiku sportuoti ar nors valandą pabūti gryname ore. Tai padeda išlaikyti nenualintą imunitetą ir kovoti su peršalimo ligomis. Silpną imunitetą turintiems asmenims sunkiau kovoti su virusais. Šaltuoju metų laiku jie suserga ne tik viršutinių kvėpavimo takų katarais, bet ir tracheitu, bronchitu.

Dažnai geriausias vaistas nuo visų ligų – grynas oras ir fizinis aktyvumas. Net ir šaltu oru sveika kasdien bent pusvalandį ar valandą sparčiu žingsniu pasivaikščioti. Fizinis krūvis išjudina visą organizmą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti sąnarių, stuburo ligų.

Jeigu žmogų nuolat kamuoja įvairūs negalavimai, jis dažnai sloguoja ar jaučiasi išsekęs, tokiu atveju reikėtų poilsio, ramybės. Pervargimas ir stresas alina, tad organizmas sunkiau kovoja su virusais, jiems susidaro puikios sąlygos plisti. Tik sugebantieji tinkamai sudaryti dienos režimą ir jo laikytis, kai užtenka laiko ir poilsiui, ir pasivaikščiojimui, gali lengvai įveikti peršalimo ligas.

Komentarai (4)