Geriausias būdas, kaip tapti turtingu: jokių stebuklų, pati paprasčiausia matematika

Jei nebūtum citavęs ekspertų EU kliedesių, dar būtų galima galvoti, kad yra racionalumo tavo priekaištuose.

Perfrazuojant žinomą posakį: Duok žmogui pinigų ir jis galės prasimaitinti mėnesį, Suteik galimybę užsidirbti pastovių pajamų ir jis pragyvens visą gyvenimą.

Tai ir yra būtent tai, ko nepadarė Kubiliaus vyriausybė už 30 milijardų Litų. Netik kad nedavė "žuvies", bet ir atėmė "meškerę". Prie to pačio kokia yra ir buvo valstybės skola ir kaip tvarkosi kuri vyriausybė matosi neblogai iš skaičių ir garfikų. http://2g.lt/

Grafikas atrodo baisiai. Tačiau reikia vertinti tai objektyviai net ir tokiu atveju. Iš esmės kokią informaciją šis grafikas pateikia? Tik valstybės skolos dydį tam tikrais metais. O tai ką reiškia? Deja, nieko. Yra labai paprasta išdėlioti grafike taškus su jų skaitinėmis vertėmis ir tuos taškus sujungti. Tačiau visada tokiuose vertinimuose pasigendama paaiškinti, ką tiksliai reiškia tas "sujungimas". Tai yra, kodėl linija vienu atveju kyla, o kitu atveju leidžiasi žemyn? Matyt, atsakyti paprasta: 1. Linija tokiame grafike kyla, nes valstybė pasiskolina dar daugiau pinigų dėl kokių nors priežasčių (siekio investuoti, refinansuoti esamas skolas ir t.t.) 2. Linija leidžiasi žemyn tada, kai skolinamasi mažiau nei grąžinama esamos skolos. Atrodytų, to užtenka bendram vaizdui susidaryti. Bet ar tikrai? Tikrai ne, nes lieka vis vien krūva klausimų, į kuriuos ekspertai.eu kažkodėl neatsako: 1. Kokia yra taško grafike struktūra, t.y. iš ko sudarytas tas skaičius. Arba tiksliau, įvedant konkretų kontekstą: a. Iš ko tiksliai skolintasi? b. Kokiomis sumomis skolintasi iš kiekvieno šaltinio? c. Kokiomis palūkanomis skolintasi iš kiekvieno šaltinio? d. Koks yra paskolos grąžinimo terminas, sąlygos kiekvieno šaltinio atveju? Atsakant į a, b, c ir d dalis jau galima susidaryti bendresnį vaizdą, kas tiksliai vyksta, ir atlikti kokybišką analizę, ar Kubiliaus vyriausybė iš tikrųjų fail'ino, ar ne. Ir galima atsakyti todėl, kad galima įvertinti visus kitus šaltinius, kuriais naudotasi nebuvo, t.y. įvertinti tuo metu buvusias alternatyvas. 2. Kaip skolos buvo grąžinamos kiekvienais metais šaltiniams, iš kurių buvo skolintasi? a. Kam grąžinta? b. Kiek grąžinta? c. Iš kur gauta pinigų suma, kuri buvo grąžinta konkrečiam šaltiniui? Ar tai lėmė tai, jog buvo skolintasi iš kitur skolai refinansuoti, ar tokia galimybė atsirado dėl šalies ūkio augimo? Kitaip sakant, lengva durninti valdžią ir sakyti, kad joje sėdi idiotai. Tačiau galbūt iš tiesų ten sėdi ne idiotai, o skystapročiai? Bet norint tą įrodyti, reikia ne durninti, ne skystaprotinti, o surinkti visus duomenis, būtinos objektyviam supratimui, ir sugebėti tuos duomenis tinkamai įprasminti. Arba sužinoti, kad kažkokie duomenys neprieinami dėl kokių nors kažkam viršūnėlėse esantiems asmenims žinomų priežasčių, kas reikštų, jog valstybė tokiu būdu tyčiojasi iš savo piliečių. Kita vertus, duomenis galima dedukuoti iki prasmingų intervalų "atmetimo būdu" iš pateikiamos informacijos viešai, to labai norint. Tačiau būtų geriau, jeigu jie būtų vieši. Taigi, svarbu ne tik skaičiai, grafikai, bet ir kontekstas, kuriame tie skaičiai bei grafikai atsiranda.

įsivaizduok paprastą situaciją su tipišku lietuviu: turi nuolatines pajamas, nesijaudini dėl ateities, nes nematai būsimų pavojų. Pasiimi būsto paskolą, nes matai, jog gyvenimas gerėja. po kelių metų įvyksta nelaimė, tampi neįgalus ir netenki darbo, nuolatinių pajamų. Skola bankui auga, skoliniesi dar, jog galėtum atiduoti paskolą arba parduodi būstą ir vis vien lieki skolingas bankui. Papildomai skoliniesi pragyvenimui.

bahuriux, kad būtent išdalinta ir buvo. Pensininkams, pareigūnams, mokytojams ir t.t. Kodėl teko išdalinti? Todėl, kad tokius įsipareigojimus sukūrė prieš juos buvusi vyriausybė. Ir 10 mėnesių padalinus pinigus, o po tu nutraukus sukeltum dar didesnę krizę, nei prieš tai buvo. Tad tiesiog parodai savo nemokėjimą elgtis su finansais. Nuleisim situaciją iki šeimos lygio. Trūksta tau pragyvenimui pinigų. Gali pasiimti iš greitųjų kreditų paskolą 1,500€ ir 10 mėnesių pasididinti pajamas 150€ (tarkime grąžinti reikia pradėti tik po 10 mėnesių) ir tada mokėti €150 palūkanas į metus (čia su kredito kortele net tokių gerų palūkanų negausi). O gali nusipirkti pvz butą su būsto paskola ir jį išnuomoti tarkim už 300€, o bankui įmoką daryti 150€, tau lieka tie patys €150 +-neribotą laiką. Kuris tau variantas geresnis? Tu sakai greitasis kreditas. Aš sakau pajamų sukūrimas pasinaudojant būsto paskola.

immortallt rašai arba pro šalį, arba kaip "captain obvios", arba kaip darželinukui dėstai. Dėl tų 10 mėnesių po 1000LTL aš tik kaip vaizdų pvz pateikiau, kad suprasti kokia buvo ta suma su 7-9% palūkanom ir kad niekas už juos nepadaryta, kaip kad jūs visi čia bandėt teigti. Buvo nurėžta viskas, visi valstybiniai užsakymai, pensijos mokytojų algos, išmokos už vaikus, kelių remotas, pastatų renovacijos bandymas prastumti buvo panašus į parodiją, atleidinėjami biudžetininkai ir tt. ir panašiai. Kai tuo tarpu betkuriam ekonomikos vadovėlyje turbūt rasit priešingai parašyta, kad sunkmečiu reikia dinti valstybės išlaidas, priimti daugiau biudžetininkų, o per burbulus juos atleidinėti, USA atsigavo nuo didžiosios depresijos tik dėl to kad padidino išlaidas ir pastatė didžiają dalį asfaltuotų kelių, na žinoima 2PK dar prisidėjo. Nu tą ir sakau, kad labiau sušikti viską, galėjo nebent tik koks Antanas jei būtu išrinktas premjeru.