Ko gero, jau įpratome girdėti vis dažniau linksniuojamus būdvardžius natūralus, ekologiškas, draugiškas aplinkai. Šie žodžiai, tarsi etiketės, lipdomi beveik prie visko, prie ko kasdienybėje liečiamės, ką galime savo veikla sukurti ar paveikti, kas būtina, kad gyventume: biologiški maisto produktai, homeopatinė medicina, natūralių medžiagų audiniai ir drabužiai, ekologiškas transportas, kuras ir būstas. Tačiau ar visada žinome ir susimąstome, ką iš tiesų reiškia prie žodžių pridedamos dalys eko- ir bio-, ypač kai kalbama apie tai, ko į burną neįsidėsi?

Šį kartą atverkime ekologiško būsto duris, užeikime vidun ir žvilgtelkime atidžiau bei giliau į tai, kas mus supa kasdien – panagrinėkime ekologiškų baldų temą. Tam progą suteikė Milane vykusi tarptautinė baldų ir dizaino paroda.

Žvilgsnis į realybę

Apie ką pirmiausiai pagalvojame išgirdę tariant „ekologiškas baldas“? Ko gero, nebus didelė klaida teigti, jog visų pirmą įsivaizduojame būtinai medinį tokį baldą – pagamintą iš natūralaus medžio, nenaudojant kenksmingąsias medžiagas išskiriančių klijų ir lako, ilgai tarnaujantį ir brangiai kainuojantį. Lengviausia, žinoma, pasiėmus Europos Komisijos žaliųjų viešųjų pirkimų sąrašą tarsi kortas atskleisti visas ekologiškiems baldams taikomas nuostatas ir apibrėžimus, tačiau mes juk žinome, jog praktika visada kiek vėluoja į pasimatymus su teorija. Apie šiemet balandžio mėnesį Milane vykusią tarptautinę baldų ir dizaino parodą pasaulio spauda kalbėjo kaip apie formuojančią ateities dizaino ir baldų pramonės gaires, o pačioje parodoje labai garsiai skambėjo žodis „žalias“. Tad turime puikią progą patyrinėti, kaip į ekologiškus baldus žvelgia pasaulis. Akivaizdu, jog parodos dalyviai ir organizatoriai šį terminą supranta labai plačiai – ekologiškos, anot jų, gali būti tiek įvairiausios medžiagos, tiek technologijos, tiek idėjos.

Natūralu nebūtinai ekologiška

Šių metų paroda liudijo neabejotiną medinių baldų renesansą. Vyraujančios minimalistinės formos, kukli apdaila, meistriškai sukurtas paprastumo įspūdis – akis taip lengva apgauti, natūralumas atrodo toks ekologiškas ir įtikinantis, jog retas kuris susimąsto, iš kokio miško atkeliavo žaliava ir kaip ji buvo apdorota. Tik labai mažai įmonių galėjo pasigirti tarptautiniais sertifikatais, tokiais kaip FSC (Forest Stewardship Council), ir jos tai darė gana garsiai, o visi kiti dalyviai, žinoma, išsisukinėjo gražbyliaudami. Kur kas labiau draugiškos aplinkai atrodė idėjos, siūlančios baldų gamybai naudoti tokias medžiagas, kaip perdirbtą kartoną. Nors skamba ne itin patvariai, tačiau tinkamai apdorojus, apsaugojus baldų paviršių vandeniui nelaidžia medžiaga jie tarnaus ne prasčiau nei mediniai, o ir medžių pavyktų daugiau išsaugoti. Tiesa, ne viskas taip pigu, kaip atrodo. Vieno fotelio iš perdirbto kartono kaina siekia apie tūkstantį eurų.

Kita kartonui labai artima medžiaga – tetrapanas – naujųjų technologijų rezultatas. Buityje panaudotos popierinės pakuotės supresuojamos ir sulydomos be jokios rišamosios medžiagos, o tai, anot gamintojų, yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių medžiagos netoksiškumą.

Perdirbtų medžiagų panaudojimo baldų ir interjero elementų gamyboje idėjos parodos metu skambėjo gana plačiai. Atrodo, jog vis daugiau įmonių, suvokusios nuolat opėjančią natūralių žaliavų gavybos problemą, naująją aukso gyslą randa atliekose, į kurias imama žiūrėti ir kaip į ekonomikos gaivinimo šaltinį. Taigi perdirbtas popierius, plastikas, stiklas, įvairūs metalai, tekstilė, net porcelianas – iš visų šių medžiagų pagaminti baldai drąsiai vadinami ekologiškais, mat vienas pagrindinių žaliojo dizaino principų yra perdirbtų žaliavų panaudojimas, stengiantis kuo labiau sumažinti natūraliems žemės ištekliams daromą žalą.

Rytojaus technologijos

Tuo tarpu kas dveji metai rengiamų virtuvės baldų, įrangos ir vonios dizaino ekspozicijų dalyviai kiek kitaip rūpinosi aplinkos ir žmogiškosios buities gerove.

Deja, ten, kur karaliavo technologijos, kalbos apie ekologiškas medžiagas tarsi pasitraukė į antrą planą, nors ir čia būta malonių išimčių – kai kurie gamintojai savo projektuose sėkmingai derino sertifikuotą medieną su poliruoto plieno paviršiais ar plastiko elementais. Tačiau didžioji dauguma iš esmės rūpinosi kompaktišku, patogiu virtuvės baldų dizainu, derinančiu funkcionalumą ir atsakingą energijos išteklių naudojimą. Tiesa, revoliucingiausios, aplinkos išteklius tausojančios technologijų idėjos pristatytos kol kas tik modelių, prototipų lygmeniu. Juose pagrindinis dėmesys skiriamas vandeniui, kurio nebereikia išpilti baigus virti ar valyti – dėl pažangios sistemos jis panaudojimas dar kartą, šitaip taupant gana sparčiai pasaulyje senkančius šio gyvybiškai svarbiausio elemento šaltinius. Ko gero, nereikia net ir sakyti, kad tokios technologijos automatiškai pakrikštijamos ekoinovacinėmis.

Jautrumą aplinkai gimdo idėjos

Ekologiškų idėjų klausimas yra pats neapibrėžčiausias, atveriantis bene plačiausią diskusijų ir interpretacijų lauką. Ar apskritai idėja gali būti ekologiška, jei ji savo fizine forma visai neprisideda prie aplinkos ir jos išteklių išsaugojimo, žmogaus būties gerinimo, na, pavyzdžiui, jei objektas, įprasminantis ekoidėją, nėra pagamintas nei iš sąvoką atitinkančių medžiagų, nei dėl ekoinovacinių technologijų kaip nors palankiai veikia aplinką? Pasirodo, gali! Štai dizainerių grupė C12 pristatė savo projektą „Tavolo Albero“ (it. „Stalas medis“).

Tai urbanistinei erdvei skirti baldai, turint omeny miesto aikštes, populiarias susitikimų vietas kaip idealias poilsio oazes, kurios šio alternatyvaus hibrido būdu gali virsti mažutėliais „miškeliais“, o kartu ir patogia vieta kavos puodeliui ar užrašų knygelei pasidėti. Matyt, ši idėja realizuota tam, jog ekologiškai veiktų nebent tūlo miestiečio psichologiją. Olandų menininko Ton Matton projektas, nors ir abejotinas savo formų ekologiškumu, kelia itin svarbius žmogiškosios veiklos poveikio aplinkai klausimus. Centrinėje Milano stotyje jis „užveisė“ groteskišką vaismedžių sodą, kuriame žydintys medeliai pasodinti ankštuose vazonėliuose. Jų kamienus remia elektros laidais apraizgyti metaliniai strypai, kuriais kiekvienam tiekiamas dirbtinis apšvietimas, o šalia kabo lašinės, kuriančios visiems labai aiškias prasmes. Ekologiška? Tam tikra prasme taip, jei galvosime apie šio projekto jautresnio žmogaus mąstymui daromą poveikį.

Nuo A iki Ž

Žinoma, visada atsiranda ir „stropių mokinių“, kuriems ne tik itin svarbu suderinti idėjas, medžiagas ir technologijas iki galo, bet dar ir pasirinkti, jų manymu, ekologišką pateikimo visuomenei būdą. Savo produkcijai pristatyti jie rinkosi erdves už oficialaus paviljono ribų, tokiu būdu siekdami išvengti ryškaus komercinio atspalvio. O štai svečiai iš Jungtinių Valstijų sugalvojo dar įdomiau, pavadinę savo stendą „Work in progress“ (angl. „Vyksta darbai“), kasdien jį keitė, taip įprasmindami idėją, jog siekis išlaikyti ekologinę pusiausvyrą pasireiškia ne tik pavienių baldų ar objektų realizacija. Tai yra gyvenimo būdas, kuriam skleistis būtinas lankstumas ir dinamizmas, sąlygos, kai žmonės susitinka, keičiasi idėjomis ir patirtimi.

Tad būkime budrūs: mados vėjai sklinda greitai, o didžioji dauguma parodoje kaip natūralūs ar ekologiški pristatytų baldų ir interjero elementų tokie dažniausiai tebuvo viso labo vienu trečdaliu. Retas kuris gamintojas gali sau leisti visus komponentus – idėjas, medžiagas ir technologijas – sujungti į vieną. Tad daugelis, prabilę apie šį tikslą, viltingai žvelgia į ateitį.

Žurnalo turinys

• Turinys 5
• Ta akimirka žavinga
  Liepa motinėlė 6
  Redakcijos skiltis 7
• Baigti ir pradėti
  Nemirtingo žingsnio taktu
  H. Radauskas. Lietus 8
• Miškas ir mes
  D. Mišutytė. Miškus saugos elektroninė akis 9
  A. Lašaitė. Pusė širdies – miške 12
  Iš valstybinių miškų 14
  Kas naujo pasaulyje 15
• Pokyčių verpetuose
  K. Gastmann. Mes didžiuojamės savo gamta 16
  A. Kuliešis. Vokietijos miškai 18
  Trakai minėjo pergalingą Žalgirio mūšį 20
• Savas miškas
  A. Kuliešis. Lietuvos privačių miškų ištekliai 22
• Baldai ir interjeras
  V. Skafaru. Ekologiški baldai: tarp idėjų ir realybės 26
• Medis ir verslas
  V. Ilonis. Miškų nekertam, tik auginam 30
  Skelbimai 34
  Medienos kainos 37
• Medžioklė
  V. Ribikauskas. Rugpjūtį daugėja medžiojamų gyvūnų 38
• Pirma buvo žodis
  L. Jakimavičius. Pusiaukelė 40
• Medis ir aplinka
  D. Srėbaliūtė. Pasaulio sodais žydintis Marzahn 42
• Iš raudonosios knygos
  Baltijos šilkabitė 45
• Mano medis
  G. Rinkevičius: „Lietuviui ąžuolas – ypatingas medis“ 46
• Juokai
  Koks likimas laukia pragaro? 47

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"

Autoriai: Viktorija Skafaru

Komentarai (2)