Gintaras Aleknonis. Tik pamiršome, kokie esame

Tai kad jau dauguma nebezino kas esa isvis: ar tai Lietuvos zmones, ar tai anglo-lietuviai, ar tai afro-lietuviai bei kokios amerikes-lietuviai ? Tai kas mes visgi tokie esam ?

Ir ką čia nori šia rašliava pasakyti? P.S. šūvių iššautų buvo daug - didžiąją okupacijos dalį vyko partizaninis karas.

Tuoj prisirinks istoriku ir prades skaiciuoti kiek kas turejo tanku ir soviniu bei kas turejo didesnes galias Manau, noreta pasakyti, tai, kad per tuos 20 metu, jau uzmirsome kas mes esame isvis. Skaityk mano komentara. As sieju tik is vienos, nors be abejo ju cia galima ir daugiau prigalvoti.

Pastebėjau, kad imant bendrą vaizdą Lietuva atrodo gerai, tačiau labiausiai bambama dėl smulkmenų. Ir dažniausiai jos labai sureikšminamos. Aleknonis puikus žmogus. Puikus ir straipsnis

Paprastai žmogus žino kokios valstybės pilietis yra.

Zinoti vien neuztenka

Kažkaip paimam kokį straipsnį apie greitą traukinį. Iškarto galima pasakyti apie ką - naujas greičio rekordas kinijoje, džiugu ir t.t. (apie ką galima suprasti iš antraštės). Straipsnyje įdėta dar traukinio nuotrauka, iliustruojanti koks traukinys. Šiame straipsnyje nuotraukos tai gamtos vaizdas (nesusiję su politika) ir dar nuotrauka, nežinau ką tiksliai vaizduoja, bet nemanau, kad susiję su politika. Bet esmė abejų nuotraukų aiški, - kad būtų gražu. Šneka tai irgi apie beleką. Nesistengta nei konkretinti faktų, nei tiksliai istorijos atpasakoti (vadinasi žinių jokių nesuteikia). Paklausus paprasto klausimo "apie ką" taip pat negaunu jokio normalaus tiesaus atsakymo. Kažką nekonkretaus, kaip ir pats straipsnis. Tačiau žmonės giria, kad oi "protingas" straipsnis. Gal ir sutikčiau su terminu "gražus", pripilstyta apie Lietuvą, įdėta nesusijusių, bet gražių nuotraukų. Bet "protingu" nematau už ką.

Nieko jis čia labai gero nepasakė. Paminėjo kad lietuva priimta į žinomus pasaulio klubus, kad priimta į nato ir t.t. Puikiai visi žinom kad valstybių nepriimtų į tuos klubus tik vienetai. Ką jau kalbėt apie tai kad mes priimti į nato negi autorius čia bando kažką nuslėpt ar tik apsimeta kad nesupranta ir kvailam aišku kad valstybės su tokai karine galia kaip mūsų niekas į jokį karinį alijancą neimtų nes tai tik būtų papildomos išlaidos ją ginant ir taip aišku kad paėmė mus tik todėl kad esam arti rusijos ir reikia kuo arčiau jos įsitvirtinti.. Kioning o kas mes buvom? prieš 20 metų buvom rusija, dar seniau buvom vėl bala žino kas.. svarbiausia kad eilinis žmogus nepamiršta kas toks yra ir gyvena savo gyvenimą. Laikai keičiasi niekam nesvarbu kur jis gyvena ar lietuvoje ar rusijoje, visada gali pakeist savo gyvenamąją vietą. Neturi sąlygų važiuoji, ieškai, gyveni ten kur sąlygos yra ir joks patriotizmas čia tavęs neišlaikys.. nebetie laikai kaip nebuvo kur bėgt Tik apgailėtina kaip tiem žmonėm kurie kovojo už savo šalį kažkada, per tiek metų valstybė gali pasiūlyti tik paminklą su jų vardais iškaltais, o realiai daugiau nieko nuo to laiko ir nepasiekta. Galima čia kalbėt kad nereikia nieko tikėtis per 20 metų ir kad tas sėdėjimas ir nieko nedarymas yra normalu, bet emigracija rodo kad yra žmonių kurie keičia ir nori keisti savo aplinką ir vis dar yra tie kurie rašo straipsnius apie tai kad 20 metų trumpas laiko tarpas.. Ko mes negalėjome per tą 20 metų padaryti gaila neišvardyjo straipsnio autorius būtent ko mes negalėjome per 20 metų padaryti, pastatyti atominės? nacionalinio stadijono? sukūrti darbo vietų? numatyti kad bus emigracija lyginant kitų šalių ekonomikas su mūsų? kažkaip nesinori tikėt kad tokių dalykų mes negalėjome per 20 metų apgalvot. Tuolabiau kad ir dabar ar žmogus ko nors prašo iš valstybės? ko nors neįmanomo? jis tik prašo gerai apmokamo darbo kad galėtų joje gyventi, deja skaudu kad valstybė negali pasiūlytį nė tiek.. ar yra kur užsiminta apie planus sekantiems 20 metų? kažkaip neteko girdėt.. o ir patys sovietai pas mus tiek visko pristatė tikrai ne per 100 ar per 200 metų.. 20 metų tikrai nėra trumpas laiko tarpas kaip čia norima pasakyti, na jis būtų trumpas jeigu būtume statę valstybę nuo visiško 0. bet dabar turėjom ir pramonę ir kelius ir mokyklas viską.. Gal netgi nėra etiška sakyti kad per 20 metų neįmanoma pasiekti daugiau nei turime dabar, žmogus iš kart supranta kad jo gyvenimas čia beprasmis, jeigu per 20 metų jis nieko naujo nepamatys..

Nereikia pamiršti kokioj visuomenėj gyvenam. Koks mentalitetas. Sistema gi keitėsi, su ja ir korupcija, ir pasenęs mąstymas, ir visos kitos blogybės. Per 20 metų galima padaryti labai daug jei turi infrastruktūrą, know-how ir minimaliai kliūčių. Deja, realybė Lietuvoje kiek kitokia. Tokiem pokyčiam reikia tikrai daugiau laiko. Autorius labai gražiai paaiškino, kad nebūtina visur ižvelgti tik bloga, stengėsi įžiebti optimizmo, kurio lietuviams ypatingai trūksta. Ir iš tiesų, yra kuo didžiuotis Lietuvoje. Gal ir ne tokia stipri valstybė kaip vakarų kaimynės, į kurias mes taip stengiamės lygiuotis ir kurioms taip pavydim, bet mūsų ir vystymosi sąlygos kitokios (ką autorius ir norėjo pabrėžti).

"yra kuo didžiuotis" - vien ši frazė parodo nepilnavertiškumo kompleksą. Lietuva nepilnavertiškumo kompleksu serga valstybiniu mąstu. Žmonės tik ir ieško kuo "galėtų didžiuotis". O jei tik kas nors pamini Lietuvą, tai didžiausias džiaugsmas... Ant sienų išsiklijuoja visas iškarpas iš užsienio laikraščių kur minima Lietuva. O baisiausia, tai jei koks nors amerikietis nežino šios didelės ir reikšmingos valstybės - iškart galima pradėti menkinti amerikos žmonių protą ir aukštinti savo, ir tokiu būdu pasijausti didžiais (nes mes tai žinome ir kur yra JAV, ir kur yra Lietuva).

Koks pilietis, save laikantis lietuviu, gali nesididžiuoti savo šalimi, tai normali ir taip turi būt, karpyt iš laikraščių nebūtina, nelabai žinau kas taip ir daro, bet jei jam tai patinka, tai kodėl ne? Ar tu toks netolerantiškas, kad tau kliūna? Kur tu čia matai nepilnavertiškumo kompleksą? O gal turi susimenkinimo (ne vieną tokį matęs ) kompleksą?

dėl "klijavimo ant sienų" buvo daugiau sarkazmas. Jei tik koks nors aktorius užsimena apie Lietuvą, ar parodo kokiam seriale, tai iškarto parašo. Įdomu ar taip seka kokie pvz prancūzai kas kur ten juos pamini Nepilnavertiškumo kompleksą ir matau nore didžiuotis Esu lietuvis ir tiek. Nematau reikalo nei tuo didžiuotis, nei dėl to gėdytis. Tas pats, lyg didžiuočiausi, kad gyvenu keturaukščiame name.

sąrašuose ir ištremtas į kokią Uzbekiją. Nemanau, kad kas nors ant sienų klijuoja užrašus apie Lietuvą (nebent kaip filmuose būna serijiniai žudikai, ieškantys savo aukų ar teroristai) - čia jau buvo labai didžiulis sarkazmas ir ne vietoje padėtas dargi. Kitas dalykas, čia kalbi apie delfi.lt ar lrytas.lt kur niekina amerikiečius? O tu bent nutuoki, kas juose dažniausiai lankosi ir rašo komentarus? Paaugliai 11 - 16 metų, neturintys ką veikti ir mokyklos nelankantys, nes jų tėvai yra per daug užsiėmę darbu, kad išlaikytų jų godžias burnas. Trečia, tokiomis temomis geriau pasilaikyti savo nuomonę sau arba palaukti kol daugiau žmonių parašys ir pasižiūrėti kokia nuomonė vyrauja daugiausiai, o tada, jei argumentai neįtikina, tai bent iš lėto ir apgalvotai dėstyti savo argumentus, o ne iš karto imtis drabstytis purvais ant šalies ir jos žmonių.

Na, kai didžioji dauguma lietuvių save ir savo valstybę menkina kaip tik gali, manau yra daug didesnis nepilnavertiškumo komplekso demonstravimas. Didžiuotis galima daug kuo. Tu manai kitos šalys savo pasiekimais nesididžiuoja? Net ir pačios didžiausios ir galingiausios valstybės mėgsta prisiminti reikšmingus įvykius ir pasiekimus. Žmogaus iš prigimties mėgsta savimi (ar savo bendruomene) pasidžiaugti, pagirti. Ir čia nereikia būti patriotu, naciu ar partizanu, kad tai suprasti. Apie Lietuvą iš šono pakankamai nemažai išgirstu (ir iš geros, ir iš blogos pusės). Daug kas net neįsivaizduoja kas ta Lietuva. Ir nė karto nešovė man į galvą, kad tie žmonės kvaili, ir nė karto nepradėjau aiškinti, kad mes Žalgirio mūšį laimėjom ir kokia didi valstybė kadaise buvom. Nekalbu apie pasiekimų ieškojimą ir savęs aukštinimą. Tiesiog lietuviškas pesimizmas nugali bet kokias geras nuotaikas, kas ir yra problema. Pamenu pažįstamas trim žodžiais tai apibūdino: "Lietuvoje yra blogai".

"drabstausi purvais" (jei taip galima pavadinti) ant savęs susireikšminimo, o ne ant šalies.

Žinoma, daug to pesimizmo. Daug tų žmonių, kurie visada bamba ant valdžios ir visko, bet patys ir toliau nemąstydami renka populistus. Tačiau čia kalbu apie tą pusę žmonių, kurie biškį pervertina Lietuvą, o jei tik drįsti pasakyti, kad pvz Prancūzų įtaką pasaulyje akivaizdžiai didesnė, nei lietuvių, tai tave apšauks didžiausiu velniu ir varys lauk iš Lietuvos už tokias eretiškas mintis

Nelabai supratau, ką tomis nuorodomis norėjai pagrįsti? Kad M. Gibsonas išvadino mus aštriadančiais lietuviais prieš keliolika metų? Senos naujienos. Ir ką?

O nenueinant į offtopikus apie patriotizmą, norėčiau grįžti prie straipsnio, kuo jis užkliuvo: Ir durnius žino, kad mes esam NATO ir ES, taip pat akivaizdu, kad neesam labai išskirtiniai iš kitų postsovietinių valstybių. Tačiau kažkaip peršama nuomuonė, kad "arba būk patenkintas čia gyvendamas, arba tu esi durnas ir lauk iš Lietuvos". Progresas ir vyksta būtent dėl nepatenkintų žmonių, kurie nori keisti esąmą tvarką ir provinciališkumą.

Kad lietuviams tai didelis įvykis, net laikraščiuose reikia rašyti ir įsikišti ambasadai.