Sėkmingo verslo pavyzdžiai: „lengviau pasakyti, į kurias Europos šalis dar neeksportuojame“  (3)

Biržų krašte viena medienos perdirbimo bendrovė švenčia gražią sukaktį. Lygiai prieš 20 metų, 1990-ųjų gruodį, įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Tyla“. Įmonė visiškai pateisina pavadinimą, apie ją mažai ką težino vietiniai. Bendrovės savininkai nesigarsina apie darbus, reklama jų nesudominsi. Tyliai dirba, kantriai atlaikydami visas užslenkančias negandas. Savo gaminiais puošia europiečių gyvenimus, o 150 biržiečių parūpina darbo vietas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Surado sėkmės raktą

Bendrovę įsteigė keturi drąsūs jauni vyrai: Laimis Januševičius, Egidijus Butėnas, Virginijus Urbonas ir Arūnas Vaitaitis. Skirtingų sričių specialistai, paragavę verslo duonos skyrium, sumanė suvienyti jėgas. „Tyla“, kaip ir daugelis tada pradėjusių verslą, neturėjo aiškios vizijos.

Prekiavo statybinėmis medžiagomis, pavažinėtais automobiliais iš Vokietijos, gėlėmis, net dėvėtais drabužiais, aktyviai dalyvavo privatizacijos procese. Privatizavę statybinę organizaciją – tuometinį Darbų vykdytojo barą, vertėsi statybomis. Palaipsniui šios statybinės organizacijos bazėje kibo į medienos gaminių verslą. Užmezgę verslo ryšius su partneriais Vokietijoje, pradėjo medienos gaminių eksportą į šią šalį. Pabandė nuo paprasčiausių ruošinių. Pjovė iš apvalių rąstų, obliavo, šlifavo ruošinius įvairiems skydams, tvoroms. Vėliau ėmė gaminti lauko ir sodo baldus bei namelius.

„Būdami Vokietijoje žiūrėdavome į dailius medinius poilsio namelius, vasarnamius. Atrodė fantastika, kol patys įsidrąsinome tokius gaminti“, – prisipažįsta verslininkas A. Vaitaitis.

Sparčiai plėtė gamybą

Savininkams kilo uždavinys aprūpinti įmonę medienai perdirbti reikalingomis staklėmis ir kitais įrenginiais. Vojažai po Vakarų Europą, paieškos, naujos pažintys. Iš pradžių pirko nenaujas, dėvėtas stakles, beje, sėkmingai dirbančias ir šiandien.

Vėliau ėmė kreditus, plėtė gamybą jau įsigydami ir naujų įrengimų, statydami gamybos cechus. Pagrindinė gamyba persikėlė į Kilučių kaimą, kur buvusių kolūkio fermų teritorijoje pastatyta apie 5 500 m2 gamybinio ploto gamykla. Kartu plėtėsi ir gaminių asortimentas. Pradėję nuo paprasčiausių medinių ruošinių tvoroms, šiuo metu gamina ir medinius gyvenamuosius namus. „Tyla“ per metus perdirba iki 8–10 tūkst. kubų medienos. Tačiau nelabai įdomi partnerė vietos privačių miškų savininkams ar valstybės miškų naudotojams. Perka tik nedaug drebulės ir juodalksnio medienos pirtims ir saunoms. Išsaugojo nedidelę lentpjūvę, šią medieną išsipjauna savo bazėje. Pagrindinę dalį medienos importuoja iš Rusijos, šiek tiek – iš Suomijos ir Švedijos. „Mūsų gaminių specifika reikalauja itin aukštos kokybės medienos. Perkame šiaurės eglę, ne apvalią, o jau išpjautą ir išdžiovintą. Atsisakėme ir savo džiovyklų. Mokame pasaulinėmis kainomis, nesvarbu, rusams ar švedams. Iš tokios medienos gaminame medinių namų detales itin patikimiems statiniams“, – atkreipė dėmesį A. Vaitaitis.

Apdorojama įvairiomis staklėmis

Atvežta mediena apdirbama bendrovės cechuose. Gautą medieną darbininkai išrūšiuoja ir suskersuoja reikalingo ilgio lentomis. Stambesnė mediena obliuojama, dirba net trejos profilinės obliavimo staklės. Jei yra užsakymas, plonesnė mediena klijuojama į storesnius ruošinius

Seniau smulki mediena patekdavo į atliekas, būdavo parduodama kurui. Dabar trumpi galiukai leidžiami per dygsniavimo stakles, dygsniuota mediena naudojama lagėms, latams, durims bei langams gaminti. Išpjaustomi medienos tašų kampai, tam tarnauja net penkerios kampų sujungimų išpjaustymo staklės.

Smulkesniems statiniams daromi 3–4,5 cm storio ruošiniai, bet didesniems vasarnamiams ir gyvenamiesiems namams naudojami ir storesni klijuojami tašai – 6 ir 9,5 cm storio. Gyvenamieji namai būna net ir dvigubomis sienomis: 9,5 cm ir 3 ar 4,5 cm skersmens tašų dviguba siena su šiltinimu tarp jų.

Turi savo projektuotojus

Bendrovė turi savo projektuotojus, kurie užsakovo idėją ar norą perkelia į darbinius brėžinius, nes daugiausia gaminama pagal individualius užsakymus. Didesniems namams projektus kartais rengia tos šalies architektai pagal specifinius vietos reikalavimus. Dažniausiai tai būna tik architektūrinė dalis, darbinius brėžinius bet kuriuo atveju atlieka bendrovės projektuotojai.

Projektai paprastai esti individualūs kiekvienam konkrečiam statiniui. Tai sudaro nemažai keblumų, reikalauja didelio gamintojų lankstumo. Pagal tuos brėžinius cecho meistras rūpinasi, kad technologinio proceso metu būtų pagamintas statiniui reikalingų detalių komplektas: sienų tašai, grindų ir stogo lentos, gegnės, įvairiausi apvadai, durys, langai ir t. t.

Gaminių pristatymu užsakovams rūpinasi pati bendrovė. Tai nelengva provincijos sąlygomis, bet nepaveda – užsakymus pateikia laiku. Kartais tenka siųsti furgoną su vienu gaminiu, kartais pripakuojamas pilnas smulkių gaminių. O didesnis namas net netelpa į vieną furgoną.

Apjuosė visą Europą

Paklaustas apie eksporto geografiją, pašnekovas šypsosi: „Lengviau pasakyti, į kurias Vakarų Europos šalis dar neeksportuojame“. Airija, Belgija, Danija, Graikija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija... Europa sėkmingai įvaldyta. Pagaliau – tolimoji Japonija, kurios gyventojams patiko lietuvių pagaminti vasarnamiai. Daugiausia eksportuojama į Vokietiją ir Olandiją.

Biržiečiai eksportuojamų gaminių užsienio šalyse dažniausiai nestato, tuo rūpinasi jų gaminiais prekiaujančios kompanijos, kurios samdo statybos organizacijas arba tai padaro pats užsakovas, jei nori pigiau. Tik išimtiniais atvejais, kai konstrukcijos ypač sudėtingos, gamintojas siunčia savo meistrus padėti jas surinkti.

Eksportas sudaro iki 97 proc. įmonės apyvartos. Pagrindiniai klientai – vakarų europiečiai ir, kaip indikatorius, japonai. Verslo pakilimo laikotarpiu‚ pavyzdžiui, 2008 m., bendrovės eksportas siekė 14,4 mln. Lt, o 2009 m. susitraukė iki 10,9 mln. Lt. Per metus iš bendrovės teritorijos į užsienį išvažiuoja apie 170 furgonų su gaminiais. Į vieną furgoną kartais pakraunama iki 30 poilsio namelių. Iš to galima susidaryti nuomonę apie eksporto mastą.

Sunkmetis sutrikdė ritmą

Krizė pradėjo rodyti nagus prieš porą metų, 2008 m. gruodžio – 2009 m. vasario mėnesiais sumažėjo užsakymų. Ir tai buvo ne įprastas sezoniškumas, dar prasidėjo kritinis laikotarpis, gąsdinančios ekonomistų prognozės. Bendrovė spaudėsi iš vidaus, atleido 30 darbininkų, daugiausia stalių, likusiems sumažino atlyginimus. Pašnekovo žodžiais, ne dėl to, kad ypač sumažėjo užsakymų, o dėl to, kad reikėjo optimizuoti išlaidas. Jau įsismaginusi dirbti dviem pamainomis, grįžo prie vienos.

Šiais metais bendrovė, dirbdama viena pamaina, per 10 mėnesių eksportavo gaminių už 10,5 mln. Lt. Prognozuojama metinė apyvarta gal ir nesieks 2008 m. lygio, bet smarkiai priartės. „Apyvarta būtų didesnė, jei ne tos nelemtos baimės. Padidėjo produktyvumas, sugrįžo dalis atleistų darbininkų. Nerizikavome priimti daugiau, nes lengva priimti, bet skausminga atleisti. Lapkričio mėnesį jau padidinome atlyginimus darbuotojams“, – pasakoja A. Vaitaitis.

Šiuo metu didžiausia problema – pristatymo terminai, kartais siekiantys 8–9 savaites.

Negali didinti kainų

Pasak vieno iš bendrovės savininkų, įmonės pelnas priklauso ne tik nuo pardavimo, bet ir nuo medienos kainos. Pastaraisiais metais nuolat brango mediena, jos kainos dar kilo ir tris šių metų ketvirčius, tik paskutinįjį šiek tiek stabilizavosi. Nuo 2006 m. mediena pabrango beveik dvigubai.

Bendrovei didinti gaminių kainas neleidžia konkurencija, dirba su minimalia marža, nes yra viena iš brangesnių eksportuotojų. Be to, jos specifika tokia, kad nėra išankstinių kontraktų, kurie garantuotų užsakymų stabilumą. Kiek prašo klientai, tiek daro, jokių atsargų. Bendrauja su įvairių lygių klientais, palaiko daug smulkių, kurie naudingi kilus ekonominiams sunkumams.

 

Turinys

  • Redakcijos skiltis 6
    Peržengus naujųjų slenkstį
  • Nemirtingo žingsnio taktu
    U. Tamošiūnaitė. Žiema (III) 8
  • Ta akimirka žavinga
    Trainiškio ąžuolas 9
  • Miškas ir mes
    V. Ilonis. Urėdija – ne baubas 10
    K. Jaskelevičius. Miškininkų išmintis ir ambicijos 13
    V. Ribikauskas. Liksiu dėkingas likimui18
    A. Brukas. Eigulių mėsmalė 1939–1953 23
    Kas naujo pasaulyje 27
  • Pokyčių verpetuose
    V. Skafaru. Ateitis prasideda prie pietų stalo 28
  • Savas miškas
    Miškas mėgsta priežiūrą 32
    N. Kupstaitis. Vyksta esminis persilaužimas 36
  • Baldai ir interjeras
    V. Ilonis. Baldininkams – moderni įranga 40
  • Medis ir verslas
    A. Kazitėnas. Prasimušė į Europos rinką 43

    Skelbimai 50
  • Technika
    D. Srėbaliūtė. Svečiuose pas HSM 52
    I. Požėlienė. Medvėžių svoriai 57
  • Medžioklė
    D. Bartkienė. Žvėrys – atgaiva ir džiaugsmas 60
    V. Ribikauskas. Pūgų ir vilkų metas 66
  • Knygų lentyna
    J. Kuprionis. Miškininkas 68
  • Mūsų žosmė
    Žinokime, ką geriame! Į sveikatą! 68
  • Iš raudonosios knygos
    Rudasis lokys 69
  • Pirma buvo žodis
    G. Aleknonis. Pamiršome, kokie esame 70
  • Būkime sveiki
    D. Červokienė. Auksinis sveikatos eleksyras 72
  • Miško pavilioti
    A. Kasperavičius. Prie pelkės priaugęs girininkas 74
  • Jaunuolynas
    V. Macijauskienė. Gyvuojame neilgai, bet... 77
  • Mano medis
    V. Stundys: Brangiausi medžiai – iš vaikystės 79
  • Juokai
    Mes – primatai! 80
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"
Žurnalas
Autoriai: Alfonsas Kazitėnas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)