Kelionės keltais Lietuvoje populiarėja, nors ir ne ypač sparčiai. Priežastis – gundantį komfortą dažnai įveikia bilieto kaina. Šiais laikais, kai skaičiuojame kiekvieną centą, finansinis motyvas dar labiau spręs, kokį keliavimo būdą rinktis. Nuo ekonominės padėties priklausys ir tai, ar bus įsigyjama naujų keltų.

Dažnai pakeiksnojame, kad nuo tikrosios Europos mus skiria Lenkija ir jos keliai, tegul kaskart ir gerėjantys, bet susižavėjimo nekeliantys. Alternatyvų yra, ypač šiais laikais, kai oro transporto bendrovės siūlo palyginti nebrangius skydžius. Bet ką daryti, jei norime išvykti ilgesnei kelionei ir po svečią šalį pasisukioti savu automobiliu? Tada vairuojame į Klaipėdą, automobiliu įvažiuojame į keltą, paliekame krovininiame denyje, o patys galime jau pradėti atostogauti ir laukti, kol keltas pasieks tolimą krantą. Žinoma, prieš tai verta apskaičiuoti, ar mūsų kišenė yra pajėgi sumokėti už tokį komfortą.

„Kelionė keltu, palyginti su kelione sausuma, yra gerokai saugesnė. Keleivis į laivą kartu gali pasiimti ir automobilį, ir augintinį, ir faktiškai neribotą kiekį bagažo. Keliantis keltu, tausojamas automobilis. Be to, žmonės iš laivo išvažiuoja pailsėję ir gali toliau saugiai tęsti savo kelionę, vykti į darbą ir pan.“, – kelionės jūra privalumus vardija Vaidas Klumbys, AB DFDS LISCO Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas.

Jis pasakoja, jog kompanija keltų grafikus stengiasi sudaryti tokius, kad įlipęs į laivą vakare, keleivis kitą rytą išliptų kelionės paskirties taške.

Tiesa, pažvelgę į keltų tvarkaraštį, matome, jog tai tiesa, jei kalbame apie maršrutus į Karlshamną (Švedija) bei Zasnicą (Vokietija). O štai plaukiantieji į Kylį (Vokietija) miestą pasiekia apie pietus arba vakare. Nebent į kelionę iš Klaipėdos išsirengtų pirmadienį – tuomet Kylyje galima išlipti iki antradienio vidurdienio.

Moka už saugumą

Statistika byloja, jog kelionę keltu renkasi įvairūs keleiviai: vasarą didžiausią dalį sudaro turistai, grupėmis vykstantys į Lietuvą ar iš jos, šeimos ar draugų grupelės, žmonės, važiuojantys lankyti artimuosius ar gimines. Žiemą daugiausia keliaujama darbo ar verslo reikalais, į studijas. Tačiau kiti vyksta paprasčiausiai apsipirkti – Vokietijoje šiuo metų laiku gausybė sezoninių išpardavimų.

Nors daugelį keliauti keltais vilioja galimybė ne tik nevairuoti, bet ir patogiai išsimiegoti kajutėse, vis dėlto kelionė, trunkanti keliolika valandų, gali prailgti, ypač tiems, kurie neįsimetė kokio nors skaitalo.

Vis dėlto čia kiekvienas sau ras užsiėmimą.

„Laivuose įrengtos įvairių kategorijų kajutės, restoranai, barai, vaikų žaidimo kambariai, parduotuvės keliauninkams suteikia geras poilsio, apgyvendinimo ir maitinimo sąlygas. Ne veltui daugelis mūsų klientų, vykstančių į Vokietiją ar toliau, džiaugiasi galėdami išvengi varginančių ir pavojingų Lenkijos kelių. Dalis keliautojų pastebi ir tai, kad atostogos ir poilsis prasideda įlipus į keltą“, – tvirtina V. Klumbys, tačiau ir pats atkreipia dėmesį, jog keliauti keltu yra brangėliau nei sausuma.

„Tačiau tai – vertinimo klausimas: kai kam saugumas, gera savijauta ir laikas yra svarbiau negu kaina“, – pabrėžia DFDS LISCO atstovas.

Bilietų kaina per pastaruosius metus keitėsi nežymiai. Kai kurios pozicijos šiek tiek brango, kitos – netgi pigo.

„Tarkime, automobilio perkėlimo bilietas iš Lietuvos į Vokietiją 2006 m. buvo sumažintas nuo 370 Lt iki 270 Lt. Beje, kai važiuojama trise ar daugiau, automobilio kaina krenta iki 220 Lt“, – pavyzdį pateikia V. Klumbys.

Kita vertus, tenka mokėti ne tik už automobilio perkėlimą. Bilietas pačiam keleiviui kainuoja kur kas brangiau. Tiesa, kaina priklauso nuo sezono. Į Kalėdoms jau besipuošiančią Vokietiją išsirengę dabar, už bilietą į vieną pusę mokėtumėt 270 Lt (jei kajute dalintumėtės dar su 3 bendrakeleiviais. Norintiems dvivietės kajutės, bilietas kainuos 370 Lt). Tačiau jei keliauti norėtumėte liepos-rugpjūčio mėnesiais, per patį atostogų piką, už bilietą keturvietėje kajutėje tektų mokėti jau 405 Lt, o dvivietėje – 546 Lt. Maitintis tenka irgi iš savų lėšų.

Bilietų kainų skirtumus lemia sezoniškumas, kurio įtaka keltų, kaip ir visų kitų transporto rūšių, verslui yra didžiulė. Daugiausiai klientų sulaukiama vasarą, kai prasideda kelionių metas. Pavyzdžiui, liepą keltų apkrovimas viršija 90%, nors tuo metu bilietai kone dvigubai brangesni nei rudenį ar žiemą.

Duomenys rodo, jog keliaujančiųjų keltais kasmet vis daugiau ir ne tik vasarą. Pernai LISCO pajamos buvo 194 mln. Lt, šiemet planuojama, jog jos sieks apie 197 mln. Lt. Pernai gabenta 140000 keleivių, o šiemet planuojama 12000 daugiau. Daugiau turėtų būti keliama automobilių: 2007 m. gabenta 55000, o šiemet planuojama apie 60 000.

„Iki šiol keleivių srautai nuosekliai augo. Tam didelę įtaką darė subalansuota kainodaros politika, pastangos pritraukti užsienio turistų srautus į Lietuvą. Aktyviai dirbta ir su kemperių asociacijomis Vokietijoje, Olandijoje bei poilsio stovyklomis Lietuvoje. Kita vertus, Lietuvos priėmimas į ES bei darbo rinkos atvėrimas naujosioms ES valstybėms irgi paskatino augti kelionių – taip pat ir keltais – rinką. Dar viena augimo priežastis – akivaizdžiai didėjantis bendrasis žmonių mobilumas. Kaip matyti iš šiemetinių prognozių, keliaujančiųjų keltais rinka dar auga, tačiau baiminamasi, jog ekonomikos nuosmukis, sumažėjusi perkamoji galia, lietuviškos darbo jėgos poreikio Europos senbuvėse mažėjimas šiemet pablogins keltų keleivių statistiką – augimas kitais metais gali sudaryti vos kelis procentus ar netgi būti „nulinis“, – apie šios dienos realijas kalba V. Klumbys.

Lems ekonomika

Klaipėda negali pasigirti plačiu maršrutų asortimentu, tai lemia geografiniai regiono ypatumai. Iš siūlomų maršrutų populiariausi yra į Kylį ir Karlshamną.

„Šiose linijose eksploatuojami galingesni laivai, siūloma daugiau paslaugų, be to, palankesnė minėtų uostų geografinė padėtis. Kylis yra arti Hamburgo (98 km), Hanoverio (250 km), Bremeno (210 km). Dalis į šį uostą plaukiančių keleivių kelionę tęsia į Olandiją, Beniliukso šalis, Angliją. Karlshamnas yra įsikūręs gerai išplėtotu turizmu ir stipria pramone pasižyminčioje pietinėje Švedijos dalyje. Netoliese yra Kopenhaga (190 km), antrasis pagal dydį Švedijos miestas Geteborgas (320 km)“, – pasakoja keltų bendrovės atstovas.

Prieš keletą metų buvo nuspręsta maršrutu Klaipėda-Zasnicas gabenti kone vien krovininius automobilius, keleiviams paliekant vos keliolika vietų. Anot V. Klumbio, šis sprendimas buvo priimtas ne dėl komercinių paskatų, o dėl kai kurių ES ir Lietuvoje keliamų saugumo reikalavimų, kuriuos vykdydama kompanija turėjo atsisakyti keleivių. Tačiau keleiviai linijoje vėl plukdomi nuo 2007 metų.

Kitais metais Kylio linijoje kompanija planuoja pristatyti naują, šiuo metu Italijoje statomą, keltą, galintį gabenti 2500 linijinius krovinio metrus ir 600 keleivių.

„Ar taip įvyks, priklausys pirmiausia nuo bendros ekonominės padėties, krovinių srautų per Klaipėdos uostą bei konkurencinių Klaipėdos uosto „gebėjimų“, – apsidraudžia LISCO atstovas.

Šiuo metu įmonėje dirba 393 jūrininkai ir 105 kranto darbuotojai. Vieną keltą aptarnauja vidutiniška 34 asmenų įgula, o vasarą ji keliais nariais padidėja dėl išaugusių srautų.

Paklaustas, dėl ko dažniausiai skundžiasi keleiviai, V. Klumbys tik šypteli: „Jei kas ir būna ne visiškai patenkintas, tai dažniausiai tik dėl organizacinių nesklandumų arba dėl blogo oro“, – nusijuokia.

Vairuotojų „kultūra“

Vis dėlto išsirengusiems į kelionę keltu vertėtų nusiteikti netikėtumams, ypač jei keliaujate pirmą kartą. Dar įdomesnė kelionė laukia moterų: bent jau bendrakeleivių, kurių dauguma – vilkikų vairuotojai, dėmesio tikrai nepritrūks. Kaip pasakoja viena keliautoja, būtų kur kas maloniau tokio dėmesio nesulaukti.

„Nors vykome su draugų grupele, kurioje buvo ir vyriškių, su bendrakeleive sulaukėme ne vieno kvietimo prisijungti prie kitų kompanijų. Tiesa, per daug pykti negali, nes viskas vyko salėje, kur koncertavo kažkoks muzikantas ir keleiviai tarytum buvo raginami pašokti, tačiau kai kurie kvietimai buvo pernelyg tiesmukiški ar netgi įžūlūs“, – pasakoja moteris, kuri keltu keliavo pirmą kartą.

Ji įsiminė, kaip vienas vilkiko vairuotojas „gyrėsi“, jog belaukdamas, kol įvažiuos į keltą, uoste prisigėrė tiek, kad vos ant kojų pastovėjo: jo vilkiką į keltą įvairavo kolegos, o šis, susiradęs savo kajutę, vaišinosi toliau.

Apskritai kelionė keltu jai paliko malonų įspūdį, nekreipiant dėmesio į kai kurių vairuotojų „kultūrą“.

„Tai kur kas patogiau, negu sėdėti autobuse ar automobilyje. Be to, personalas paslaugus ir, pastebėjęs kylančią problemą, visada pasirengęs padėti. Svarbu, kad galima normaliai išsimiegoti ir, atvykus į kitą šalį, kelionę pradėti žvaliam. Jau vien jūros toliai ar prasilenkiančių laivų vaizdai ko verti“, – pasakoja moteris.

Tiesa, jos bendrakeleiviams pasisekė mažiau – reikėjo kajute dalytis su keliais vairuotojais, todėl nori nenori teko per naktį klausytis, kaip šie pliekia kortomis.

Komentarai (0)