Jeigu muzikos instrumentų gamintojai palygintų žmogaus balso aparatą su orkestro instrumentais, vargu ar jis sulauktų daug dėmesio. Išrikiavus pagal dydį, balso dėžutė (gerklos) ir kvėpavimo takai, kuriuose ji yra, atsidurtų greta pikolo fleitos – vieno mažiausių mechaninių muzikos instrumentų. Tačiau patyrę dainininkai sėkmingai varžosi su pavieniais žmonių darbo instrumentais ir netgi su visu orkestru. Kaip jie sugeba išgauti tokius efektingus garsus?

Ingo R. Titze

Neseniai yra tirta, kaip balsas kuria įspūdingą garsų diapazoną; rezultatai atskleidė, koks stebėtinai sudėtingas yra vokalinės sistemos elementų veikimas ir jų sąveika.

Daugiau kaip pusę amžiaus mokslininkai aiškino balso gebėjimą dainuoti remdamiesi vadinamąja tiesine kalbos akustikos teorija, kuri teigia, kad garso šaltinis ir rezonatorius (stiprintuvas) veikia nepriklausomai (žr. The Acoustics of the Singing Voice, Johan Sudberg, Scientific American, 1977 kovas). Dabar tyrėjai išsiaiškino, kad kuriant žmogaus balsą netikėtai svarbus vaidmuo tenka netiesinėms sąveikoms, kurių metu šaltinis ir rezonatorius daro vienas kitam įtaką. Šios įžvalgos leidžia aprašyti, kaip didieji dainininkai išgauna tuos nuostabius garsus.

Daugiau skaitykite balandžio numeryje

Komentarai (0)