Intelekto reiškinys sudėtingas ir yra nuveikta beviltiškai mažai, kad jį perprastume. IQ išmatuoti lengva ir jis atspindi kai ką realaus. Vis dėlto mokslininkai, kurie stengiasi nustatyti konkrečius intelektą lemiančius genetinius veiksnius, suvokia, kad tai padaryti sunkiau, nei tikėtasi. Yra šimtai, o gal ir tūkstančiai genų, kurie drauge lemia intelekto skirtumus.

Roberto Plomino (Robert Plomin) darbe svarbiausia kantrybė. Jis dirba elgesio genetiku Londono psichiatrijos institute, bando išsiaiškinti intelekto prigimtį. Atlikdamas savo tyrimą jis stebi tūkstančius augančių vaikų. Plominas užduoda jiems tokius klausimus, kaip antai: „Kas bendra tarp vandens ir pieno?“ ir „Kurioje pusėje leidžiasi saulė?“ Pirmiausia mokslininkas ir jo kolegos apklausė vaikus akis į akį arba telefonu. Šiandien daugelis jų jau yra paaugliai ir atlieka testus internetu.

Viena prasme tyrimas pasirodė esąs sėkmingas ir sukėlė entuziazmą. Visi tyrime dalyvaujantys vaikai yra dvyniai; paaiškėjo, kad identiški dvyniai linkę surinkti maždaug po tiek pat balų, kitaip nei neidentiškieji; šie savo ruožtu surinko panašesnį balų skaičių nei giminystės ryšiais nesusiję tiriamieji. Šie rezultatai (taip pat ir kitų tyrimų) rodo, kad su tuo, kaip vaikai atsakinėja į intelekto testų klausimus akivaizdžiai susiję genai.

Tačiau Plominas nori žinoti daugiau. Jis siekia nustatyti specifinius genus, kurie daro įtaką. Dabar mokslininkas jau turi tam priemonę, apie kurią net nesvajojo, kai pradėjo savo darbą. Plominas su kolegomis nuskenavo tiriamųjų genus prietaisu, kuris vadinamas mikrogardele. Tai nedidelis lustas, kuris gali atpažinti pusę milijono skirtingų DNR fragmentų. Turėdamas šį galingą prietaisą ir didelį tiriamųjų skaičių, mokslininkas gali aptikti genus, kurie daro net ir nedidelę įtaką balų skirtumams.

Vis dėlto kai Plominas su bendradarbiais pažvelgė į mikrogardelės tyrimo – didžiausios kada nors buvusios su intelektu susijusių genų paieškos – rezultatus, jie nenudžiugino. Tyrėjai rado tik šešis genetinius žymenis, kurie šiek tiek darė įtaką surenkamų balų skaičiui. Tik vienas genas išlaikė būtiną statistinį patikrinimą, nustatantį, ar rezultatai ne atsitiktiniai. Jis buvo 0,4 proc. balų skirtumo priežastis. Galiausiai niekas nežino, kokią funkciją tas genas atlieka organizme.

„Tam tikra prasme tai visiškai neįdomūs rezultatai“, – sako Plominas.

Su panašiomis problemomis susiduria dauguma intelektą tyrinėjančių mokslininkų. Be mikrogardelių jie pasitelkia smegenų skenavimo ir kitas sudėtingas technologijas, kurios padeda tirti, kokie įmantrūs genų ir aplinkos šokių žingsneliai lemia besivystančiųjų intelektą. Mokslininkai pradeda įžvelgti, kaip intelekto skirtumai atsispindi smegenų struktūroje ir veikloje. Kai kurie tyrėjai netgi pradėjo kurti naują intelekto vaizdinį – esą jį lemia būdai, kuriais informacija perduodama smegenyse. Vis dėlto, nepaisant visų šių pasiekimų, intelektas yra gili paslaptis. „Stebėtina, kaip mažai mes žinome“, – sako Minesotos universiteto psichologė Vendi Džonson (Wendy Johnson).

Daugiau skaitykite žurnalo lapkričio numeryje

Komentarai (0)