Informacinės technologijos. Mokslas 2.0 (0)
Terminas Mokslas 2.0 įvardija naują populiarėjančią mokslininkų praktiką – skelbti pirminius tyrimų duomenis, gimusias idėjas, atradimus, rengiamų mokslinių straipsnių juodraščius internete, kad kiti galėtų su jais susipažinti ir komentuoti. Nepaisant visų už ir prieš, Mokslo 2.0 interneto svetainės sparčiai plinta. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra OpenWetWare projektas, pradėtas Masačusetso technologijos universiteto biologų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmosios kartos žiniatinklio (angl. World Wide Web) teikiamos galimybės pakeitė mažmeninę prekybą ir informacijos paiešką. Vėlesni reiškiniai, tokie kaip tinklaraščių rašymas (angl. blogging), žymenų vartojimas (angl. tagging) ir virtualusis socialinis bendravimas (angl. social networking), paskatino prabilti apie Žiniatinklį 2.0. Žmonės gavo galimybę ne tik naudoti internete esančią informaciją, bet ir patogiai ją skelbti bei redaguoti ar bendradarbiauti. Pokyčiai paskatino kiek kitaip mąstyti ir dirbti žurnalistus, rinkodaros specialistus ir netgi politikus.
Atrodo, jau atėjo ir mokslo eilė. Kol kas nedidelis, bet greitai besiplečiantis tyrėjų ratas (beje, ne tik jaunimo) pradėjo skelbti savo darbus visiems internete prieinamais Žiniatinklio 2.0 būdais. Kol kas šie bandymai vis dar pernelyg padriki, kad būtų vadinami nauju socialiniu judėjimu, tačiau naująsias priemones išbandžiusiųjų patirtis byloja, kad žiniatinkliu paremtas Mokslas 2.0 yra ne tik bendruomeniškesnis už tradicinį, bet ir akivaizdžiai produktyvesnis.
„Mokslas gyvuoja ne vien todėl, kad žmonės atlieka bandymus, bet ir todėl, kad juos aptarinėja“, – aiškina Kristoferis Suridžas (Kristopher Surrige), internetinio žurnalo Public Library of Science On-Line Editon (PLoS ONE, www.plosone.org) vyriausiasis redaktorius. Kritikuoti, patarti, dalintis idėjomis ir duomenimis – toks bendravimas yra mokslo pagrindas. Tai galinga priemonė taisyti klaidoms, remtis kolegų patirtimi ir skleisti naujas žinias. Išspausdinti kompetentingai recenzuotą straipsnį yra svarbu, sako pats jų nemažai publikuojantis Suridžas, tačiau „jie fiksuoja tik tai, kas jau padaryta, bet neskatina bendradarbiauti. Dabartinė sistema nėra išplėtota. Apsiribojama trumpomis darbų citatomis ir laiškais redaktoriui.“
Žiniatinklio 2.0 technologijos skatina žymiai vertingesnį dialogą, teigia daktaras Bilas Hukeris (Bill Hooker), Šrinerio (Shrinner) vaikų ligoninės Portlande vėžio tyrėjas. Jis yra ir trijų dalių apžvalgos apie galimybes padaryti mokslą atviresnį, autorius. Ji paskelbta 3 Quarks Daily (www.3quarksdaily.com). Šiame tinklaraštyje grupelė entuziastų rašo apie mokslą ir kultūrą. Bilas teigia: „Atskleisti žmonėms asmeninius laboratorijos užrašus man reiškia atverti jiems langą į savo kasdienį darbą. Tad mano veikla darosi kur kas geriau suprantama. Iš straipsnių aiškiai matyti, kas buvo daroma ir pavyko, tačiau lieka neaišku, kas bandyta, bet nepasisekė. Kai parodau savo dienoraščio užrašus, šios smulkmenos išryškėja. Tai daro mokslą efektyvesnį.“ Be to, toks postūmis galėtų gerokai pagelbėti visuomenei tiek kurti vaistus, tiek didinti šalies konkurencingumą pasauliniu mastu.
Be abejonės, daugelis mokslininkų kol kas labai atsargūs ir neatvirauja. Tai žymiausia biomedicinos srityje, kurioje itin didelė konkurencija, o patentai, parama bei užimamos pareigos priklauso nuo to, kas pirmas paskelbia išradimą. Šiems praktikams Mokslas 2.0 atrodo pavojingas: rodyti viešai savo rimtus darbus tinklaraščiuose ar bendruomeninėse svetainėse – tai lyg leisti įsibrauti į laboratoriją arba, dar blogiau, – lyg konkurentai pavogtų geriausias idėjas ir jas paskelbtų kaip savo.
Šalininkų teigimu, atvirumas didina mokslo produktyvumą. „Kai skelbi savo darbus internete, – sako Hukeris, – galiausiai pastebi, kad su kitais mokslininkais nebe konkuruoji, bet dirbi išvien.“