Visuomenės sveikata. Sudėtingas darbuotojų sveikatos galvosūkis (0)
Septynerius metus trunkantis Konektikute veikiančios gamyklos Pratt & Whitney Aircraft darbuotojų sergamumo smegenų vėžiu tyrimas – didžiausia visų laikų darbuotojų sveikatos studija. Buvo ištirta apie ketvirtį milijono žmonių, įmonėje dirbusių per beveik 50 metų laikotarpį (1952–2001 m.). Gausybė tyrimo metu surinktų naujų duomenų gali padėti išnarplioti daugybinių kenksmingų medžiagų poveikių painiavą, o beprecedentė tyrimo apimtis skatina kurti naujus metodus tvarkyti didžiuliams informacijos srautams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvo eilinė Džono Šėjos (John Shea) ir Džono Greko (John Greco) darbo diena. Didžiulis Pratt & Whitney Aircraft gamyklos arkinis angaras skendėjo šlifavimo staklių purškiamos alyvos migloje. Ji dengė lubas ir gaubė darbininkus. Visi grįždavo namo kiaurai permerkti aitrios mašininės alyvos. Gamyklos grindinyje žiojėjo riebalų šalinimo angos, pripildytos variklio dalims valyti skirto tirpiklio, kuriuo darbininkai valėsi rankas ir drabužius. 34 savo gyvenimo metus Šėja praleido šlifuodamas variklių mentes beveik 100 tūkst. m2 ploto angare Nort Heivene, Konektikute. 1999 m., būdamas 56 metų, jis išgirdo diagnozę: smegenų vėžys. Po pusmečio Šėjos draugas ir bendradarbis Grekas sužinojo sergąs ta pačia liga – glioblastoma multiforme, pačia agresyviausia smegenų vėžio atmaina. Praėjus metams po Šėjos diagnozės abu vyrai jau buvo mirę. Jų našlės nusprendė išsiaiškinti, kaip tokia neįprasta šios mirtinos vėžio formos atvejų sankaupa galėjo atsirasti vienoje žymiausių pasaulyje reaktyvinių variklių gamyklų.
2001 m. pradėtas smegenų vėžio atvejų tyrimas Nort Heiveno gamykloje (vien praėjusiame dešimtmetyje trylikai jos darbuotojų buvo diagnozuotas pirminis piktybinis smegenų navikas, iš jų vienuolikai – glioblastoma) ilgainiui virto pačia didžiausia darbuotojų sveikatos studija. Komanda, vadovaujama Gario Maršo (Gary Marsh) iš Pitsburgo universiteto ir Nertano Esmeno (Nurton Esmen) iš Čikagos universiteto Ilinojuje, atlieka kruopštų „seklių“ darbą. Tyrėjams teko painus galvosūkis: jie turi išsiaiškinti, kiek iš maždaug 250 tūkst. darbuotojų aštuoniose įmonės Pratt & Whitney gamyklose per 50 metų sirgo smegenų vėžiu. Stengiamasi atkurti, kokias nuodingų medžiagų dozes darbo aplinkoje jie gavo, taip pat nustatyti, kas galėjo sukelti navikus. Pirmines išvadas tyrimų grupė planavo pristatyti pirmame 2008 m. ketvirtyje, o galutinius rezultatus – 2009 m.
Dėl logistinių ypatumų – daugybės sąlyčių su žalingais veiksniais skirtingose įmonės gamyklose – Maršui ir Esmenui teko sudėtinga užduotis. Be to, mokslininkų kompetenciją pateikti konkrečius atsakymus apie tai, kas anuomet nutiko įmonės Pratt & Whitney darbininkams, riboja ir žinių apie smegenų navikų sukėlėjus bei daugelio pramonėje naudojamų cheminių medžiagų kenksmingumą trūkumas. Tačiau taikant moderniausius šiuo metu prieinamus metodus abi šios mokslo sritys gali būti papildytos nauja informacija. Galiausiai šis projektas pabrėžia, kad saugios darbo aplinkos higienos normos tebėra itin opi nūdienos problema.
JAV valstybinio darbuotojų saugos ir sveikatos instituto (angl. NIOSH) skaičiavimais, arti 49 tūkst. amerikiečių kasmet pirma laiko miršta dėl profesinių ligų; šis skaičius yra maždaug aštuoniskart didesnis nei žūčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Didžioji dalis dabartinių JAV higienos normų, ribojančių taršą patalpų viduje, yra grįstos 7 dešimtmečio mokslo žiniomis. Dėl šios priežasties naujesnių Aplinkos apsaugos agentūros (angl. EPA) direktyvų nustatytas saugus cheminių medžiagų kiekis ore už gamyklos ribų gali būti 45 tūkst. kartų žemesnis nei leistinas jų lygis, kurį nustatė Darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (angl. OSHA), viduje. Taigi didžiausios kliūtys, užtveriančios kelią naujoms darbuotojų sveikatos apsaugos normoms, greičiau yra politinės ir ekonominės, o ne mokslo ribotumo. Dėl šios priežasties įmonės Pratt & Whitney gamyklose atliekamas tyrimas rodo ir tai, kiek naudingesnė galėtų būti profesinė epidemiologija, jei būtų politinės valios leisti pažangiausiam moderniajam mokslui užsiimti darbo vietų saugumo gerinimu.