Asmeninių duomenų – nuo kreditinių kortelių išlaidų išklotinių iki mobiliojo ryšio skambučių registro – sukrovimas į vieną skaitmeninį rinkinį taptų orveliško košmaro išsipildymu. Vis dėlto tai nėra taip paprasta, kaip dauguma mano. Sintezė yra sudėtingas procesas, nes duomenų bazėse gausu klaidų ir bereikšmių sutapimų. Nauji algoritmai padeda įveikti dalį šių problemų, bet ar jie būtų pajėgūs pakeisti bendrą naudos ir sąnaudų santykį?

Prieš kelerius metus, vykdamas į oro uostą, Starbucks kavinėje nusipirkau balintos kavos, pasistačiau automobilį, įsėdau į lėktuvą ir išskridau į Jungtinę Karalystę. Po aštuonių valandų išlipau Hitrou oro uoste, nusipirkau išankstinio mokėjimo kortelę savo mobiliajam telefonui. Kai nuėjau įsigyti traukinio bilieto į Londoną, mano kreditinė kortelė išleido dvasią ir nustojo veikusi. Tik grįžęs į JAV išsiaiškinau, kas nutiko. Nedidelis pirkinys Starbucks kavinėje ir telefono kortelės įsigijimas užjūryje suaktyvino kažkokį apsauginį algoritmą mano banko kompiuteryje. Mėginta su manimi susisiekti. Kadangi telefoną buvau išsijungęs, banko atstovai buvo nukreipti į mano balso pašto dėžutę, kreditinę kortelę nuspręsta užblokuoti.

Mane ypač papiktino tai, kad kompiuteris nesugebėjo nustatyti, jog Anglijoje apsiperku aš pats, o ne vagis. Juk su ta pačia kortele įsigijau lėktuvo bilietą, be to, skridau didžiausios JAV oro linijų bendrovės lėktuvu. Tad ar šios duomenų bazės nėra susietos?

Daugybė žmonių mano, kad susietos. Holivudo filmai, tokie kaip Enemy of the State (Valstybės priešas) ar Džeisono Borno (Jason Bourne) trilogija, verčia tikėti, kad kokios nors šešėlinės organizacijos gali akimirksniu pasinaudoti duomenų bazėmis ir vos keliais klavišų paspaudimais atsekti kiekvieną mūsų žingsnį. Manoma, kad duomenų rinkimo iš įvairių šaltinių ir siejimo procesas, vadinamas duomenų sinteze (angl. data fusion), turėtų leisti sukurti galingesnius, lankstesnius ir tikslesnius informacijos išteklius negu pirminiai jos šaltiniai. Šio metodo šalininkai teigia, kad jų sistemos leidžia bendrovėms sužinoti daugiau iš jau turimų duomenų. Kritikai prieštarauja, nes šios sistemos naudoja duomenis ne tam, kam jie buvo surinkti, taigi iškyla pavojus pažeisti žmogaus teises. Abi pusės mano, kad duomenų sintezės sistemos iš tikrųjų veikia. Deja, jos nėra nė iš tolo tokios išmanios, patikimos ar pažangios, kaip žmonės įsivaizduoja.

Daugiau skaitykite žurnalo lapkričio numeryje

Komentarai (0)