Tęsiame pažintinį ciklą su periodinės lentelės cheminiais elementais. Šįkart akiratyje atsidūrė galis – metalas, kuris išties gali. Gali nustebinti. Nustebinti pirmiausiai tuo, jog, suspaudus ir palaikius delne, jis pradeda lydytis ir virsta skysčio balute. Tačiau tai – ne vienintelis šio nepelnytai nuvertinto periodinės lentelės cheminio elemento triukas.

Galis buvo atrastas 1875 m. Periodinės cheminių elementų lentelės tėvas Dmitrijus Mendelejevas numanė, jog toks elementas turėtų egzistuoti ir anuomet dar hipotetinį galį pavadino „eka-aliuminiu“ („eka-aluminium“). D. Mendelejevas teisingai numatė ir keletą šio metalo savybių (tankį, lydymosi temperatūrą, oksidacines savybes).

Galio pavadinimas susijęs su Prancūzija (kadaise dalis Prancūzijai priklausiusios teritorijos buvo vadinama Galija), nes šį metalą mineralo sfarelito sudėtyje spektroskopiškai (dviejų violetinės spalvos juostelių pavidalu) atrado prancūzas Polis Emilis Lekokas de Basbudronas (Paul Emile Lecoq de Boisbaudran). Manoma, kad jis elementą pavadino savo gimtosios šalies garbei, tačiau yra manančių, jog metalą mokslininkas pavadino savo garbei (lot. gallus – gaidys, o prancūziškai gaidys yra le coq). Pats mokslininkas tokias prielaidas paneigė.

Gamtoje gryno galio nėra. Šio metalo aptinkama aliuminio rūdoje boksite, taip pat cinko rūdoje.

Vienas iš įspūdingesnių eksperimentų – išsilydžiusį galio gabaliuką reikia įmesti į vandeniu praskiestą maždaug +50 °C temperatūros sieros rūgštį. Beje, skiedžiant rūgštį, būtina nepamiršti, jog rūgštis pilama į vandenį, o ne atvirkščiai. Galio balutę užpylus praskiesta sieros rūgštimi, balutė dėl didesnio paviršiaus įtempimo išsyk susimeta (susitraukia) į rutuliuką.

Į tokį „patiekalą“ įbėrus keletą smiltelių puikaus oksidatoriaus kalio dichromato (angl. – „potassium dichromate“) – K₂Cr₂O₇, įvyksta cheminė reakcija, jos produktas – galio sulfato tirpalas. Jis mažina galio paviršiaus įtempimą: į kamuoliuką susimetęs skystas galis staiga atsipalaiduoja ir trumpam subliūkšta. Paskui vėl susimeta į kamuoliuką, ir vėl atsipalaiduoja. Žodžiu, pulsuoja. Lyg širdis.

Beje, vienam iš smagius periodinės lentelės filmukus kuriančių Notingemo universiteto chemikų Stivenui Lidlui (Stephen Liddle) pavyko iš galio sukurti naują cheminį junginį: mokslininkui pavyko urano atomą susieti su galio atomu. Tai buvo pirmas atvejis chemijos istorijoje, kai mokslininkai galėjo stebėti tarp urano ir galio atomų susiformavusius ryšius. Žinoma, eksperimento metu buvo naudojama daugiau elementų – ne vien grynas uranas ir grynas galis. Tačiau ryšys tarp urano ir galio atomų iki tol niekad nebuvo suformuotas.

„Aš esu chemikas, ir mane kartais apninka mintys „Kodėl aš tuo užsiimu? Kokia to prasmė?“ ir panašiai, – pasakoja S. Lidlas. – Tačiau dirbant chemiko darbą būna ir fantastiškų dienų, kai tu labai aiškiai supranti, kodėl tu jį dirbi. Taip atsitinka tada, kai kažką atrandi, sukuri pirmas. Tu užpildai kažkokią iki tol žiojėjusią spragą. Tai tikras ir labai apčiuopiamas pasiekimas: tu sukuri cheminį junginį, kuris neegzistuoja nei galaktikoje, nei kur kitur kosmose ir niekados neegzistavo čia, Žemėje. Jausmas iš tiesų neeilinis.“

O pabaigai – nuotaikingas vaizdo siužetas apie iš galio pagamintą… arbatinį šaukštelį :)

 Kitos periodinės lentelės elementų ciklo „Susipažinkime…" dalys: