Jau po savaitės iš Vakarų rinkos pasitrauks pusė Rusijos naftos eksporto. Kaip tai paveiks pasaulines kainas ir Rusijos biudžetą?

Praėjusią savaitę visas pasaulis bergždžiai laukė ES ministrų pasitarimo dėl kainų lubų rusiškai naftai rezultatų. Tačiau kainų lygio suderinti nepavyko – trečiadienį buvo paskelbta, kad diskusijos bus pratęstos ketvirtadienį, o paskui klausimas, kokia kaina rusišką naftą galės pirkti prie sankcijų neprisijungusios šalys, buvo nukeltas į gruodžio 13. Tuo tarpu rusiškos naftos ES nebepirks rusiškos naftos, o Kinija pristabdys jos gavimą iki paaiškės maksimali leidžiama kaina. Kaip gali klostytis įvykiai, „Pinigai“ pakalbėjo su konsultavimo kompanijos RusEnergo partneriu Michailu Krutichinu.

– Pradėkime nuo to, kas įvyko iki mūsų pokalbio. Nepaisant patikinimų, ES šalių pasiuntiniai rusiškos naftos kainos lubų taip ir nesuderino. Be to, remiantis paaiškinimais, taip yra dėl to, kad pernelyg skiriasi šalių požiūriai lubų lygį. Lenkija ir Baltijos šalys mano, kad svarstomas 65–70 dolerių lygis – „pernelyg dosnus“, ir siūlo 30 dolerių už barelį. O Graikija ir Malta sutinka tik su ne mažesniu, nei 70 dolerių lygiu. Kaip manote, ar esant tokiems skirtingiems įsivaizdavimams apie galimą lygį, iš viso įmanoma suderintos kainų lubos?

– Spėju, kad jo gali iš viso nesuderinti. Ir tai neatrodys kaip Rusijos pergalė, nes pasiūlytas kainų lubų įvedimas – ne kokios nors papildomos sankcijos, ne papildomas Rusijos spaudimas sankcijomis. Atvirkščiai, tai yra anksčiau priimtų sankcijų sušvelninimas. Šeštuoju sankcijų paketu buvo nustatyta, kad nuo gruodžio 5 dienos Europos sąjunga rusiškos naftos iš viso nebegauna, nepriima jos. Ir nuo kitų metų kovo 5 dienos nebeperka ir nepriima rusiškų naftos produktų. Tuo pat metu nebus leidžiama apdrausti ir teikti kokias nors paslaugas naftos kroviniams. Kai buvo pradėtos siūlyti kainų lubos, tai reiškė, kad dalį šių sankcijų reikės atšaukti: leisti apdraudimą, leisti jūra gabenti rusišką naftą. Tik su viena sąlyga: kad rusiška nafta bus pigesnė, nei nustatytos lubos. Taigi, tai sankcijų susilpninimas, o ne sustiprinimas.

Pažvelgus į svarstomą 65–70 dolerių už barelį kainą, matome, kad rusiškos naftos, gabenamos iš Juodosios jūros baseino į Viduržemio jūrą, kaina tris dienas iš eilės buvo 70 dolerių. Suprantama, jokio skirtumo [lubos] nedaro.

Jei tikėsime RF Finansų ministerijos aiškinamuoju ateinančių trijų metų biudžeto raštu, iš naftos ir dujų sektoriaus jie tikisi maždaug 8 trilijonų rublių įplaukų kasmet – tačiau tam nafta turėtų kainuoti 60–70 dolerių už barelį ir naftos gavyba siekti 9–10 mln. barelių per parą. Tai yra, siūlomos [kainų] lubos – tokios pat, kokias prognozuoja Rusija.

– Tuomet kitas klausimas: o kam iš viso reikalingos rusiškos naftos kainų lubos, jei tai, iš esmės, pašvelninimas Rusijai? Ar čia svarbus pats mechanizmas?

– Čia svarbu ne Rusija. Tiesiog Vakaruose nusprendė, kad iš pasaulio iš karto pašalinus rusišką naftą, gali smarkiai pakilti kainos, atsirasti deficitas. Kad to nenutiktų, nusprendė Rusijai eksportuoti naftą leisti – tačiau kad pajamų Rusijos biudžete paliktų mažiau. Šia priemone siekiama paveikti pasaulinę naftos rinką, u-kirsti kelią deficito atsiradimui.

– Yra versija, kad lubos reikalingos tam, kad atsirastų pats kainų mažinimo mechanizmas. Neva, kai jis atsiras, lubas galima pamažėle leisti žemyn. Ir visos prie šio mechanizmo prisijungusios šalys, tarp jų ir Rusija, jau, suprask, niekur nesidės. Jūsų nuomone, tokia versija turi prasmę?

– Prasmę ji, žinoma, turi, ir mechanizmas iš principo jau egzistuoja – bent jau tokio mechanizmo pasiūlymas. Tačiau lieka pagrindinis klausimas: ar pavyks suderinti pačią kainą?

Yra dar vienas dažnai pamirštama momentas. Kas bus, jeigu kokia nors prie sankcijų neprisijungusi šalis atsisakys pirkti rusišką naftą, remdamasi tuo, kad ji brangesnė, nei nustatytos lubos? Pavyzdžiui, Indija. Ir matome Vladimiro Putino pareiškimą, matome energetika užsiimančio vicepremjero Aleksandro Novako pareiškimą, kad tokioms šalims Rusija naftos iš vis nebetieks.

Atsižvelgiant į patirtį, kai Rusijos valdžia sunaikino „Gazprom“ eksportą, tai yra, bendrai Rusijos dujų eksportą, galima daryti prielaidą, kad ji, jei jau tai paskelbė, tokį fokusą gali pakartoti ir sunaikinti ir Rusijos naftos eksportą.

Juk jau su dujomis taip buvo, su ta pačia „mokėkite rubliais“ schema. Tai yrs, dalyvaukite apmokėjimo rubliais schemoje. Jei nenorite – mes jums dujas išjungsime. Na, kaip Suomijai atjungė. Lygiai taip gali pasielgti.

Į šį faktorių nekreipti dėmesio negalima, nes Putinas gali atlikti tokį saviboikotą – nužudyti naftos eksportą.

– O tai tada ar tokios kainų lubos iš viso reikalingos? Are tegul nafta reguliuojasi rinkos metodais pati savaime?

– Manau, suderinti vieningas naftos kainos lubas beveik neįmanoma. Matau, kaip stengiamasi: visi šį mechanizmą aprašantys dokumentai išleisti Didžiojoje Britanijoje, juos išleido sankcijų vykdymą stebinčios JAV, dabar leidžiamas antras dokumentas. Tačiau skaičiaus nėra, kaip ir sutarimo ES ir vargu ar šis sutarimas atsiras. Todėl visa tai gali baigtis šnipštu.

Net jeigu dėl kainų lubų visgi bus susitarta, JAV Finansų ministerija publikavo būsimų apribojimų išimtis. Konkrečiai, eksportui į Japoniją per „Sachalin-2“, Bulgarijai, Kroatijai, šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros, ne Rusijoje perdirbtai rusiškai naftai. Tai yra, išimčių tiek, kad iš principo, Rusijai lubos, tarkime taip, stipriai nekliudys.

– Šis JAV FM paaiškinimas kaip nors gali paveikti kainų lubų suderinimą ES ir Rusijos veiksmus, jei tokios lubos atsirastų?

Reikia suprasti, kad visi 27 ES šalių ministrai privalo suderinti vieningą šių lubų aukštį. Į tai viskas ir atsirėmė. O paskui dar tos išimtys: bus jos, kokios bus – septynioliktas reikalas. Iš pradžių reikia susitarti dėl šio [kainų lubų] dydžio. Kol jo nėra, net kalbėti apie mechanizmą neverta. Negalima kažkokį mechanizmą įjungti ir sakyti: ei, jūs aukščiau lubų. Jei šių lubų nėra, tai koks dar mechanizmas?

– Tuomet pakalbėkime, kokios gali būti naftos kainos, jei dėl lubų taip ir nebus susitarta. Belaukiant susitarimo, nafta krito ir krito neblogai. Kas nutiks naftos kainoms, jei rinka supras, kad kainų lubų suderinimas kažkur tenai, už horizonto?

– Naftos kainų numatyti negaliu. Tegaliu pasakyti, kad nuo gruodžio 5 dienos, o kai kurios šalys tam ruošiasi iš anksto, Europos Sąjungoje nutraukiamas rusiškos naftos pirkimas. Lig šiol rusiškos naftos pirkimą nutraukė JAV, DB, Kanada, Australija. Rusiškos naftos tiekimas Baltijos jūra į Šiaurės Europą nuo karo pradžios sumažėjo 92 ％, ten į Roterdamą kol kas eina juokingi kiekiai, tačiau nuo gruodžio 5-osios visa tai baigsis. Tai reiškia, kad iš rinkos pasitrauks pusė rusiškos naftos žaliavos – tos, kuri buvo eksportuojama.

– Kokia tai pasaulio balanso dalis?

– OPEC ir nepriklausomų rinkos analitikų skaičiavimais, nuo III ketvirčio pasaulinėje rinkoje atsirado ne mažesnis nei 1 milijono barelių per parą perteklius. Tad, rusiškos naftos pasitraukimas kainą labiau veiks psichologiškai, nei dėl paklausos ir pasiūlos balanso.

Rinkoje naftos yra, ir netgi be rusiškos naftos jos visiškai užtenka išlaikyti kainą daugmaž priimtiname lygyje.

Neatsitiktinai dabar prognozuojama (tai ne mano prognozės, aš iš principo tuo neužsiimu), kad kitais metais naftos kaina nekils aukščiau 100 dolerių už barelį. Tai daugmaž atitinka balansą. Dabar [kotiruotės] yra apie 95.

Tad, nemanau, kad anksčiau į Vakarų Europą tiektos rusiškos naftos dingimas sukels disbalansą. Taip, dalis naftos tiekiama į Kiniją – tiek pat, kiek ir anksčiau, ten augimas vyksta tik propagandistų vaizduotėje. O štai į Indiją eksportas iš tiesų auga. Tačiau, mano požiūriu, ten yra visos perspektyvos jam irgi vis tik sumažėti.

– Kaip tik ir Kinija pristabdė jau užsakytos naftos gavimą, ir Indija svarsto, ar jai reikia dar. Rusija labai viliasi bent dalį savo naftos į Kiniją ir Indiją. Kaip manote, ar Kinija ir Indija netgi be visokių lubų, galiausiai tiesiog sumažinti rusiškos naftos gavimą, ar gauti dar didesnę nuolaidą?

– Kinijos atveju – dideli norai ir visokiausios propagandienos: aure, Kinija padidino, girdi, ten Kinija rengiasi tam ir šiam… O iš tiesų kaip ėjo į Kiniją transporto infrastruktūra apriboti kiekiai, tiek ir eina. Kiek gali Kinija rusiškos naftos paimti, tiek ir ima. Ir pernai, ir užpernai ėmė. Buvo iki 72 milijonų tonų per metus, buvo pakilimų iki 83 milijonų tonų per metus – štai šiame diapazone Kinija ir toliau pirks rusišką naftą. Stebime savaitinius ir mėnesinius eksporto į Kiniją rodiklius, ir matome, kad ji rusišką naftą importuoja pernai ir užpernai metų lygiu. Tad, vilčių į Kiniją dėti neverta, ten transporto infrastruktūra neleidžia [didinti tiekimo apimčių].

O štai su Indija truputį sudėtingiau, tačiau ten kils transportavimo problemų. Į Indiją eksportuoti brangu: tolimas plukdymas per Sueco kanalą arba aplink Afriką. Į Indiją faktiškai galima gabenti tik per Baltijos jūrą, nes Juodojoje jūroje turkai grasina užverti rusų tanklaiviams kelią per Bosforą, jei šie nebus tinkamai apdrausti. Ir Indija dar žvalgosi, kokią nuolaidą pasiūlys Persijos įlankos arabai. Irakiečiai jau pareiškė teiksiantys didesnes nuolaidas, nei rusiškai naftai, o jie yra pagrindiniai naftos tiekėjai į Indiją.

Neatmesčiau galimybės, kad Indija, iš pradžių užsimojusi pirkti pigią naftą iš Rusijos, nebepirks tiek, kiek anksčiau.

Tuo tarpu nuo gruodžio 5 dienos iš Europos, mūsų skaičiavimais, pasitrauks 118 milijonų tonų naftos per metus. Tai yra, štai šios 118 milijonų tonų per metus jokia Indija neprarys. Tai reiškia, Rusija mažins savo naftos eksportą. O nuo kovo – dar ir naftos produktų.

– Rašoma, kad laukdama rusišką naftą pervežančių tanklaivių draudimo sankcijų, Rusija perka šešėlinį tanklaivių laivyną. Ar jis gali padėti apeiti antrines sankcijas? Ar tai bus sudėtinga?

– Tai bus nelengva, nes dabar pasaulyje, skaičiuojama, yra maždaug 320–340 tanklaivių, pasenusių ir nelabai pasenusių, kurie buvo užfiksuoti, užsiimantys naftos kontrabanda iš Irano ir Venesuelos. Iranas ir Venesuela dėl šių tanklaivių su Rusija labai aršiai konkuruos. Tad pasitelkti šiuos kontrabandininkus bus sunku. Rusijai dabar turi apie 60 įvairios talpos tanklaivių, o norint visiškai atkurti savo eksportą jūra, jai reikėtų dar ne mažiau nei 110-ies tanklaivių. Rasti 110 tanklaivių šioje rinkoje labai labai sunku.

– Dar norėčiau pasiteirauti apie OPEC+ poziciją, kur, kaip suprantu, pirmu smuiku griežia Saudo Arabija. Neseniai The Wall Street Journal pasirodė pranešimas, kad OPEC+ gali padidinti gavybą. Tačiau vos po kelių valandų Saudo Arabija tai paneigė. The Wall Street Journal retai rašo ką nors, kas nepatvirtinta rimtais šaltiniais. Kas, jūsų požiūriu, čia nutiko? Ir kaip gali elgtis Saudo Arabija ir kitos OPEC narės, jeigu rusiška nafta pasitrauks iš rinkos ir kainos ims kilti?

– Na, visų pirma tai atrodė kaip informacinė ataka, nes po šio pranešimo naftos ateities sandorių kainos smuko ir kažkas su malonumu juos pigiai įsigijo. O po to, kai Saudo Arabija ir dar penkios šalys paskelbė nieko panašaus neplanuojančios, kainos kaip mat ėmė kopti aukštyn, netgi aukščiau, nei buvo iki kritimo. Kažkas iš to labai gerai pasipelnė. Tai vienintelis paaiškinimas.

O kalbant apie OPEC+ santykius su Rusija, tai Rusija ten vaidina vestuvių generolo vaidmenį. Na, Saudo Arabijos [atstovai] sako: štai, pažvelkite, iš trijų stambiausių naftos tiekėjų – Jungtinių Valstijų, Saudo Arabijos ir Rusijos, – du priklauso OPEC+ ir dalyvauja karteliniame susitarime, manipuliuoja kainomis. Nors iš tiesų, jei įvertinsime Rusijos vaidmenį, ji neįvykdo savo gavybos kvotų, neišgauna tiek naftos, kiek tomis kvotomis jai leidžiama. Rusija faktiškai negali manipuliuoti rinka, operatyviai didindama ir mažindama gavybą, kaip tai daro Saudo Arabija ir jos partneriai.

– Darytina prielaida, kad jeigu dabar gan aktyviai su Saudo Arabija besiderančios Jungtinės Valstijos kaip nors susitars su pagrindiniais OPEC gamintojais, tai jos gali nuleisti naftos kainą, kaip padarė devintajame dešimtmetyje? Ar nenutiks antras 80-ųjų variantas su SSRS?

– Na, tokių hipotezių nekeliu, nežinau, kas gali nutikti, tiesiog nežinau. Nes netikiu, kad dabartinio prezidento Baltieji rūmai gali kaip nors radikaliai pataisyti santykius su Saudo Arabija ir bendrai, su Persijos įlankos šalimis. Ten taip prisidirbo, kad pataisyti labai sunku.

– Paskutinis klausimas. Jūsų požiūriu, kuomet taps aišku, kad kainų lubos visgi bus įvestos ar nebus? Kada tai turėtų paaiškėti?

– Manau, gruodžio 5-tą, kai turi įsigalioti draudimas praktiškai visiems Vakarams pirkti rusišką naftą. Tuomet viskas ir paaiškės.

republic.ru