Vytautas Toleikis. Mokykloje reikalingi tik radikalūs pokyčiai

Labai patiko autoriaus išsakytos mintys. Ir straipsnis parašytas tokia dabartine "lietuviška" kalba Paliestos istorijos interpretavimo, literatūros svarbos, saviraiškos problemos, kad šiandien technologiniame, kompiuteriniame - virtualiame pasaulyje aktualiausia. Ar kas bandėte sukurti eiliuotą sveikinimą gimtadienio proga? Manau ne daugelis. Juk lengviau copy/paste. Autorius ir kelią problemą, kad dabartinė švietimo sistema moko žinoti, o ne pažinti.

Na ačiū, kad paaiškinai kodėl ėjai žiūrėti Transformeriai 1/2 Siūlau atsisėti į kėdę ir palaukti kol siurblys išsiurbs kambarį.

Skaitau kai kuriuos komentarus ir priešingai, nė kiek nesistebiu.. Tik apmaudu, kad Lietuvoje tiek daug sužalotų žmonių, nematančių akivaizdžios tautiškumo nykimo problemos. Matyt nepriklausomybės konvejeris savo darbą atliko - suniveliuota ir intelekto nesužalota lietuvybės rėmuose karta užderėjo. Taip, ir aš esu toks pat šablonas: aš praktiškai nežinau ką nuveikė Daukantas, Žemaitė, Valančius.. nes aš esu šios bukos, neorganizuotos, emigrantų kartos dalyvis. Niekas šiame straipsnyje nekalba apie istorijos datų kalimo ar egzaminų problemas. Esmė yra ta, jog švietimo įstaigos neskatina moksleivių laisvai reikšti savo nuomonę, savarankiškumo, oratorinių gebėjimų. Lietuvybės išsaugojimo problema seniai jau yra nebe kaimo, o visos visuomenės reikalas. Užtenka tų suvokimo testų, kuriuos visi sinchroniškai turi atlikti pagal kažkokio dėdės mentalitetą. Ar neatsibodo tos savaitinės "apklausos raštu", kurios tik skatina mikčiojimą prieš auditoriją? Gal jau laikas ugdyti bendraujančią su žmonėmis, o ne "online" kartą, juk vis dėlto gyvename komunikacijų amžiuje. Ir nesvarbu, kad mokykloje aš būčiau per prievartą zubrinęs tas lietuvių biografijas, nes, aišku, niekas nebūtų sudominęs, bet bent jau žinočiau, apie savo šalies rašytojus, kunigus, istorikus, poetus ir kitus nusipelniusius žmones. Nenusigręžkite nuo pasekmių ir atsakomybės, kad netektų ir toliau auginti buko derliaus.

Straipsnis tikrai puikus ir pilnai pritariu. Realiai esmė, kad eilinis moksleivis šiuo metu net motyvacijos neturi mokintis tam visam "šlamštui", nes jis nėra visiškai sudomintas ir motyvuotas tam. Net, jei ir būtų motyvacijos - pradėjęs skaityt - nusibostų, nes ten gryni faktai. Prisimenu dabar mokyklą ir liūdna darosi, kokias nesąmones aš ten turėjau daryt, ką aš turėjau kalt ir iki kokių absurdiškumų turėjau eit, kad pasiekt ką dabar turiu. Esu studentas Anglijoje, išvažiavau savo noru, nes norėjau šiek tiek oro įpust į savo verdantį š galvoje. Kas atsitiko po to kai atvykau? Pradėjau žiūrėt visai kitaip į VISKĄ ir kai žiūrau atgal į tą laiką, kai buvau Lietuvoj, atrodo viskas tamsu ir keista, kaip tas ar tas galėjo atsitikt, paskaitau Delfi, nesuprantu kodėl žmonės nebėga į gatves ir nepradeda protestuoti, kodėl jie leidžia save skriausti, kame problema, kodėl niekas nesikeičia.. Žinot, vaikam reiktų pradėti pasakoti pasakas apie tautos didvyrius, pasakas apie mūsų istoriją jau nuo pradinių klasių, kai tik jie pradeda mokintis, kai jie dar neturi jokių išankstinių nusistatymų, kai jie visą informaciją priima už gryną. Jiem reikia duoti tą žiežirbą, kuri vėliau pasireikštų jų motyvacijoje, jie pradėtų domėtis. Ir aš nė kiek neabejoju, kad tai padėtų. Gal kaikuriem atrodys, kad nesąmones šneku, bet pagalvokit patys, jeigu būtumėt bent šiek tiek mūsų istorijos išgirdę tam "vaikų pasakojimo" stiliuje, ar nebūtų malonu jūsų pačių vaikams tai pasakoti?

Mūsų jauna visuomenė - nevykęs kulinarinis experimentas. 1 dalis : http://www.youtube.com/watch?v=IvjPXNX31ek 2 dalis: http://www.youtube.com/watch?v=wojRdY-p ... re=related

Tavo mintis patiko.

Viskas kyla iš vienos paprastos problemos - autorius nesuvokia, kad kitiems tautiškumas ir patriotiškumas nėra tokie svarbūs kaip jam. Visiškai jau įprastas primityvus vienareikšmiškas intelektualumo suvokimas, net nebandant suvokti, kad tam nėra formulės. Tai yra burbeklio straipsnis su iš to išplaukiančiais jo nusikalbėjimas ir susikopromitavimais (kaip Arns pastebi su istorija, rašybos klaidos). Liūdna skaityti tokius intelektualus - tegul savo intelektą rodo nuveiktais darbais, o ne niurzgos straipsniais. O kur niurzgantis apie šiuolaikinę visuomenę, ten iškart ir keli liežuvius rimingui iškišę...

arthur labai teisingai pasake. Ir as nesistebiu visikai tuo burnojimu, kuri perskaiciau jau pirmam komentare juokinga darosi pagalvojus, jog tokie zmones susikuria tokia nuomone, pagrysdami ja sapaliojimais apie inzinirius ir rukyma prie zidinio vel kyla klausimas, jei is musu 3mln dauguma taip galvoja, kas tada? mums krachas... o skaudziausia kartais tai, kad tokia keista nuomone, kad visi blogi,kad ta moksleviu karta keiciasi kaltinama aplinka paciu mokytoju... nesamone... pats is savo patirties galiu pasakyt ir mano tevu man kaltu dalyku, kad bet kas kuo tu pasidomi tau gali padeti ateityje. Juk artejam prie to, kad kai reikes lyginti Jogaila ir Vytauta bus geresnis tas, kuris yra mano kaimynas, o Zalgirio musis bus ivykes 1999 m., Miunchene pries Bolonijos ,, Kinder" Labai geras straipsnis, kuri turetu paskaityti tie musu buve klasiokai,kaip mini pats autorius, kurie sedi ministerijose... Reikia daryti permainas ir kuo greiciau ir daryti apgalvotai, o ne isleisti istatyma ir poto del jo verkti...