Jos teigimu, 2014 m. buvo daryta apklausa, kai vyresnių nei 45 metų žmonių buvo klausiama, kiek sovietmečiu darbovietėse, kuriose dirbo, buvo paplitusios kombinavimo ar nešimo praktikos. Apklausos duomenimis, 30 žmonių teigė, kad „dauguma žmonių kombinavo“, 13,4 proc. sakė, kad kombinavo apie pusė darbuotojų. Vadinasi, iš viso 43,4 proc. apklaustųjų teigė, kad jų darbovietėse ši praktika buvo paplitusi ir iš esmės visi tai žinojo.

A. Ramonaitė teigia, kad tokie ryšiai gali būti pavadinami amoraliu draugiškumu tarp savų.

„Tai struktūrinė sovietinės visuomenės ląstelė, bet tai išskirtinio tipo ryšys, nes toks santykis negali būti kolektyvinis. Juk negali pionierių vadas sušaukti visų ir sakyti: žinote, draugai, nebus tų renginių, mums neįdomu, nieko nedarysim. Taip būti negali, todėl sudaromi susitarimai vienas su vienu, nes tai turi būti slapta. Kaip ir kriminalinėse struktūroje susitarimai vyksta santykiu vienas su vienu“, – sako A. Ramonaitė.

Tarp tokio rato narių egzistuoja tam tikras solidarumas ir pasitikėjimas, tačiau tai ne toks pasitikėjimas, kai siekiama bendro tikslo ar kai žmones vienija bendros idėjos.

„Tai mafijinis solidarumas, mafijinis pasitikėjimas. Pasitikiu ne dėl to, kad žinau, jog esi doras žmogus, bet dėl to, kad aš turiu prieš tave įkalčių. Ir tu nebūsi toks kvailas, neišduosi, nes pats nuskęsi“, – taip sovietinės visuomenės savųjų santykį apibūdina A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, šita struktūra neturi galios centro, nėra centralizuota, todėl net ir ką nors sučiupus, toks asmuo iš esmės gali išduoti tik tuos asmenis, su kuriais bendravo akis į akį. Kitų susitarimų ir ryšių toks žmogus negalės išduoti.

Rusija – klasikinis pavyzdys

A. Ramonaitė sako, kad krugovaja poruka labai gerai paaiškina Rusijos visuomenės veikimo principus, bet iš dalies tinka ir Lietuvos visuomenei. Mokslininkė citavo Aleną Ledenevą, tyrusią neformalius ryšius Rusijoje, korupciją ir blato sistemą.

„Ji sako, kad būtų klaidinga manyti, jog V. Putinas pats viską valdo, iš tikrųjų jis yra sistemos įkaitas. Sistema remiasi tuo, kad jos nariai vieni prieš kitus turi įkalčių. Kodėl KGB paėmė valdžią ir ta valdžia kriminalizavosi? Todėl kad KGB turi įkalčių prieš visus. Ten tiek daug susitepusių ir visi viską žino, kad visi yra valdomi. Tas baisusis principas pavertė režimą absoliučiai kriminalinio tipo struktūra“, – teigė A. Ramonaitė, atpasakodama A Ledenevos mintis.

Pagrindinis šios struktūros bruožas – galios centro nebuvimas, todėl šiuo atveju V. Putinas irgi nelaikomas galios centru, jis yra sistemos įkaitas, kuris užsiima daugiau mikro lygmens sprendimais. Pasak A. Ramonaitės, šį aspektą gerai iliustruoja Andrejaus Zvyagincevo filmas „Leviatanas“, kuriame pagrindinį veikėją Kolią, nenorėjusį parduoti savo namo ir žemės, sudoroja kaimyninio miestelio meras: vyksta manipuliacijos teisės sistema, taikomi dvigubi standartai, pasitelkiama paprasta buka jėga.

A. Ramonaitė sako, kad krugovaja poruka ryšiai paaiškina ir kai kurių Lietuvos savivaldybių problemas, tokių kaip Druskininkai, Širvintos, Pagėgiai. Anot mokslininkės, Pagėgiai – labai iliustratyvus pavyzdys: čia nemažai gyventojų patys užsiima kontrabanda arba yra kaip nors į tai įsivėlę, todėl švari ir efektyvi valdžia jiems netgi taptų kliūtimi.

„Jie nenori sąžiningos valdžios, nes jiems tai trukdytų“, – teigia mokslininkė.

Politologė teigia susidariusi nuomonę, kad amoralusis draugiškumas Lietuvoje dar daug kur taikomas, šį veiklos ir bendravimo modelį perima ir dalis jaunų žmonių.

Jos nuomone, tam įtakos turi neišspręstos liustracijos bėdos, mat su sovietų slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavę ir vėliau neprisipažinę žmonės baiminasi dėl informacijos išviešinimo, todėl patenka į įvairius panašius amoralaus draugiškimo tinklus. Nerimą A. Ramonaitei kelia ir specialiųjų tarnybų panaudojimas tokiems ryšiams stiprinti. Prie to prisideda ir teisinės sistemos nepatikimumas bei visuomeninių organizacijų trūkumas: pagal naujausią tyrimą, net 75 proc. žmonių nepriklauso jokiai visuomeninei organizacijai – net tėvų komitetui ar daugiabučių namų bendrijai.

Tačiau A. Ramonaitė sako įžvelgianti ir teigiamų dalykų: pavyzdžiui, laikoma, kad net Algirdas Mykolas Brazauskas iškilo į politines aukštumas ne dėl to, jog buvo sistemos dalis, o dėl savo kompetencijos ir asmeninių savybių. Jos teigimu, į valdžią dėl savo gebėjimų patekęs žmogus iškart elgiasi kitaip nei savieji.

Maža to, Sąjūdžio metais pasikeitė didelė dalis Lietuvos elito: nepriklausomybės pradžioje į parlamentą pateko daugiau nei pusė naujų žmonių, kurie nebuvo nei komunistai, nei disidentai. Gerą įtaką Lietuvos elitui veikiausiai turėjo ir Europos Sąjungos institucijų įtaka.

Eglė Samoškaitė

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Input.lt

Komentarai (14)