Aukšta žemės ūkio produktų kokybė, gamtą tausojanti žemdirbystė ir moderni ateities energetika – šiems projektams įgyventi Europos Sąjunga iš struktūrinių fondų skiria per 133 mln. lt, skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.

Kauno „Nemuno“ ir „Santakos slėniuose bus įsteigti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrai (MTEP) – laboratorijų ir auditorijų miesteliai tyrėjams ir praktikas atliekantiems studentams.

Vasario 12 d. Lietuvos veterinarijos akademijoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) rektorius prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas, Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros jau patvirtintas projektų sutartis, kurios duos startą naujų MTEP centrų kūrimui.

„Lietuva turi turtingas žemdirbystės tradicijas. Tačiau šiuolaikinis žemės ūkis jau nėra vien maisto tiekėjas – nuo jo veiklos sėkmės priklauso beveik visos žmogaus gyvenimo sferos, švari aplinka, kokybiškas laisvalaikis, aplinką tausojanti energija, - sakė ministras G. Steponavičius. – Dabar mes turime dideles galimybes atsakyti į žemės ūkiui kylančius iššūkius. Tai - labai svarbios ir ateityje didelę pridėtinę vertę teikiančios ES ir Lietuvos biudžeto investicijos į ateities energetikos technologijas. Lietuva didžiavosi mokslui gabiais žmonėmis, o šiandien padedame pagrindus steigti modernias eksperimentines mokslo bazes, kuriose sudaromos visos sąlygos atsiskleisti jų talentams ir drauge su verslu diegti inovacijas“.

Žemės ir miškų mokslams atsivers modernios laboratorijos

Projekto „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ bendra vertė beveik 80,3 mln. Lt. „Nemuno“ mokslo, studijų ir verslo slėnyje jį įgyvendins Žemės ūkio universitetas kartu su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės, Lietuvos miškų, Lietuvos žemdirbystės institutais.

LŽŪ Plėtros ir investicijų paieškos skyriaus vedėjas Alvydas Žibas pripažįsta, kad universiteto turima moksline įranga sunku atlikti tikslius, tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus, kurie sudomintų verslą. Universitetui nelengva pritraukti ir aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus ir dėstytojus, o studijų infrastruktūros kokybė neatitinka šiuolaikinių poreikių. „Įgyvendinus šį projektą, bus galima atlikti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kurie padės auginti kokybišką žemės ūkio produkciją, plėtoti ekologinį ūkį, modeliuoti žemės ūkio pramonėje vykdomus procesus“, - pažymi A. Žibas.

Lietuvos žemės ūkio universitetas ES struktūrinių fondų lėšomis įrengs penkis agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrus. Taip pat bus įgyta nauja įranga 33 laboratorijoms, atnaujinta 14 studijoms naudojamų auditorijų ir laboratorijų, duomenų centrai, kompiuteriniai tinklai ir kt.

Sveiko maisto programa

Dar vienas mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ sudėtinių projektų – Lietuvos veterinarijos akademijos kartu su Gyvulininkystės ir Veterinarijos institutais įgyvendinamas gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros projektas.

„Lietuvos maisto pramonei tiekiamos pakankamai geros kokybės gyvūninės kilmės žaliavos, tačiau dar turime problemų, kurias būtina spręsti, – teigia Veterinarijos akademijos prorektorius mokslui prof. dr. Antanas Sederevičius. - Bendradarbiaujant su verslu bus diegiamos inovacijos, kuriamos technologijos, kurios leis pagerinti žaliavų kokybę, gyvulių veislinę vertę, naminių gyvūnų sveikatingumą. Tuomet rinkai galėsime pasiūlyti daugiau sveikesnio maisto, pavyzdžiui, žmogaus organizmo veiklą gerinančiomis medžiagomis praturtintų kiaušinių, mėsos be cholesterolio, geresnės kokybės šviežio pieno.“

ES struktūrinių fondų lėšomis bus sukurti gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių maisto žaliavų kokybės bei mitybos ir biotechnologijų centrai, išplėtota LVA studijų infrastruktūra, įrengta ar nauja įranga aprūpinta 12 auditorijų ir 15 mokslinių laboratorijų, pasirašyta 10 bendradarbiavimo sutarčių su verslo įmonėmis, sukurta daugiau nei 50 naujų darbo vietų tyrėjams. Šio projekto - ES ir Lietuvos biudžetinių asignavimų bendra vertė – 36,5 mln. Lt.

Gyvenamiesiems namams – energetikos ateities technologijos

Efektyvesnių energijos panaudojimo būdų bus ieškoma naujame nacionaliniame atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centre. Šį projektą įgyvendins Lietuvos energetikos institutas, kuriam iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto skiriama apie 22,5 mln. Lt.

Tikimasi, kad įkūrus naują mokslo centrą, atnaujinus dešimt laboratorijų, pasirašius mažiausiai penkias bendradarbiavimo sutartis su verslo įmonėmis, pagerės doktorantūros, mokslo tyrimų kokybė, glaudžiau bendradarbiaus mokslas su verslu. Naudos iš to turės ir Lietuvos gyventojai. Centre sukurtos taupios ir efektyvios technologijos bus diegiamos šalies energetikos įmonėse ir gyvenamųjų namų šildymo sistemose.

Lietuvos energetikos instituto įgyvendinamas projektas „Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas“ yra vienas iš „Santakos“ mokslo, studijų ir verslo slėnio projektų.

Penkiuose Lietuvoje kuriamuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose (Jūrinis, „Nemunas“, „Santaka“, „Saulėtekis“, „Santara“) iš viso bus įgyvendinama 14 projektų. Jiems plėtoti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamą 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmą prioritetą skirta 831 mln. Lt. Bendrai slėnių plėtrai iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti apie 1 mlrd. litų. Kita tiek lėšų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimui slėniuose skirs Ūkio ministerija.

Komentarai (1)