Lietuva „World Expo“: mums reikia būti žinomiems (4)

2010-08-19

Šanchajuje vykstančioje pasaulinėje „World Expo“ parodoje Lietuvos paviljonas nenublanksta. Jį neabejotinai galime laikyti sėkmingu mažos valstybės bandymu iš ribotų finansinių išteklių sukurti kažką, kas turi išliekamąją vertę.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Spaudoje jau buvo nemažai rašyta apie tai, kaip atrodo Lietuva „World Expo“ fone: lankytojus mūsų paviljone pasitinka improvizuotas oro balionas, kurio kapitonais laikinai tampa garsiausi tautos asmenys, taiklių metikų šūvio laukia krepšinio lankas. Žingeidiems svečiams tuo tarpu sumontuoti specialūs jutikliniai ekranai, informuojantys apie įvairius Lietuvos gyvenimo aspektus. O kur dar iš Katedros grindinio atsivežta „Stebuklo“ plytelė, žėruojantys gintarai ir tokie neįprasti kinų akiai (ir skrandžiui) didžkukuliai. Šiuo metu nuo gegužės mėnesio veikianti „World Expo“ (toliau – „Expo“) paroda pasiekė pusiaukelę. Apie tarpinius rezultatus, ateities planus ir linksmiausius parodos nuotykius - pokalbis su Lietuvos paviljono direktorė Indrė Kumpikevičiūtė. *** - Neseniai „World Expo“ paroda atšventė šimtadienį. Kokius užsibrėžtus tikslus per šį laikotarpį pavyko pasiekti, o kokie dar laukia priešakyje? - Vienas iš tikslų buvo turėti du tris milijonus lankytojų. Šią užduotį įvykdėme su kaupu: paskutinę liepos dieną sulaukėme trimilijoninio lankytojo. Pats paviljonas yra dviejų tūkstančių kvadratinių metrų dydžio – didžiausias, kokį kada nors yra turėjusi Lietuva. Jis yra sukonstruotas atvirų erdvių principu: taip, kad nesusidarytų lankytojų eilės, jie neturėtų lūkuriuoti atskirose salėse. Šis metodas pasiteisino, nes lankytojų pajėgiame priimti žymiai daugiau. Dabar mūsų lūkesčiai siekia šešių milijonų lankytojų ribą. Džiugina tai, kad kiekvienas lankytojas iš paviljono gali pasiimti tai, ko jam reikia: jei jis ieško akimirkos žavesio – gali stabtelėti prie ekranų su bėgančiais Vilniaus ar pajūrio vaizdais, siekiantiems gilesnio įspūdžio tuo tarpu informaciją pateikia prie kiekvieno paviljono objekto stovintys gidai, kurie puikiai šneka kinų ir anglų kalbomis. Maža to, lankytojai savarankiškai gali panaršyti Lietuvos duomenų bazėse. Todėl, drįstu teigti, jog pagrindinis tikslas – pasiekti lankytoją buvo įgyvendintas. - Kokią, jūsų nuomone, pridėtinę vertę sukuria šalies dalyvavimas pasaulinėje parodoje? - „Expo“ parodos yra trečios pasaulyje pagal susidomėjimą ir lankomumą. Pirmą vietą užima Olimpinės vasaros žaidynės, antrąją – Pasaulio futbolo čempionatas. Lietuvai, kuri nėra didelė valstybė yra svarbu, kad ją žinotų. Jei šalis žinoma, pasaulio sąmonėje ji, kaip įprasta, tampa tikra, stabilią ekonomiką ir politinę sistemą turinčia valstybe, kurioje galima turėti verslo ryšių. Todėl pirminis Lietuvos paviljono tikslas – pritraukti daugiau turistų, o su didėjančiu turistų kiekiu galime tikėtis ir daugiau investicijų - Didžioji dalis Lietuvos paviljono lankytojų yra kinai. Keliais štrichais nubrėžkite statistinio parodos lankytojo portretą. - „Expo“ lankytojų pobūdis labai priklauso nuo konkrečios dienos. Kartais paviljonus užplūsta vargingiau gyvenantys žmonės iš provincijos, kuriems vien jau pamatyti mūsų gidą yra tikras stebuklas. Šie lankytojai viskuo domisi, stebisi. Kaip bebūtų, statistiniu lankytoju galėčiau įvardyti vidutinių pajamų kiną, kuris su šeima atvažiavo į „Expo“ kelioms dienoms apsižvalgyti. Tokie lankytojai paviljone statistiškai praleidžia dešimt minučių, pasiima knygelę apie Lietuvą, kartais – suvalgo cepeliną ar išlenkia lietuviško alaus bokalą. - Ką jie, jūsų nuomone, žino apie mūsų šalį. Ar dažnai tenka išgirsti „privet tovarisch“ pasisveikinimą? - Šį pasisveikinimą išgirsti dažniau tenka iš vyresnio amžiaus žmonių lūpų. Kaip žinia, Lietuvos paviljonas yra įsikūręs prie pat Rusijos (paviljono parodoje – Balsas.lt), todėl kai kurie senesni parodos lankytojai, keliaudami iš ten, užsuka ir pas mus. Šiek tiek mokėdami rusų kalbą, jie sveikinasi tardami legendinį „privet tovarisch“. Mes savo ruožtu visiems paaiškiname, jog Lietuvoje šnekama lietuvių kalba. Šis faktas, kaip ir tas, jog Sovietų Sąjungos jau seniai nebėra, daugelį nustebina. Deja, didžioji dalis kinų apie Lietuvą žino iš tiesų labai mažai. - Spalio 25-ąją Lietuva parodoje švęs nacionalinę dieną. Ta proga čia atvyks šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip sutikti ruošiamasi prezidentę ir kokių staigmenų per nacionalinę dieną gali tikėtis paprasti svečiai? - Staigmenų šventės dieną stengsimės išvengti, nes viskas kruopščiai sustyguota turi būti dar prieš tris mėnesius. Kol kas galime prasitarti, jog netrukus Lietuvos paviljono iniciatyva turėtų įvykti „Expo“ krepšinio čempionatas, kuriame dalyvaus visų paviljonų darbuotojai. Planuojame, jog bus apie septyniasdešimt komandų, o finalinės rungtynės įvyks prezidentės viešnagės dieną, todėl jai teks garbė uždaryti šį renginį. - O ar pasiteisina toks Lietuvos populiarinimo būdas? Ar kinams krepšinis yra įdomus? - Kinijoje, kaip ir Europoje, Lietuva nė vienam asocijuojasi su krepšiniu. Pamatę ant paviljono viršaus stovinčius „kamuolžmogius“ (iš oranžinių krepšinio kamuolių sudėliotas žmogaus figūras – Balsas.lt), kinai iškart susidomi. Maža to, daugelis jų puikiai žino Joną Kazlauską, treniravusį šios šalies nacionalinę rinktinę (jis rugsėjo pabaigoje pats gali atvykti į „Expo“ ir ten pristatinėti savo gimtinę – Balsas.lt). Dar labiau kinai nudžiunga paviljono viduje išvydę krepšinio lanką, kuriame gali išmėginti savo taiklumą. Prie šios pramogos nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro driekiasi ilgiausios eilės. Todėl krepšinį galime laikyti sėkmingu pasirinkimu. - Ar į šalies prisistatymą investuotų pinigų kiekis yra tiesiogiai proporcingas lankytojų srautams? O gal ribotas mažų šalių finansines galimybes gali atsverti originalios idėjos? - Atsakymas į šį klausimą, ko gero, priklausytų, nuo valstybės, kurioje vyksta paroda. Kinai savo ruožtu mėgsta „gigantomaniją“: ilgiausios eilės čia susidaro prie didžiausių paviljonų. Pačios Kinijos paviljonas yra sukonstruotas taip, kad jo nenustelbtų niekas. Taigi juos traukia grandioziniai ir geriausiai išreklamuoti valstybių paviljonai. Tačiau į paviljoną investuotų pinigų kiekis dar negarantuoja didžiausių lankytojų srautų: pavyzdžiui, Saudo Arabija, į šalies prisistatymą „Expo“ investavusi daugiausiai lėšų, pati riboja lankytojų kiekį. Ji kasdien įsileidžia 25 tūkst. lankytojų, o Lietuva gali džiaugtis 30 tūkst. žmonių minia. - Ko gero, nesuklysiu pastebėdama, jog be cepelinų, Švyturio alaus ir tradicinių gintarų dabartinėje šalies pristatymo strategijoje įsipynė ir pašto motyvas: parodos lankytojams paviljone yra siūloma išsiųsti atvirlaiškį iš Lietuvos, o Lietuvos pašto ženklų kolekcija net pateko į oficialųjį parodos laikraštį. Kaip kilo šio akcento idėja? - Su „Lietuvos paštu“ draugaujame jau du metus. 2008 m. Saragosoje (Ispanija) vykusioje „Expo“ parodoje buvo išleistas pirmasis proginis pašto ženklas, kuris iškart susilaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo. Filatelistika – vienas mėgstamiausių kinų laisvalaikio užsiėmimų, todėl „Lietuvos paštui“ nedvejodami pasiūlėme išleisti ir antrąjį pasaulinei parodai skirtą ženklą. Maža to, žinodami, jog į Lietuvą vis dar atklysta mažai turistų iš Kinijos, spontaniškai nusprendėme pasiūlyti išsiųsti atvirlaiškį iš Lietuvos, joje net neapsilankius. Norintieji tai padaryti, turi įsigyti atviruką su pašto ženklu ir įmesti jį į specialią „Lietuvos pašto“ dėžutę. Visi šie atvirukai grįžta į Lietuvą, o iš ten į Kiniją keliauja per Ameriką. Įveikę pusę pasaulio, jie adresatus pasiekia už mėnesio. Tiesa, kinai šiuos atvirukus dažniausiai siunčia sau. - Kuris paviljono objektas susilaukia didžiausio lankytojų dėmesio? - Didžiausio dėmesio Lietuvos paviljone neabejotinai susilaukia krepšinio aikštelė. Vytauto Karčiausko sukurtoje skluptūroje „Aš galiu“ tuo tarpu kinai daugiausia fotografuojasi, nes tai jiems – neįprasta erdvė. „Užgulti“ būna ir mūsų infoterminalai, kuriuose žmonės savarankiškai gali pasiskaityti apie Lietuvą. Be to, kinai mielai perka mūsų maistą. Maloniai stebina tai, jog nusipirkę tradicinių patiekalų, parodos lankytojai juos sudoroja iki galo. - Kas sunkiausia, kitos kultūros žmonėmis siekiant pristatyti Lietuvą? - Sunkiausia yra iššifruoti, kas iš tikrųjų slypi kinų galvose. Jų kultūroje teiginiai „aš negaliu“ arba „aš nežinau“ yra nesuprantamybė. Todėl uždavus bet kokį klausimą, tesulauksi palinksėjimo galva, kuris nebūtinai reikš tai, jog užduotis bus įvykdyta. - O kaip einasi bendradarbiavimas su parodą administruojančiu personalu ir ar neiškyla biurokratinių kliūčių, siekiant įgyvendinti vieną ar kitą sumanymą? Juk dar prieš kelis mėnesius Čekija parodos dalyvėms išsiuntė atvirą laišką, kuriuo pasipiktino biurokratijos džiunglėmis ir net pagrasino uždaryti savo paviljoną. - Biurokratijos parodoje iš tiesų nemažai, tačiau reikia suprasti ir tai, jog pati „Expo“ – milžiniška. Organizatorių manymu, biurokratinis aparatas – geriausias būdas suvaldyti situaciją. Mes viską bandome spręsti derybų keliu. Pastebėjome, jog kinus nežinomybė gąsdina, todėl visus sumanymus svarbu išaiškinti iki smulkmenų. Tuomet – įmanoma viskas. - Papasakokite daugiau apie žmones, kurie pasauliui pristato Lietuvą. Girdėjau, jog daugelis iš jų puikiai kalba kiniškai, kai kas – net dviem tarmėmis. - Mūsų komandą sudaro aštuoniolika gidų, kuriuos atrinko konkursą laimėjusi „Litexpo“. Vidutinis gidų amžius – 24-25 metai. Daugelis iš jų – sinologai, laisvai kalbantys kiniškai. Kai kurie iš jų dėl galimybės Lietuvą pristatyti Šanchajuje, išsižadėjo darbų Lietuvoje. Po darbo parodoje jie dažniausiai atsipalaiduoja bendraudami su kitų paviljonų darbuotojais arba stengdamiesi apžiūrėti įdomesnius Kinijos kampelius. Visus nesklandumus komandoje sprendžiame juokų forma. TIK FAKTAI Šanchajuje vykstanti „World Expo“ paroda truks 6 mėnesius, arba 184 dienas. Jos atidarymas įvyko 2010 m. gegužės 1 d., o pabaiga – spalio 31 d. „Expo“ organizatoriai tikisi sulaukti bent 70 mln. lankytojų. Didžioji jų dalis – kinai. Kasdien Lietuvos paviljone apsilanko apie 37 tūkst. lankytojų. Daugiausiai iki šiol mūsų šalies paviljone per vieną dieną yra apsilankę 55 tūkst. žmonių. Parodos tema - „Geresnis miestas, Geresis gyvenimas“, talismanas – melsvą debėsėlį primenantis Haibao. Skaičiuota, jog kasdieninis 800 000 parodoje besilankančių žmonių srautas pranoks musulmonų kelionę į Meką ar milijonus tikinčiųjų pritraukiantį hadžą. Nuo žmonių spūsčių parodoje saugo speciali apie lankytojų sangrūdas perspėjanti sistema. Kai kurios šalys „Expo“ lankytojus tikisi nustebinti netikėtomis detalėmis: danai į parodą atsivežė garsiąją Kopenhagos undinėlę, šveicarai – įsirengė alpinę pievą, o Japonijos paviljone galima paskanauti tešloje keptų aštuonkojo gabaliukų.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3