Lietuvai gresia monstriška bauda. „510 mln. eurų. Ką tik padidėjo dar 10 mln. eurų“

Taip klimato kaita vykstą, tai matoma plika akimi, saulė ne tokia kaip ankščiau, karštis ne toks kokį atsimename, jeigu jis yra tuomet jis guldo prie žemės ir t..t tačiau man kylą kitas klausimas, kodėl po velnių turi kentėti mažiausią valstybė, kurios tarša jau nėra tokia didelė, kai tuo metu turime Kiniją,JAV kurių kaminai išmetą per sekundę tiek nuodų, kiek Lietuva neteršia per metus, kodėl mes turime atsakyti už viso pasaulio teršėjus, nors esame mažiausiai teršiantys, mūsų šalis viena švariaurių, kai tuo tarpu Indiją skęstą savo šūduose, šiukšlėse. Pritariu, kad ir mes turime mažinti taršą, bet kodėl visuomet kenčia paprasti žmonės, kurie neva važiuodami savo geldomis teršia "daugiausia" galite dėti į šuns dienas manę, galite sakyti, kad kažkas kažką turi daryti, bet aš manau, kad daromą į tų sąskaitą iš kieno galima gręžti. O tuo Kinų, neva pereinančios prie žaliojo kurso ir skiriančio tam milijardus, vistiek tarša milžinišką. Rusiją nuodiją žemę Ukrainoje, bet jų niekas nebaudžia, tik tuos ką galime.

Nes europietis per diena turbut nusiperka daugiau daiktu, nei indas per menesi. Ar gali pasakyti indui mazink ryziu porcija, kai patys ismetam mesa tonomis, nes niekas nenupirko? O del kuro sunaudojimo, tai varikliu efektyvumas pagerejo, bet ir masinos padidejo, plius nuo dyzelio prie benzino pereinama, benzino sudegina daugiau. Ir siaip, kai pagalvoji koks buvo santykis atlyginimo ir kuro prie lito ir dabar, tai kuras beveik nepabrango, o atlyginimas beveik 3x padidejo, tai naturalu, kad keliaujam toliau ir dazniau.

Nes tokie mūsų įsipareigojimai (ES) Šalys, kurias tu vardini, nepriklauso ES. Be to kaip supratau iš straipsnio, šie skaičiai yra menami, t.y. mums tas gresia jeigu iki tam tikrų terminų neįvykdisime atitinkamų įsipareigojimų. Ir galiausiai reikia pasidžiaugti, kad taip jautriai sureaguota, nes dabar tai tik akcija, kurios tikslas yra atkreipti dėmesį į savo įsipareigojimus ir į tai, kas mums gresia, jeigu tų įsipareigojimų neįvykdisime Taip pat nereikėtų naudoti to "jei X gali šūdus mėtyt, tai ir aš galiu" metodo: tokie palyginimai yra skirti neigiamoms visuomenės emocijoms kurstyti tuo pačiu pateisinant savo netinkamą elgesį (RU labai mėgsta tokius: pažiūrėkit ką JAV padarė prieš 100 metų... - tai ir mes dabar galim).

Kinijoj kas trecias perkamas automobilis - EV, Lietuvoj tik kokia 7% nauju.

kinijoj pastatė elektra varomą upių baržą, kuri gabena anglis iš kasyklos į elektrinę. kurios elektra ir užkraunami tos baržos akumai. kinijai nerūpi bendra pasaulio ekologija.jie nori tiesiog sumažinti smogą didmiesčiuose, dėl to ir elektromobilių daug parduodama. es tikslai kitokie.kovoja už viso pasaulio co2 emisijas.ar tik nereikėjo europos valdžiai paklausti gyventojų nuomonės šiuo klausimu?ir kodėl lietuvai tokios mažos skirtos co2 emisijos.lygtai būtume atsilikusi šalis,ir vystytis nereikia.

Mokėti turi tie kurie neatstovėjo mūsų interesų ir tiesiog išdavikiškai sudėliojo parašus arba pramiegojo balsavimus. Nafig dar vienas toks sojūzas kuris čia reguliuos gyvenimą kur išvis gyventojų tankis toks juokingas ir "problema" net nesisapnavo?

Matyt nafta per daug geras daiktas kad išeitų jos greitai atsisakyti...

Na nesutinku dėl Indijos, sakote, Europą vartoją daugiau, nei Indiją, taip tačiau pažiūrėkite jų užterštumo mastą, pusę Indijos vandenyno po šiukšlynu, deginamos padangos, kaip Afrikoje po atviru dangumi, deginami lavonai su malkomis, atliekomis ir t..t Indiją turi 1.6 milijardo žmonių, mes neturime visoje sąjungoje nei 500 milijonų, tai yra indų yra x3 daugiau nei mūsų, taigi suvartojimas yra atsveriamas kartais, nes perką iš Kinijos tą patį šlamštą kaip ir mes, todėl pasakymas, kad perką ryžių indelį, o mes samsungus yra visiškai klaidingas. Pridėkime Kiniją kuriai vienodai rodo žaliasis kursas, dokumentikoje buvo nurodytą, kad per dieną išmetama tiek nuodų, jog Lietuva to nesugenruoją per metus ir kelis, Kiniją tai pat turi 1.4 milijardo, sudėkime Indiją + Kiniją jau turime 3 milijardus žmonių, pridėkime dar Afriką 1.2 ir gausime 4.2 milijardai, tai praktiškai čia gyveną žmoniją, kuri atsveria, bet kokią civilizaciją vakaruose, neskaičiuojama jog milijonus tonų ta pati Afriką sudeginą šiukšlių, padangų ir kito brudo, pridėkime JAV ir turime pasaulio teršėjus, mes turime įsipareigojimus, tačiau santykinai, pagal blogiausią variantą, mums paskirti įsipareigojimai neatitinką jokios logikos pagal pasaulio mastą, realiai pagal savo šalies dydį, mes turime apmokėti pasaulio teršėjų sąskaitas. Turime mažinti užterštumą, taip su tuo sutinku, tai būtiną, bet jeigu mes turime mokėti ir keisti kažką, o tuo tarpu kiti juokiasi iš susitarimų ir toliau anglį deginą. Galbūt pakeisime, kad pas mus oras taps švaresnis, geresnis, tačiau mokėdami ir stengdamiesi sulaukiame tų pačių svečių iš Afrikos ir kitų valstybių.

Manau, kad problema yra būtent dideliame žmonių skaičiuje (jų tankyje) - tiesiog sunku suvaldyti visus tuos procesus. Bet jei pažiūrėtume į tuos pačius 3 objektus (Kinija, Indija ir Afrika), tai būtent šie 3 objektai daugiausiai investuoja į planetos apželdinimą (medžių ir augalų sodinimą). Pamenat tą straipsnį, kad net NASA pastebėjo palydovinėse nuotraukose, kad Kinija ir Indija tuo klausimu gana stipriai padirbėjo. Tuo tarpu Afrika su "Green wall" projektu taip pat gana stebina. Tad iš principo turime gana skirtingas strategijas. Ir tai yra gerai: galiausiai vieni kitiems tapsime puikiu pavyzdžiu: Europai reikės investuoti į miškų atsodinimą, o anoms šalims į užterštumo mažinimą. Tiesa nežinau kokiais projektais užsiiminėja Amerikos žemynai. Bet Brazilijai veikiausiai teks pasimokyti medžių atsodinimo taip pat

Xdmin, nuo dyzelio pereinama prie benzininio hibrido - jei ne ištisai greitkeliuose, kuro sunaudojama mažiau. Treisonas, taršą reikėtų skaičiuoti per gyventoją. Jei skaičiuoti visą iki šiol išmestą CO2 per gyventoją, įskaitant ir importuotų prekių, tai patikėk, kinams dar toli mus aplenkti. Jie tik nesenai aplenkė su CO2 emisijomis per capita vakarus, bet didele dalimi dėl to, kad ten daug energijai intensyvios gamybos iškelta, kuri orientuota į eksportą. Kinija taip pat daugiau +- daugiau nei visas likęs pasaulis kartu investuoja į atsinaujinančią energiją, elektromobilius. Pabrėžiu, visas likęs pasaulis kartu sudėjus. Padarykime bent pusę tiek kiek kinai daro. Vilnius turi vieną labiausiai užterštą orą tarp ES miestų. Kinija tik vejasi vakarus, ir taip, anglių naudoja daug, nes tiesiog nėra galimybių naudoti dujų. Kinijos strategija numato, kad iki 2040 m. visiškai atsisako iškastinio kuro elektros gamyboje. Sunku ginčytis su pavieniais sumestais faktais, kai kalbama apie esmė, bet tavo argumentai skamba, kodėl aš negaliu šikti kur papuolė, jei kitas šika lauko tualete. Tai gal naikianme ir kanalizaciją ir grąžiname lauko tualetus? Pas indus problema, kad jie dar nėra pakankamai civilizuoti, ir tik vejasi. Perėjome ir mes tokį etapą. Dar nesenai Lietuvos upėse plaukdamas baidarėmis plaukei ne vandenyje, o tarp butelių. Ir taip, per gyventoją indai išmeta labai mažai taršos. Jei pas mus iš 1000 gyventojų automobilį turi 500, Indijoje 60, beveik 10x skirtumas. Užimamas plotas mažesnis. Vartojimas daug mažesnis. Niekas nesakė, kad neturi problemų. O šiaip vis tiek argumentai tavo vaikų darželio - kodėl turiu subinę nusivalyti pašikęs, jei kiti vaikšto nesiprausę.

O kaži, kasmetinis, fiksuota mokestis už automobilio turėjimą, ar jis paskatintų žmones pirkti naujesnius automobilius? Vat jei senas BMW 530d kainuos 500€ per metus, ar tas žmogus būtų suinteresuotas persėsti į 10 metų naujesnę Opel Corsa ar Toyota Auris, kuri kainuotų 50€ per metus, ir dar antra tiek dėl mažesnių kuro sąnaudų susitaupytų? Man įdomu, kodėl esam vieni iš nedaugelio Europoj, kurie neturi taršos mokesčio?

Aš nesuprantu, kaip čia yra dėl tų baudų? Žodžiu, ES uždavė valstybėms tikslą pasiekti 29proc atsinaujinančių išteklių dalį transporte. Taip? Mes patys susigalvojom, kad tai pasiekti mums padės jei sumažinsim 41proc naftos produktų vartojimą iki 2030metų, lyginant su 2021metais. Taip? Jei nepasieksim to tikslo, gausim didelę baudą? kurią gali tekti mokėti jau 2027m arba/ir 2032metais? Bauda astronominė. Jau 500milijonų priskaičiuota, bei kyla po 8,4eur per sekundę, kas reikštų iki pat 2032m bus apie 2,8 MILIJARDŲ eur bauda. Čia tai, ką supratau iš straipsnio.

Magnus, 41% yra jau tarpinis rodiklis nuo 2021 metų. Tikslas 29% sumažinti naftos vartojimą (pakeisti AEI) berods nuo ~2012 metų buvo keliamas. Per 9 metus naftos vartojimas transporte ne išaugo, o sumažėjo, t.y. ne priartėjome prie tikslo, o nutolome. Dėl baudos skaičiavimo nesu tikras dėl mechanizmo, bet principas nepasiekti CO2 emisijų sutaupymai padauginta iš ATL kainos turėtų būti, t.y. realiai ne bauda, o kompensacija. Lemia du faktoriai - ATL kaina (sunku prognozuoti) ir CO2 kiekis. Kas kaltas? Na pradėkime nuo to, kad Lietuva gauna nemokamai ATL'us, iš kurių pardavimo gautus pinigus turėtume skirti energijos efektyvumui ir AEI plėtrai. Ilgą laiką tie pinigai nusėsdavo kitoms išlaidoms. Dabar jau DALĮ tų pinigų pradėjome naudoti pagal paskirtį. FtBall, kažkada buvau daręs grafiką, kiek surenkama taršos mokesčių už transportą ir vidutinis automobilių amžius šalyje. Tai už Lietuvą +- tik Rumunijoje senesni automobiliai. Automobilių mokesčiai (čia jau įskaitant įvažiavimą į Neringą) mažiausi. Koreliacija didelė. Bet Lietuvoje ypač blogėja situacija dėl pačio automobilių skaičiaus. Taip pat pas mus ne tai kad automobilį turėti, bet limuzino klasės po miestą važinėti su 3l tdi reikia turėti. Reikia viešąjį transportą stipriai plėtoti, išmušti kultūrą, kad viešuoju važinėjasi tik buomžai. Plėsti mikromobilumą. Pvz. iš savo galio dviračiu iki darbo važiuoti jei kaip su automobiliu būtų 14 km, bet daug ruožų yra, kur važiuoti dviračiu gali, jei gyventi atsibodo. Jei nesuvažinės, tai išmetamųjų dujų prisikvėpuosi, tiek kad galvą skaudės. Yra maršrutas dviračiu važiuoti, bet gaunasi ~20km. Kai turėtų būti priešingai - visas patogumas viešajam transportui, tada mikromobilumui, tada tik asmeninis transportas. Tada savivaldybės žemėje visur apmokestinti parkavimą, ir ne simboliškai, nuo pirmo automobilio. Realiai miegamajame rajone pirmas automobilis turėtų kainuoti nuo 30€/mėn. Pinigus skiri gerbūvio gerinimui, elektromobilių krovimo infrastruktūros įrengimui, arba jungi su renovacija, ir renovaciją plėti, kad ne tik namą sutvarko, bet ir gerbūvį + elektromobilių krovimas + akumuliatorius galių valdymui.

@immortal, sutinku su dauguma punktu, beda, kad lietuviui automobilis svarbesnis uz jo paties sveikata, tai bet koks mokestis reikstu paskutine kadencija tokiai partijai.

Dėkui Immortallt. Tai taip išeina, kad greičiausiai EU duos vis mažiau nemokamų ATL (šiuo metu gauname apie kelis milijonus nemokamų ATL per metus?), bei papildomų įsigyjimas gali brangti? Tik man nelabai aišku, kodėl įmonės suinteresuotos spausti seimą priimti tuos sprendimus? Taip pat, jei deagalų tiekėjai moka už ATL, (ar tai naftos perdirbimo kompanijos ar tos pačios degalinės), jie vistiek perduoda šį mokestį vartotojui? Taip, kad išeina ta "bauda" bus sumokėta pabrangus benzinui keliais centais?

Xdmin, taip, visiškai sutinku. Magnus, ATL kiekis mažinamas pagal iš anksto sudarytą planą, užtat ATL kaina ir auga. Ir augs greičiausiai. Kainos lubos realiai turėtų būti carbon capture, utilization, storage kaina. Na šiuo atveju klausimas yra tik dėl transporto. Dalis įmonių ir pačios jau diegia sprendimus, kitos tuos sprendimus parduoda, dar kitoms nelabai ką pakeis transporte, bet kitose srityse susitvarkę, ketvirti, supranta, kad reikės už tai mokėti, tad siekia, kad nereikėtų. Už CO2 transporte nemoka dabar niekas. Baudą mokės iš valstybės biudžeto, tai nebent įves papildomą mokestį degalams, bet bijau, kad tiesiog užmes mokestį mokesčių mokėtojams net neturintiems automobilio. Panašiai kaip su visuomeniniu elektros tiekimu. Kai elektra užbrango ir sukišo per milijardą subsidijų į ESO, tai tie pinigai niekada greičiausiai ir nebus atgauti iš vartotojų.

Aš nesuprantu kaip šie tikslai "41proc iki 2030, ir 29% atsinaujinančių" susiję su mažiau aplinką teršiančių transporto priemonių naudojimu. Akivaizdu jog neivienas nenorim matyti juodų debesų kylančių iš duslintuvų, bet jų mažinimas bei tas inspektorių atsitiktinis automobilių tikrinimas nieko bendro neturi.

Tas atsitiktinis automobiliu tikrinimas tai visiska nesamone, pirkti iranga, samdyti zmones ir galbut patikrinsi 1% automobiliu sudarydamas kamscius, o vairuotojams keliant pastovia baime. Buvo galima tiesiog ivesti istatyma, kad kas 6 menesius privaloma pasitikrinti duminguma apziuriu centre ir viskas. Tiems kas perka technikines, 50-100e duot kysi ar issinuomuoti katalizatoriu karta per du metus nera daug, bet kai reiktu tai daryti daznai pigiau butu tiesiog susiremontuoti automobili.

Didesnė nesąmonė yra savivaldybėms kišti 60+ mln. eurų (dabar jau turbūt per 100 mln. bus) per metus į daugiabučių kiemų tvarkymą, kurie nėra susitvarkę žemės nuosavybės dokumentų, ir tada nieko neimti už toje žemėje išvystytos infrastruktūros naudojimą, kai kiti gyventojai patys turi tvarkytis savo kiemą. O čia kad nupirks kelis prietaisus ir iš eismo patrauks kelis auto patikrinti dūmingumą, niekam labai netrukdys, o kainuos palyginus centus. Ir jei penktadaliu sumažins juodais dūmais apsipylusius, kai būna nematai kas dūmijo, nes jau nuvažiavo, bet vis dar visas kelio ruožas uždūmintas, ar kai sankryžą uždūmina tiek, kad nematai kas dedasi už dūmų. Technikinę kažkaip praeina net tokie.

Norint realiai mažinti taršą galima būtų ES mastu riboti automobilių greitį visur iki 70 km/h, o miestuose gal net iki 30 km/h. Nereikėtų tiek saugumo priemonių, automobiliai palengvėtų, kuro naudojimas sumažėtų. Dabar einama į kažkokį akligatvį. Greitis automobilio turi būti didelis (automatiškai tampa sunkus dėl saugumo, kas tikrai nėra gerai), kilovatų daug, komforto daug, pilna visokių išmanių ir nelabai sistemų, o kuro naudoti turi nedaug. Taip tik pasakose būna. Kai sistemų būdavo nedaug, automobiliai lengvesni, greičiai mažesni - net anksčiau su nelabai tobulomis technologijomis, tokiomis kaip karbiuratoriai, kuro naudojo nedaug.