Jis išliks sparčiausias Baltijos šalyse (ir vienas sparčiausių ES).

Per pastarąjį penkmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 35 proc., savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dėmesį atkreipė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, tai įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad Latvijoje perkamoji galia išaugo vos 17 proc., o Estijoje – sumažėjo 1 proc.

„Tai taip pat yra ir išskirtinis pasiekimas, nes visose didžiosiose Europos Sąjungos šalyse gyventojų perkamoji galia pastarąjį penkmetį ne išaugo, o sumažėjo: Italijoje – 6 %, Vokietijoje – 5 %, o Prancūzijoje ir Ispanijoje – po 1 % (Europos Sąjungoje vidutiniškai sumažėjo 2 %) ir tik mūsų kaimynė Lenkija pademonstravo spartų gyventojų perkamosios galios augimą (+21 %)“, – rašė ekonomistas.

[Vokietija+kuponas] Mažiausia kaina istorijoje! Įspūdingos lazerinės graviravimo staklės: galima pjauti arba graviruoti daugiau nei 1000 skirtingų medžiagų (Video, „Swiitol C18 Pro“) 10697 6 Šių metų modelis už mažiausią kainą iki šiol Specialus kuponas Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Pažangiausi techniniai sprendimai Puikus daiktas DIY projektams Išsamiau

Be to, pasak jo, artimiausiu metu Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimas turėtų tęstis bei išlikti sparčiausias Baltijos šalyse (ir vienas sparčiausių ES). Kodėl?

Pirmoji priežastis, anot Ž. Maurico, yra tai, kad Lietuvoje infliacija nukrito nuo vienos aukščiausių iki vienos žemiausių visoje Europos Sąjungoje.

„Rugsėjo mėn. metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo iki 0.4 % ir buvo mažesnė nei Latvijoje (1,6 %) ir Estijoje (3,2 %). Be to, dėl atpigusių degalų ir pingančių maisto produktų, yra nemaža tikimybė, kad spalio-lapkričio mėn. Lietuvoje pagaliau sulauksime defliacijos (jei aštrėjantis karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose reikšmingiau nepašokdins naftos kainų). Prognozuojame, kad 2025 metais Lietuvoje ir Latvijoje infliacija išliks žema (sieks ~ 2,0 %), o Estijoje infliacija bus gerokai didesnė (5,0 %) dėl spartaus ir plataus masto mokesčių didinimo“, – nurodė jis.

Antroji priežastis, kurią įvardijo Ž. Mauricas, yra tai, kad Lietuvoje darbo užmokesčio augimas vis dar išlieka gana spartus.

„Vidutinis darbo užmokestis 2024 m. II ketv. Lietuvoje augo 9,8 % – sparčiau nei Latvijoje (9,6 %) ir Estijoje (7,1 %). Tikėtina, kad darbo užmokesčio augimas lėtės, tačiau išliks santykinai spartus, nors ir nebebus dviženklis. Prognozuojame, kad 2025 metais atlyginimai Lietuvoje augs 7,4 % – sparčiau nei Latvijoje (6,6 %) ir Estijoje (6,0 %)“, – pažymėjo ekonomistas.

Trečioji jo įvardyta priežastis – sumažėjusi infliacija bei vis dar sparčiai augantis darbo užmokestis ir toliau didina Lietuvos gyventojų perkamąją galią.

„Prognozuojame, kad šiais metais Lietuvoje ji išaugs 9,0 %, Latvijoje – 7,8 %, o Estijoje – vos 3,0 % (Estijoje gyventojų perkamosios galios augimą stabdo spartesnė infliacija dėl pakeltų mokesčių). Tikėtina, kad gyventojų perkamoji galia 2025 metais taip pat sparčiausiai augs Lietuvoje (5,0 %), kiek lėčiau – Latvijoje (4,5 %), o Estijoje augimas sieks vos 1,0 % (dėl lėtesnio ekonomikos augimo ir keliamų mokesčių), tad atotrūkis tarp Baltijos šalių dar labiau išaugs, nebent patys prisivirsime košės (pvz. su chaotišku mokesčių kėlimu) arba jos mums privirs aštrėjantys kariniai konfliktai (pvz. naftos kainų šuolis)“, – teigė Ž. Mauricas.

Komentarai ()