Televizija brangsta anksčiau laiko (8)
Nors televizijos kanalai už retransliuojamą turinį televizijos operatorių prašys susimokėti tik nuo sausio, kabelinė ir skaitmeninė televizija jau brangsta.
Iki šių metų liepos 1 d. televizijos operatoriai Lietuvoje veikiančias televizijas (12 kanalų) privalėjo retransliuoti nemokamai. Tai juos įpareigojo Visuomenės informavimo įstatymas. Kabelinės ir skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančios bendrovės už turinio transliaciją susimokėdavo tik užsienio televizijų kanalams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau nuo liepos 1 d. įsigaliojusiose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose ir Lietuvoje veikiančioms komercinėms televizijoms atsivėrė galimybė paprašyti išmokų iš kabelinių ir skaitmeninių televizijų. Dabar pagal įstatymą nemokamai retransliuojami tik Lietuvos nacionalinės televizijos kanalai, t. y. LTV ir LTV2.
Šią žinią neigiamai priėmė televizijų kanalus retransliuojančios bendrovės. Dėl šios priežasties jau nukentėjo kai kurie klientai, kai operatoriai „Vinita“ ir „Init“ išjungė LNK televizijos retransliaciją. Taip buvo bandoma priversti televiziją susimokėti už jos retransliavimą, nors už užsienietiškų kanalų rodymą operatoriai moka patys. Nepavykus šiam spaudimui susitarta dėl pereinamųjų laikotarpių.
Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentės Vaivos Žukienės, visiems televizijų kanalams už jų turinio retransliavimą visi operatoriai pradės mokėti nuo 2012 m. sausio mėnesio.
Tačiau vilnietis Jonas Pakutinskas jau gavo pranešimą iš telekomunikacijų bendrovės TEO LT, kad nuo rugsėjo už interaktyvią skaitmeninę televiziją „Gala“ reiks mokėti daugiau. Socialinių mokslų daktaro laipsnį turinčiam TEO LT klientui kilo klausimas, dėl kokių priežasčių skaitmeninė televizija „Gala“ brangsta 4,9 lito?
„Atsiųstame laiške TEO savo klientams rašo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo pataisas televizijos paslaugų teikėjai turi mokėti išmokas lietuviškų kanalų transliuotojams. Pasiėmęs įstatymą neradau nė žodžio apie tai, kad komerciniai kanalai gali reikalauti mokesčio. Suabejojau TEO atsiųstu pranešimu, nes jis buvo neišsamus“, – sako vilnietis.
J. Pakutinsko bendra sąskaita už TEO paslaugų paketą (skaitmeninę televiziją, internetą ir fiksuoto ryšio telefoną) už rugsėjį suteiktas paslaugas bus jau ne 80,22 lito, o sieks 85,12 lito. „Nors tai nėra milžiniška suma ir aš ją sumokėsiu, bet kai pasidomi, kokius pelnus skaičiuoja tiek televizijų operatoriai, tiek kai kurios komercinės televizijos, darosi pikta. O dabar, kai įstatyme nėra apibrėžta nei konkreti suma, jie iš savo klientų galės plėšti kada tik panorėję. Mat sutartyse aiškiai parašyta, kad paslaugų kaina gali kisti“, – įžvalgomis dalijosi TEO LT klientas.
Pasak J. Pakutinsko, tai tik dar vienas pavyzdys, kaip verslui pasikoregavus įstatymą sau tinkama linkme galima pralobti. „Įstatyme nei nurodyta mokėti, nei uždrausta mokėti. Neabejoju, kad tai komercinis susitarimas“, – spėliojo pasipiktinęs TEO LT klientas.
Pradėjus domėtis, kiek tiksliai iš televizijos operatorių už turinio transliavimą prašo televizijos, nepavyko gauti jokių duomenų. Esą tai komercinė paslaptis. Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos duomenimis, susitarta, kad operatoriai nuo Naujųjų metų mokės iki 1 % maždaug 20 litų siekiančio mėnesinio mokesčio, kurį dabar moka abonentinių televizijų klientai.
Neva kiekvienas televizijos operatorius su lietuviškais kanalais tariasi atskirai, o sąlygos gali būti labai skirtingos. Tačiau akivaizdu, kad kai kurie televizijos operatoriai paskubėjo ant savo klientų užkrauti papildomą finansinę naštą.
„Sutartyse su keliomis televizijomis yra numatyti pereinamieji laikotarpiai dėl išmokų mokėjimo nuo sausio 1 d. Tačiau ne su visomis“, – teigė bendrovės TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Jis atkreipė dėmesį, kad televizijos „Gala“ kaina buvo koreguojama ne tik dėl lietuviškų, bet ir dėl užsienio kanalų turinio brangimo. Pašnekovo pastebėjimu, kainas dėl išmokų jau didino daugelis televizijos operatorių. Kiti tai turės padaryti iki sausio 1 d., kol televizijų kanalai dar leidžia jų turinį retransliuoti nemokamai.
Kiti kalbinti televizijos operatoriai sakė dar ieškantys optimalaus sprendimo ir išnaudos televizijos kanalų suteiktą galimybę iki Naujųjų jiems nemokėti išmokų.
„Šiuo metu atidžiai stebime ir analizuojame susidariusią konkurencinę situaciją rinkoje, taip pat aktyviai ieškome būdų, kaip optimizuoti sąnaudas ir išlaikyti nepakitusią kainodarą“, – sakė bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ marketingo skyriaus vadovas Laurynas Maciukonis. Pasak jo, siekiant išlaikyti klientus reikia atsižvelgti į klientų, kurie nenori mokėti daugiau, lūkesčius.
Kauniečiams telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės „Mikrovisatos TV“ generalinis direktorius Raimondas Gaidys anksčiau yra sakęs, kad su televizijų kanalais derėsis iki pat Naujųjų metų ir savo klientams iki to laiko paslaugų kainų nekels.
Tuo pačiu keliu eina ir Klaipėdos regione paslaugas teikianti bendrovė „Balticum TV“. Pasak šios bendrovės Plėtros tarnybos direktoriaus Sauliaus Kupliausko, „Balticum TV“ paslaugos nebrango ir kol kas stengiamasi jas tokias išlaikyti.
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė V.Žukienė neabejoja, kad nuo Naujųjų metų paslaugų kainą pakels ir likusios bendrovės. „Dabar paslaugas brangina tos bendrovės, kurios nusprendė nelaukti paskutinės valandos. O kai kurių televizijos operatorių paslaugų kaina buvo per maža, palyginti su išaugusiomis sąnaudomis“, – suskubusius pakelti paslaugų kainas bandė teisinti asociacijos prezidentė.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisininko Viktoro Popandopulos pastebėjimu, šiemet vidurvasarį pasikeitęs Visuomenės informavimo įstatymas iškreipė iki tol nusistovėjusius visuomenės informavimo principus.
„Įstatyme apibrėžta prievolė televizijų operatoriams nemokamai retransliuoti Lietuvoje veikiančių televizijų turinį turėjo tikslą. Jo pagrindas buvo užtikrinti socialinius kultūrinius visuomenės interesus, tokius kaip nuomonių įvairovė, pliuralizmas ir pan. Tačiau šis tikslas iškrypo ir jį kitaip pradėjo interpretuoti televizijos retransliuotojai“, – dėstė V. Popandopula. Jo teigimu, televizijos retransliuotojai savo pareigą pradėjo interpretuoti kaip teisę, už kurią jie esą neturi mokėti. Tačiau pasikeitus ekonominei situacijai įstatymų leidėjas priėmė sprendimą, kad norint užtikrinti visuomenės interesą užtenka nemokamai retransliuoti tik nacionalinės televizijos kanalus.
„Dėl pabrangusių paslaugų versti kaltę pasikeitusiam įstatymui pagrindo nėra“, – teigė teisininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeninės televizijos padengimas Lietuvoje siekia 95 %, ir įstatymo leidėjas į tai atsižvelgė. Nes jeigu televizija transliuojama antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais, ją transliuoja patys televizijos kanalai, o ne operatoriai.
„Tik tuomet, kai televizija transliuojama plačiajuosčio ryšio tinklais, kaina galėtų šiek tiek keistis. Bet tikrai ne keliais litais“, – tvirtino V. Popandopula.
